Kaukazo Pietuose archeologus glumina neįprasti, pailgi ir vamzdelį primenantys kauliniai dirbiniai, kurių amžius siekia maždaug 6 000 metų. Nors jų paskirtis iki šiol neaiški, mokslininkams pavyko bent iš dalies priartėti prie atsakymo – nustatyta, iš kokių gyvūnų kaulų šie objektai buvo pagaminti.
Radinių rinkinys aptiktas Jeghegis-1 archeologinėje vietovėje – uolinėje slėptuvėje to paties pavadinimo upės slėnyje, maždaug 1 500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Kaip rašoma žurnale „Archaeological Research in Asia“, radiokarboninis datavimas rodo, kad čia žmonės gyveno tarp 4100 ir 3500 metų prieš mūsų erą.
Tai buvo chalkolito laikotarpis – metas, kai regione vyko svarbūs technologiniai ir ūkiniai pokyčiai. Nors ankstyvoji metalurgija jau skynėsi kelią, kasdienėje veikloje vis dar plačiai naudotos akmens priemonės, o organinės medžiagos – kaulas ar ragas – išliko svarbia žaliava įrankiams bei kitiems daiktams.
Iš viso tarptautinė tyrėjų komanda išanalizavo 40 kaulinių artefaktų: nuo žaliavos fragmentų ir gamybos atliekų iki pusgaminių bei baigtų įrankių. Didžiausio dėmesio sulaukė 19 pailgų, „rurkomis“ pavadintų objektų – jų paviršiuje matyti pjovimo, pjūkliavimo, šlifavimo ir mechaninio apdirbimo žymės, o dalis dirbinių, sprendžiant iš pėdsakų, taip ir liko neužbaigti.
Kam galėjo būti naudojami paslaptingi vamzdeliai?
Į ką šie dirbiniai labiausiai panašūs – vieno atsakymo kol kas nėra. Tyrėjai neatmeta, kad panašūs objektai galėjo būti naudojami kaip muzikos instrumentai, nedideli indeliai, amuletai ar papuošalai.
Įdomu tai, kad forma kartojasi, o tai gali reikšti, jog gamyba vyko laikantis tam tikrų nusistovėjusių taisyklių. Taip pat keliama prielaida, kad vamzdeliai galėjo turėti socialinę reikšmę – pavyzdžiui, būti susiję su savininko statusu.
ZooMS metodas padėjo nustatyti, iš ko pagaminti radiniai
Svarbiu proveržiu tapo ZooMS metodas – tai gyvūnų rūšių identifikavimas pagal kauluose išlikusių kolageno baltymų „parašus“. Šis būdas ypač naudingas, kai kaulo fragmentai yra taip apdirbti ar sunykę, kad pagal anatominę formą jų atpažinti neįmanoma.
Tyrėjai pabrėžia, kad mėginiai buvo imami minimaliai invazyviai, siekiant kuo mažiau pažeisti artefaktus. Taip pavyko išsaugoti radinių būklę, kartu gaunant pakankamai duomenų rūšiai nustatyti.
Nustatyta 39 iš 40 artefaktų kilmė. Paaiškėjo, kad 16 dirbinių pagaminti iš ožkų kaulų, 11 – iš avių, 6 – iš triušių, 1 – iš gazelės, o 2 priskirti kiaulės arba šerno kaului. Dar trijų mėginių pavyko priskirti tik platesnėms gyvūnų grupėms.
Ką radiniai pasako apie to meto gyvenimą?
Tyrėjų teigimu, avių ir ožkų dominavimas nėra netikėtas: šie gyvūnai, tikėtina, sudarė vietos ūkio pagrindą, suteikdami mėsą, pieną, vilną ir žaliavas gaminiams. Tai leidžia manyti, kad bendruomenė aktyviai naudojo tai, ką turėjo kasdienėje aplinkoje.
Artefaktų paviršiuje matomi pėdsakai rodo gana pažangius organinių medžiagų apdirbimo įgūdžius. Pagal žymes daroma prielaida, kad formavimui naudoti akmeniniai įrankiai, o aiškių metalinių įrankių apdirbimo pėdsakų nenustatyta, nors laikotarpis siejamas su ankstyvu metalo naudojimu.
Rastos gamybos atliekos, pusgaminiai, žaliavos fragmentai ir baigti įrankiai leidžia spėti, kad bent dalis gamybos proceso vyko pačioje Jeghegis-1 slėptuvėje. Tačiau pagrindinis klausimas – kam tiksliai buvo skirti pailgi vamzdeliai – kol kas lieka atviras.