CP v2

Tag: Oxford Economics

  • Paskelbė 2026 metų geriausių miestų reitingą: Europa turi kozirį, bet JAV triuškina kitu

    Paskelbė 2026 metų geriausių miestų reitingą: Europa turi kozirį, bet JAV triuškina kitu

    Kas sudarė 2026 metų sąrašą

    2026 metų Oxford Economics Global Cities Index rodo, kad aukščiausiose pozicijose dominuoja Europa ir Šiaurės Amerika: jos užima 78 iš 100 geriausių vietų. Europai priskiriami 44 miestai, Jungtinėms Valstijoms – 30, o Kanadai – 4.

    Indeksas vertina, kaip didžiausi pasaulio miestai suderina ekonomines galimybes su gyvenimo kokybe, talentų pritraukimu, aplinkos atsparumu ir valdymo stabilumu. Reitingo lyderių dešimtuke net penki miestai yra JAV, o Europa turi keturias vietas.

    Europos koziriai ir JAV pranašumai

    Tarp Europos miestų aukščiausiai įvertinti Londonas, Paryžius, Dublinas ir Ciurichas. JAV dešimtuke pirmauja Niujorkas, taip pat aukštai rikiuojasi Sietlas, San Franciskas, Bostonas ir San Chosė.

    Oxford Economics analizė pabrėžia skirtingas stiprybes: JAV miestus į viršų stumia ekonomikos bei žmogiškojo kapitalo rodikliai, o Europos miestai dažniau laimi gyvenimo kokybės, aplinkos ir valdymo kategorijose.

    „JAV miestų aukštą poziciją lemia labai stiprūs ekonomikos ir žmogiškojo kapitalo balai, o Europoje išsiskiriama gyvenimo kokybės, aplinkos ir valdymo srityse“, – sakė Oxford Economics City Services direktorius Liamas Sidesas.

    Londonas išsiskiria, bet turi silpną vietą

    Vertinime išskiriama, kad Londonas yra ryški Europos išimtis talentų kategorijoje: miestas pasiekė aukščiausią žmogiškojo kapitalo įvertinimą visame indekse. Tai siejama su universitetais, verslo ekosistema ir gebėjimu pritraukti kvalifikuotus darbuotojus.

    Vis dėlto Londono gyvenimo kokybės rodiklis buvo silpniausias jo kategorijose, o tai atskleidžia struktūrines problemas, kurios dažnai lydi globalius finansų centrus. Indekso autoriai taip pat pažymi, kad aukštas pajamas neretai „suvalgo“ kasdienės išlaidos.

    Bendras skaudulys – būsto įperkamumas

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tiek Europoje, tiek JAV išlieka ta pati didelė problema – būsto įperkamumas. Londonas, Dublinas ir Niujorkas įvardijami kaip miestai, kuriuose aukštos būsto kainos blogina gyvenimo kokybės balus net ir esant dideliems atlyginimams.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose būstas santykinai pigesnis, gali įgyti konkurencinį pranašumą, jei kartu auga pajamos. Kaip pavyzdys minimas Tulūzos miestas, kuris dalį darbuotojų pritraukia iš Paryžiaus, be kita ko, dėl didesnio įperkamumo.

    Didžiausi šuoliai ir miestai, kuriuos verta stebėti

    Lyginant su praėjusiais metais, Dublinas pakilo septyniomis vietomis ir pasiekė šeštą poziciją, tačiau būsto įperkamumo rodikliai išlieka silpni. Didžiausią šuolį Europoje fiksavo Varšuva, pakilusi 109 vietomis iki 61 pozicijos, o Stambulas pakilo 42 vietomis iki 64.

    Tarp „miestų, kuriuos verta stebėti“, Oxford Economics išskyrė Varšuvą, Taliną, Eindhoveno miestą, Mančesterį ir Tulūzą. Varšuva įvardijama kaip svarbus finansų, technologijų ir verslo paslaugų centras Vidurio ir Rytų Europoje, o Talinas siejamas su sparčiu BVP augimu ir technologijų paslaugų plėtra.

    DI poveikis ir Azijos augimo banga

    Ataskaitoje pažymima, kad pasaulinis DI bumas tampa reikšmingu miestų konkurencingumo veiksniu, ypač ten, kur susitelkę talentai, mokslas ir technologijų verslai. Tarp Europoje gerai pasirengusių miestų minimi Londonas, Eindhovenas ir Talinas, o už Europos ribų išsiskiria Taipėjus, kylantis dėl puslaidininkių ir su tuo susijusios paklausos.

    Nors Europa ir Šiaurės Amerika dar dominuoja viršūnėje, indeksas akcentuoja Azijos miestų potencialą: didelės populiacijos ir produktyvumo augimas stiprina jų ekonominį svorį. Prognozuojama, kad iki 2050 metų Kinijos ir Indijos miestų dalis pasaulio miestų BVP gali viršyti Europos dalį.

  • Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Europoje sparčiai kylant didmeninėms gamtinių dujų kainoms, vis daugiau ekspertų perspėja, kad šią žiemą gali brangti ir dujos, ir elektra. Rizika didėja, jei aukštos kainos išsilaikys pakankamai ilgai, kad persiduotų į vartotojų tarifus bei naujai sudaromas sutartis.

    Orientyrinė Europos biržos kaina, Nyderlandų TTF artimiausio mėnesio kontraktas, rugpjūčio 26 dieną svyravo apie 66 eurus už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei metų pradžioje, kai kaina buvo apie 29 eurus už megavatvalandę, o toks šuolis didina spaudimą energijos tiekėjams ir galutiniams vartotojams.

    Kainas aukštyn stumia geopolitinė įtampa ir rinkų baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų. Ypač jautriai reaguojama į riziką, kad Persijos įlankos regione esantys tranzito keliai gali būti ribojami ilgiau, o tai mažintų pasiūlą pasaulinėje SGD rinkoje.

    Papildomą nerimą kelia ir tai, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos į šildymo sezoną įžengia su neįprastai žemu užpildymu. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 24 dieną ES saugyklos buvo užpildytos 62,99 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 79 proc.

    Argus Media atstovė Natasha Fielding teigė, kad dujų atsargos šiuo metu yra neįprastai mažos, lyginant su įprastu metų laiku. Ji pabrėžė, kad panašiai žemą lygį per pastaruosius 15 metų Europa matė tik 2021 metais, prieš paskutinę didžiąją dujų krizę.

    Didžiosiose rinkose padėtis skiriasi: Vokietijos saugyklos buvo apie 51 proc. užpildymo, o Nyderlandų apie 44,3 proc. Toks fonas reiškia, kad žiemą Europa gali būti labiau priklausoma nuo SGD krovinių, o kartu ir nuo konkurencijos su Azijos pirkėjais.

    „Oxford Economics“ vertinimu, ES dujų suvartojimas vis dar yra maždaug 15–20 proc. mažesnis nei 2021 metais, todėl teoriškai galima išgyventi ir su mažesnėmis atsargomis. Tačiau tai didintų poreikį importuoti daugiau SGD žiemą, kai paklausa ir kainos paprastai šokteli, o konkurencija dėl krovinių paaštrėja.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vien tik didmeninės kainos šuolis dar nereiškia akimirksniu brangsiančių sąskaitų. Poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išsilaikys brangimas, kaip tiekėjai yra apsidraudę ir kada baigiasi jų fiksuotos pirkimo sutartys.

    Kaip kainos persiduoda vartotojams?

    Didmeninė TTF kaina paprastai kyla greičiau nei faktinė importo kaina, nes pastarąją „sugeria“ anksčiau sudarytos sutartys ir apsidraudimo sandoriai. Vis dėlto, kai tiekėjams tenka pirkti daugiau dujų naujomis sąlygomis, savikaina pamažu artėja prie biržos lygio.

    Tada brangimas atsispindi vartotojų tarifuose, kai peržiūrimi planai ar atnaujinamos sutartys. N. Fielding teigimu, pirmiausia pokyčius pajustų namų ūkiai, turintys kintamų tarifų planus, o dujų brangimo poveikis elektros sąskaitoms paprastai būna silpnesnis ir priklauso nuo šalies elektros gamybos struktūros.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad vidutiniškai prireikia apie šešių mėnesių, kol didmeninių kainų pokyčiai pilnai atsispindi vartotojų kainose, tačiau skirtumai tarp šalių labai dideli. Ten, kur dominuoja 12 ar 24 mėnesių fiksuotos kainos sutartys, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, pilnas efektas gali užtrukti beveik metus.

    Tuo metu labiau liberalizuotose rinkose kainų persidavimas būna greitesnis. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, vartotojų kainos gali sureaguoti per kelis mėnesius, o Nyderlanduose pokyčiai neretai juntami beveik iš karto.

    Kas lemia didžiausią riziką žiemą?

    Didžiausias nežinomasis išlieka žiemos orai: kuo šaltesnis sezonas, tuo didesnė šildymo paklausa ir spaudimas tiek atsargoms, tiek kainoms. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad dujos vis dar yra pagrindinė patalpų šildymo atrama ES, todėl energijos kainos artimiausią žiemą išliks itin jautrios temperatūrai.

    Konsultacinės bendrovės vertinimu, jei didmeninės kainos išliktų aukštos, euro zonos vartotojų energijos kainos ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų būti iki 15 proc. didesnės nei prieš metus. Tokios prognozės labiausiai aktualios šalims, kur dujos sudaro didelę šildymo ir elektros gamybos dalį, o kainų persidavimas vartotojams vyksta greitai.

    Fone išlieka ir politiniai sprendimai dėl importo: Europos Sąjunga jau yra numačiusi pereinamuosius laikotarpius, siekdama riboti dujų importą iš Rusijos, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar neatsiras spaudimo koreguoti planus, jei pasiūla taptų per maža. Tokie signalai, net ir be realių pokyčių, gali kelti rizikos premiją kainose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis kainų šuolis virs ilgalaike tendencija. Vartotojams svarbiausias veiksnys bus ne vienas staigus šuolis, o tai, ar brangimas išsilaikys iki rudens ir žiemos, kai tiekėjai perskaičiuoja tarifus ir atnaujina sutartis.

  • Brangstanti kviečių grandinė: karas ir karščio bangos žada brangesnę duoną bei makaronus

    Brangstanti kviečių grandinė: karas ir karščio bangos žada brangesnę duoną bei makaronus

    Pasaulinės maisto žaliavų kainos 2026 metais gali vėl šoktelėti, o didžiausias spaudimas prognozuojamas grūdams, pieno produktams, vaisiams ir daržovėms. „Oxford Economics“ vertinimu, pasaulinės maisto kainos šiemet gali augti dviženkliu tempu, o 2027 metais augimas turėtų lėtėti.

    Analitikai pabrėžia, kad šoką didina keli vienu metu veikiantys veiksniai: Rusijos karas Ukrainoje, kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose, taip pat ekstremalūs karščiai ir sausra Europoje. Dėl to nukenčia derlius, o ūkiams brangsta svarbiausi įvesties ištekliai, tokie kaip kuras, gamtinės dujos ir trąšos.

    Derlių mažina sausra ir karštis

    Po šių metų karščio bangų Europos grūdų rinka sulaukė prastesnių derliaus prognozių. Briuselyje įsikūrusi grūdų ir aliejinių augalų asociacija „Coceral“ vasarą sumažino bendrą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės grūdų derliaus prognozę iki 286,6 mln. tonų, kai 2025 metais buvo nuimta apie 310 mln. tonų.

    Vokietijoje ūkininkų atstovai taip pat įspėja apie ryškesnį kritimą: šalies grūdų derlius, jų vertinimu, gali būti maždaug 7 proc. mažesnis ir siekti apie 41,9 mln. tonų. Tokie pokyčiai ypač jautrūs, nes Europos derlius daro įtaką ir vietinėms, ir pasaulinėms grūdų rinkoms.

    Brangsta kuras ir trąšos

    „Oxford Economics“ teigia, kad vienas svarbiausių kainas keliančių kanalų yra energijos ir trąšų brangimas. Pasaulinės dyzelino kainos liepą, analitikų vertinimu, buvo apie 36 proc. didesnės nei prieš metus, o trąšų kainoms šiemet prognozuojamas maždaug 22 proc. augimas.

    Kuras ir trąšos yra kritinės sąnaudos daugeliui ūkių, todėl jų brangimas greitai persiduoda į grūdų savikainą. Tai ypač aktualu kviečiams, kurie laikomi viena labiausiai nuo trąšų priklausomų kultūrų.

    Juodosios jūros rizika ir kainų vėlavimas

    Karas Ukrainoje išlieka vienu didžiausių neapibrėžtumo šaltinių pasaulinei grūdų prekybai. „Oxford Economics“ nurodo, kad Rusija ir Ukraina kartu sudaro beveik 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto ir daugiau nei 10 proc. kukurūzų, o grūdai sudaro apie ketvirtadalį pasaulinio maisto kainų indekso.

    Analitikų vertinimu, išpuoliai prieš uostus, krovos terminalus ir laivus bei sutrikimai Juodojoje ir Azovo jūrose gali paveikti iki 86 mln. tonų metinių grūdų eksporto pajėgumų. Tokia rizika didina kainų svyravimus, o rinka tampa jautresnė bet kokiai naujai eskalacijai.

    Vienas svarbiausių klausimų vartotojams – kada brangimas pasimatys parduotuvėse. Ekonomistai pabrėžia, kad šviežio maisto kainos dažniausiai reaguoja greičiau ir pokyčiai gali išryškėti per 2–3 mėnesius, o perdirbtų produktų poveikis dažniau vėluoja dėl derliaus nuėmimo ir gamybos ciklų.

    „Didžiausias poveikis bus augalininkystės produkcijai – grūdams, vaisiams ir daržovėms – bei pieno produktams, o tai vėliau persiduos į duonos, makaronų, sūrio, aliejaus ar vyno kainas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorak.

    Pasak analitikų, kviečių kainos 2026 metų trečiąjį ketvirtį gali šoktelėti apie 36 proc. per metus, o tai didina riziką duonos ir makaronų segmentui. Vis dėlto pabrėžiama, kad žaliavų kainų indeksai ne visada tiesiogiai reiškia identišką pokytį galutinėse mažmeninėse kainose, nes įtaką daro ir prekybos bei perdirbimo grandinės, ir konkurencija.

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, maisto žaliavų kainos liepą buvo apie 1 proc. didesnės nei prieš metus, o grūdų kainos augo 6,9 proc., augalinių aliejų – apie 17,3 proc. Nors prognozuojamas 2026 metų šuolis būtų mažesnis nei 2022 metais fiksuotas 14,2 proc. augimas, rinkos dalyviai perspėja, kad klimato rizikos ir geopolitika gali staigiai pakoreguoti scenarijus.

  • Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Trapus susitarimas, didelė kaina

    2026 metų antroji pusė pasaulio ekonomikai gali tapti lūžio tašku, nes svarbiausi rizikos veiksniai susijungia į vieną grandinę. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad kertinis klausimas yra JAV ir Irano paliaubų tvarumas ir tai, ar įtampa Persijos įlankoje neperaugs į naują energijos kainų šoką.

    Konsultacijų bendrovė prognozuoja spartesnį augimą metų pabaigoje, jei naftos kainos išliks žemesnės ir tai sustiprins namų ūkių perkamąją galią. Tačiau analitikai pripažįsta, kad ilgalaikio susitarimo tikimybė išlieka labai neapibrėžta.

    „Šio susitarimo patvarumas lems, ar pasaulio ekonomika gaus energijos skatinamą infliacijos mažėjimo postūmį, ar patirs antrą naftos šoką“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis pasaulio ekonomistas Ryanas Sweetas.

    Hormuzo sąsiauris kaip barometras

    Įtampa Hormuzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, finansų rinkoms yra vienas jautriausių signalų. Bet koks ilgiau trunkantis laivybos sutrikimas šiame taške paprastai akimirksniu persiduoda į kuro kainas, draudimo įmokas, logistikos kaštus ir galiausiai į vartotojų kainas.

    Straipsnyje aprašoma, kad po naujų atakų regione naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., o „Brent“ rūšies nafta viršijo maždaug 72 eurus už barelį. Tokie svyravimai rodo, kad rinka vis dar įkainoja konflikto eskalacijos riziką, net jei politiniai kanalai formaliai lieka atviri.

    Skirtingos prognozės ir įkaitintos rinkos

    Naftos kainų scenarijai šiuo metu smarkiai išsiskiria, o tai didina neapibrėžtumą įmonių planavime ir investuotojų sprendimuose. „Oxford Economics“ atveju paliaubų išlaikymas reikštų švelnesnes infliacijos trajektorijas ir mažesnį spaudimą palūkanoms, o nutrūkus susitarimui rizika greitai peržengtų energetikos ribas.

    Tuo pat metu kiti rinkos dalyviai numato brangesnės naftos kelią. Skirtingi vertinimai iš esmės remiasi tuo pačiu kintamuoju, geopolitiniu stabilumu, todėl vienas naujas incidentas regione gali greitai pakeisti vyraujantį rinkos naratyvą.

    Muitai, prekyba ir DI grandinės

    Kitas svarbus rizikos blokas yra prekybos politika, ypač JAV muitų režimo pokyčiai ir galimos papildomos priemonės Kinijos atžvilgiu. „Oxford Economics“ vertinimu, tarifų pokyčiai gali didinti bendrą muitų naštą ir kartu slopinti prekybos apimtis, o tai ypač jautru eksportuotojams ir pramonės ciklams.

    Šios įtampos susikerta su DI bumu, nes DI ekosistema priklauso nuo lustų, serverių ir kitų komponentų tiekimo grandinių, kurių didelė dalis sutelkta Šiaurės Rytų ir Pietryčių Azijoje. Jei energijos ir transporto kaštai vėl šokteltų, tai galėtų išauginti ir DI infrastruktūros kainą, o kartu paveikti technologijų sektoriaus vertinimus biržose.

    „Taikos susitarimo žlugimas neapsiribotų vien nafta: jis smogtų DI tiekimo grandinėms Azijoje, griežtintų centrinių bankų toną ir greitai sugriežtintų finansines sąlygas“, – sakė Ryanas Sweetas.

    Centriniai bankai ir politinis kalendorius

    Palūkanų normų kryptis 2026 metų antroje pusėje išliks priklausoma nuo infliacijos duomenų ir energijos kainų, o centriniai bankai gali būti priversti reaguoti greičiau nei tikisi rinkos. Jei nafta brangtų ilgesnį laiką, tai sustiprintų antrinės infliacijos riziką ir apsunkintų sprendimą švelninti pinigų politiką.

    Be ekonominių rodiklių, svarbų vaidmenį turės ir politiniai ciklai, galintys daryti įtaką Artimųjų Rytų procesams bei fiskalinei politikai Europoje. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad prognozių paklaida tokiose sąlygose didėja, todėl įmonėms ir gyventojams verta ruoštis platesniam scenarijų spektrui.