Vienas vidutinis skrydis privačiu lėktuvu gali išmesti tiek anglies dioksido, kiek vidutinis žmogus pasaulyje sugeneruoja per visus metus. Tokį mastą atskleidžia nauja „Oxfam“ analizė.
Ataskaitoje skaičiuojama, kad 2025 metais vidutinio privataus skrydžio emisijos siekė apie 3,7 metrines tonas CO₂. Tai prilyginama vidutinėms metinėms vieno žmogaus emisijoms pasauliniu mastu.
Tyrimas akcentuoja ir didėjantį nelygybės aspektą: teigiama, kad turtingiausi 0,1 proc. žmonių išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei pusė žmonijos. Kitaip tariant, itin mažos grupės vartojimas lemia neproporcingai didelę taršos dalį.
Privačių lėktuvų atveju problema ypač ryški todėl, kad tokie skrydžiai dažnai vyksta su keliomis keleivių vietomis, tad tarša vienam keliautojui tampa gerokai didesnė nei komerciniuose reisuose.
Milijonai skrydžių ir siauras naudotojų ratas
Remiantis „Oxfam“ naudotais skrydžių sekimo duomenimis, 2025 metais privatūs lėktuvai visame pasaulyje atliko apie 4,4 mln. skrydžių. Bendrai tai sudarė apie 16,05 mln. tonų CO₂ emisijų.
Ataskaitoje taip pat pateikiamas vertinimas, kad privačiais lėktuvais naudojasi apie 250 000 žmonių, arba maždaug 0,003 proc. pasaulio gyventojų. Skirtingai nei komerciniuose lėktuvuose, kur emisijos „pasidalija“ tarp dešimčių ar šimtų keleivių, privatūs skrydžiai neretai veža tik saujelę žmonių.
Paaiškinimas paprastas: pakilimas ir skrydis reikalauja daug energijos, deginamas aviacinis kuras, o kartu išmetamas CO₂. Nors mažesnis orlaivis paprastai sudegina mažiau degalų nei didelis keleivinis lėktuvas, kelių keleivių skrydyje emisijos vienam žmogui išauga.
Ankstesniame tyrime, publikuotame žurnale „Communications Earth & Environment“, skelbta, kad privačios aviacijos emisijos 2019–2023 metais išaugo 46 proc. Tyrėjai stebėjo beveik 18,7 mln. skrydžių, susijusių su beveik 26 000 orlaivių.
„Ypatingo turto“ anglies pėdsakas – ne tik skrydžiai
„Oxfam“ ataskaita teigia, kad turtingiausi 0,1 proc. pasaulio gyventojų (apie 8 mln. žmonių) dabar su vartojimu susijusiomis emisijomis viršija skurdžiausių 44 proc. (apie 3,5 mlrd. žmonių) bendrą indėlį.
Skirtumas, ataskaitos autorių teigimu, neapsiriboja vien aviacija: prie didelio pėdsako prisideda dideli būstai, prabangūs automobiliai, jachtos ir dažnos kelionės. Be to, milijardierių atveju reikšminga dalis emisijų gali būti susijusi ne su asmeniniu gyvenimu, o su finansinėmis investicijomis.
„Oxfam“ analizavo 1 000 milijardierių investicijas 1 095 bendrovėse ir 2025 metams šioms investicijoms priskyrė apie 486 mln. tonų CO₂ ekvivalento emisijų. Teigiama, kad jei tai būtų valstybės metinės emisijos, toks „emitentas“ atsidurtų 19-oje vietoje pasaulyje.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad mažiausiai išteklių turintys žmonės dažnai gyvena būstuose, labiau pažeidžiamuose potvynių ar ekstremalaus karščio, ir turi mažiau galimybių apsidrausti, kaupti santaupas ar persikelti kitur nelaimių atveju.
Kur daugiausia skraidoma ir kodėl poveikis gali būti didesnis
„Oxfam“ nurodo, kad didžiausias privačios aviacijos centras yra Jungtinės Valstijos: 2025 metais, organizacijos vertinimu, apie 68 proc. visų privačių lėktuvų išvykimų pasaulyje prasidėjo JAV, nors šalyje gyvena apie 4 proc. pasaulio populiacijos.
Dideliu centru įvardijama ir Jungtinė Karalystė: per 2025 metus iš jos esą išvyko 66 931 privataus lėktuvo skrydis, kurie apėmė apie 85 mln. kilometrų ir išmetė apie 424 000 tonų CO₂.
Be CO₂, lėktuvai išmeta ir azoto oksidus, o taip pat formuoja kondensacinius pėdsakus (contrails), galinčius prisidėti prie šilumos „sulaikymo“ atmosferoje. Tai reiškia, kad bendras klimatinis poveikis gali būti didesnis nei vien CO₂ skaičiai.
Nors privati aviacija, lyginant su visomis pasaulinėmis emisijomis, sudaro palyginti nedidelę dalį, ataskaita pabrėžia jos reikšmę dėl dažnai pasirenkamo, nebūtino keliavimo pobūdžio. „Oxfam“ siūlo svarstyti didesnius mokesčius privatiems lėktuvams ir kitoms anglies dioksidą intensyviai išmetančioms prabangos prekėms, o gautas lėšas nukreipti pažeidžiamoms bendruomenėms prisitaikyti prie potvynių, karščio bangų ir kitų klimato sukeliamų rizikų.
Pažymima, kad ši ataskaita nėra recenzuota mokslinėje literatūroje.
