Tag: Ozon

  • ES patvirtino naujas sankcijas Rusijai: į sąrašą įtraukti „Wildberries“, „Ozon“ ir daugiau nei 40 bankų

    Europos Sąjunga patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kuris jau įsigaliojo. Į ribojimų sąrašą šį kartą pateko ne tik finansų sektorius, bet ir ryškūs Rusijos e. prekybos bei su naftos sektoriumi siejami veikėjai.

    Kaip nurodoma, tarp sankcionuotų asmenų yra Tatiana Kim, siejama su platforma „Wildberries“, taip pat investuotojas Aleksandras Čačava, turintis ryšių su „Ozon“. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai ES taip aiškiai išplėtė sankcijas įtakingiems Rusijos elektroninės prekybos atstovams.

    Naujasis paketas apima ir daugiau nei 40 Rusijos bankų bei kitų finansų institucijų. ES tikslas – dar labiau apriboti galimybes finansuoti Rusijos karą prieš Ukrainą, užkertant kelią papildomiems pinigų srautams.

    Sankcijos taip pat palietė vadinamąją „šešėlinę flotilę“ bei kelias su ja siejamas užsienio jurisdikcijose veikiančias įmones ir asmenis. Ribojimais siekiama mažinti galimybes apeiti jau galiojančias naftos eksporto ir prekybos priemones.

    E. prekyba: „Wildberries“ ir „Ozon“ sankcijų taikinyje

    Į sankcijų sąrašą įtraukta Tatiana Kim pristatoma kaip „Wildberries“ įkūrėja ir vadovė. ES nurodo, kad ši platforma veikia kaip tiekimo tinklas, susijęs su Rusijos kariuomene, sudarydama sąlygas prekiauti karinėmis prekėmis ir dvejopo naudojimo produktais.

    Ribojimai pritaikyti ir Aleksandrui Čačavai, kuris įvardijamas kaip investuotojas, turintis didžiausią dalį antroje pagal dydį Rusijos e. prekybos bendrovėje „Ozon“. Teigiama, kad ir ši įmonė prisideda prie tiekimo grandinių, sudarančių galimybes prekiauti karine įranga bei dvejopos paskirties prekėmis.

    Taip pat pažymima, kad Aleksandras Čačava turi akcijų „Yandex“ – didžiausioje Rusijos IT bendrovėje.

    Finansų sektorius ir „šešėlinė flotilė“

    Į sankcijų sąrašą patekus daugiau nei 40 Rusijos bankų ir finansų institucijų, joms taikomos papildomos priemonės, skirtos riboti finansavimą ir operacijų galimybes. Tokios priemonės laikomos vienu būdų mažinti karo ekonomikos atsparumą.

    Be to, ES nukreipė sankcijas į vadinamąją „šešėlinę flotilę“ – su neteisėtu Rusijos naftos gabenimu siejamus laivus, jų savininkus ar valdytojus, taip pat atskirus subjektus iš Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Seišelių ir Omano, kurie perka rusiškos kilmės naftos produktus.

    Propaganda ir kibernetinės atakos

    Į sąrašą įtraukta ir Maskvoje veikianti „Social Design Agency (SDA)“, kuri, ES vertinimu, vykdė plataus masto informacijos manipuliavimo operacijas. Nurodoma, kad jos veikla apėmė propagandos ir dezinformacijos sklaidą, taip pat kampanijas, nukreiptas prieš ES valstybes ir paramą Ukrainai.

    Teigiama, kad SDA veikla buvo susijusi ir su 2024 metų Europos Parlamento rinkimų laikotarpiu, o sankcijos pritaikytos ir 24 su šia agentūra siejamiems asmenims. Ribojimai paliestų asmenų sąraše minimi ir propagandos bei žiniasklaidos veikėjai.

    Atskiras blokas skirtas kibernetiniam saugumui: sankcijomis apimta prorusiška programišių grupė NoName057(16), kuri veikti pradėjo 2022 metų kovą. ES teigia, kad grupė siejama su DDoS atakomis prieš institucijas, kritinę infrastruktūrą ir privačias įmones Ukrainoje, JAV bei ES šalyse.

    Sankcionuotiems asmenims ir organizacijoms taikomas turto įšaldymas, draudimas atvykti į ES ar tranzitu kirsti jos teritoriją, o ES piliečiams ir įmonėms – draudimas jiems teikti lėšas.

  • Dronų ataka prie Sankt Peterburgo: degė naftos terminalas, nukentėjo VK duomenų centras ir Ozon hubas

    Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį naktį pasiekė masinė dronų ataka, po kurios kilo gaisrai keliuose infrastruktūros objektuose. Rusijos pareigūnai pranešė apie 144 numuštus bepiločius ir vieną žuvusį žmogų, o incidentas sutrikdė ir Puolkovo oro uosto darbą.

    Tarp taikinių minimas naftos terminalas, laikomas svarbia grandimi rusiškų naftos produktų logistikoje Baltijos kryptimi. Tokie objektai yra jautrūs ne tik dėl gaisro rizikos, bet ir dėl galimo poveikio tiekimo grandinėms, draudimo kaštams ir eksporto srautams.

    Smūgis ir skaitmeninei infrastruktūrai

    Kompanija „VK“ patvirtino, kad atakuotas jos duomenų centras Leningrado srityje. Bendrovė teigė, jog pagrindinės paslaugos vartotojams išliko pasiekiamos, tačiau pats faktas rodo augantį dėmesį ne tik energetikai, bet ir skaitmeninei infrastruktūrai.

    Duomenų centrai svarbūs ne vien socialiniams tinklams ar turinio platformoms: jie užtikrina debesijos paslaugas, vidines įmonių sistemas, mokėjimų, pristatymo bei komunikacijos kanalus. Net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti grandininį efektą verslui, ypač kai kalbama apie didelius srautus ir realaus laiko paslaugas.

    Gaisras logistikos mazge ir oro uosto ribojimai

    Pranešta ir apie gaisrą, kilusį viename iš „Ozon“ logistinių objektų, kuris aptarnauja e. prekybos siuntų srautus. Tokie logistikos centrai yra kritiniai dėl sandėliavimo, rūšiavimo ir paskirstymo, todėl jų veiklos trikdžiai gali atsiliepti pristatymo terminams ir regioniniams krovinių srautams.

    Puolkovo oro uoste kurį laiką buvo ribojamos operacijos, o keleiviai ir darbuotojai nukreipiami į saugesnes zonas. Praktika rodo, kad dronų grėsmės atvejais oro uostai dažnai laikinai stabdo kilimus ir tūpimus, nes net pavieniai incidentai kelia riziką skrydžių saugai ir oro erdvės valdymui.

    Pastarųjų mėnesių tendencija karo kontekste išryškina, kad dronų atakos vis dažniau nukreipiamos į infrastruktūrą, kuri leidžia palaikyti ekonomiką: energijos tiekimą, eksportą, duomenų centrus ir logistiką. Tai didina spaudimą oro gynybai, saugumo protokolams objektuose ir verčia verslą investuoti į atsparumo priemones, įskaitant atsarginius pajėgumus bei greitesnį incidentų valdymą.

  • Vakarų lyderiai atvyksta į Kyjivą: Ukraina plečia smūgius į „Ozon“, Zelenskis atmeta rinkimus

    Vakarų lyderiai atvyksta į Kyjivą: Ukraina plečia smūgius į „Ozon“, Zelenskis atmeta rinkimus

    Vakarų šalių lyderiai šį savaitgalį atvyksta į Kyjivą prieš Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimą, vyksiantį pirmadienį. Vizitai laikomi politiniu signalu apie paramos tęstinumą, kai Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje susitiko su Suomijos vadovu Alexanderiu Stubbu, o derybų dėmesys sutelktas į bendradarbiavimą gynybos srityje. Kyjive taip pat lankėsi JAV senatoriai Richardas Blumenthalis ir Jamesas Lankfordas.

    Zelenskis teigė, kad svečiams pristatė besitęsiančią Rusijos balistinių raketų grėsmę ir poreikį stiprinti oro gynybą. Ukrainos pusė pabrėžia, kad būtent balistiniai smūgiai išlieka sunkiausiai numušama atakų dalis, todėl prašoma daugiau perėmėjų ir sistemų.

    Zelenskis: rinkimai dabar skaldytų

    Nepriklausomybės dienos išvakarėse Kyjive atsinaujino diskusijos dėl rinkimų karo metu. Žiniasklaidoje skelbta, kad Zelenskis atmetė raginimus rengti prezidento rinkimus, argumentuodamas, kad tai keltų papildomų rizikų valstybės stabilumui.

    „Manau, kad tokiame kare rinkimai yra milžiniška rizika. Rinkimai dabar būtų cunamis šaliai, kuris suskaldytų Ukrainą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainoje karo padėties metu nacionalinių rinkimų organizavimas susiduria ir su praktiniais iššūkiais: dalis teritorijų yra okupuotos, milijonai žmonių išvyko į užsienį, o saugumo situacija apsunkina balsavimo logistiką bei kampanijos procesus.

    Smūgiai logistikai: „Ozon“ po „Wildberries“

    Karinėje plotmėje Ukraina skelbia plečianti smūgių geografiją į Rusijos logistikos infrastruktūrą. Pranešta, kad Ukrainos pajėgos antrą kartą per savaitgalį smogė su „Ozon“ siejamam objektui Orenburge, o vietos pareigūnai nurodė, kad po numuštų dronų nuolaužų kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas.

    Dar šeštadienį pranešta apie ataką Samaros regione, o „Ozon“ teigė, kad darbuotojai buvo skubiai evakuoti ir sandėlio veikla sustabdyta neribotam laikui. Tokie smūgiai į logistikos centrus laikomi bandymu trikdyti tiekimo grandines ir apsunkinti prekių bei įrangos judėjimą.

    Ukrainos gynybos institucijos viešai tvirtina, kad dalis logistikos sandėliuose laikomų prekių gali būti dvejopos paskirties, todėl tokie objektai įvardijami kaip prisidedantys prie Rusijos karo ekonomikos. Maskva savo ruožtu nuolat kaltina Kyjivą atakuojant civilinius taikinius, o nepriklausomas tokių teiginių patikrinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina taip pat siejo atakas su kampanija prieš „Wildberries“ sandėlius. Kyjivas teigia, kad tokiais veiksmais atsako į Rusijos smūgius Ukrainos įmonėms ir infrastruktūrai, o tikslas yra mažinti Rusijos karinius pajėgumus per ekonominius ir logistinius trikdžius.

    Rusija atakuoja geležinkelius

    Tuo metu Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė apie Rusijos smūgius į šalies geležinkelių tinklą. Skelbta, kad Charkivo srityje buvo smogta traukiniui Lymanivkos stotyje, žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti.

    Pranešta ir apie ataką Odesos regione, kur smogęs „Shahed“ tipo dronas pataikė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Žytomyro į Odesą. Ukrainos geležinkeliai nurodė, kad evakuacijos sprendimas buvo priimtas laiku, todėl dauguma keleivių ir įgulos narių nenukentėjo.

    Kyjivas pabrėžia, kad geležinkeliai išlieka kritinė arterija tiek civilių judėjimui, tiek logistikai, o reguliarūs smūgiai didina spaudimą oro gynybai ir avarinėms tarnyboms. Artėjant rudens ir žiemos sezonui, Ukrainai ypač svarbus papildomas finansavimas gynybai bei perėmėjų tiekimas, kad būtų mažinamos rizikos energetikos ir transporto infrastruktūrai.