Lenkijoje vis garsiau kalbama, kad 2027 metų parlamento rinkimų kampanija gali vykti ne tik kovojant dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms „pasakys“ pokalbų robotai.
Ekspertai atkreipia dėmesį į naujas grėsmes: nuo bandymų manipuliuoti pačiais DI įrankiais iki dezinformacijos „plovimo“, kai melagingas turinys kuriamas ne tiek žmonėms, kiek tam, kad patektų į kalbos modelių „žinias“.
Kaip aprašo portalas WNP, Lenkijos valdžia dar nėra pristaciusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano, nors viešai kalbama apie programą, kuri turėtų apimti dezinformacijos stebėseną, visuomenės informavimą ir kovą su koordinuotomis atakomis interneto erdvėje.
Problema ta, kad technologinė kampanijų pusė keičiasi greičiau nei visuomenės supratimas: net ir sąžiningai informacijos ieškantis rinkėjas gali atsidurti situacijoje, kai atsakymus apie partijas ar kandidatus formuoja modeliai, kuriuos galima kryptingai „maitinti“ turiniu.
DI rinkimuose: patarėjas ar tarpininkas?
Ekspertai pabrėžia, kad pokalbų robotai gali tapti tarpininku tarp partijų ir rinkėjų. Net jei dauguma modelių atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, jie gali pateikti informaciją, kuri, vartotojo akimis, „padeda apsispręsti“.
Čia slypi esminė rizika: atsakymas priklauso nuo to, kokiais šaltiniais modelis remiasi ir ką „mato“ internete. Jei politinės jėgos kryptingai kuria turinį taip, kad jis būtų patrauklus kalbos modeliams, jos gali netiesiogiai daryti įtaką tam, kaip rinkėjui bus pristatytos pozicijos ar pasirinkimo alternatyvos.
Kalbama ir apie tai, kad klausiant netiesiogiai (pavyzdžiui, „kuri partija turi pažiūras kaip aš?“) vartotojui gali būti pateikiami apibendrinimai, kurie atrodo neutralūs, bet realiai gali būti paveikti šališkų ar specialiai paruoštų informacijos šaltinių.
„Duomenų nuodijimas“ ir dezinformacijos „plovimas“
Viena iš aptariamų grėsmių – masinis tam tikrų naratyvų publikavimas internete, kad jie patektų į modelių mokymui naudojamus duomenis arba būtų cituojami kaip „šaltiniai“. Tokia praktika siejama su terminu LLM grooming.
Kitas reiškinys – dezinformacijos „plovimas“, kai melaginga informacija į informacinę ekosistemą įterpiama dideliais kiekiais ne tam, kad ją skaitytų žmonės, o tam, kad ją perimtų ir vėliau kartotų pokalbų robotai, pateikdami ją kaip tariamai patikimą santrauką.
Šiame kontekste minima ir užsienio įtakos rizika (FIMI – užsienio informacijos manipuliavimas ir kišimasis). Kaip pavyzdys nurodoma rusiškos „Pravda“ tinklo veikla, kai dezinformacijos turinys kuriamas masiškai ir gali tapti „žaliava“ dideliems kalbos modeliams.
Ką rodo JAV patirtis ir apklausos
Lenkijos ekspertai žvilgsnį kreipia ir į JAV, kur DI jau naudojamas politinėje komunikacijoje: nuo reklamos kūrimo ir žinučių taikymo iki informacijos apie kandidatus paieškos.
Pew Research Center apklausos duomenimis, 8 proc. suaugusiųjų teigė ieškoję informacijos apie rinkimus pasitelkdami DI pokalbių robotus. Iš jų 40 proc. pripažino to darę ir tam, kad gautų užuominų, už ką balsuoti.
Kartu pabrėžiama, kad realus pinigų ir pastangų mastas, skiriamas siekiui paveikti generatyvinių sistemų atsakymus (vadinamasis GEO – generatyvinių paieškos sistemų optimizavimas), gali būti sunkiai pamatuojamas, nes dalis tokių veiksmų vyksta slapta.
Lenkijos pasirengimas ir pasitikėjimo problema
Lenkijoje planuojama programa „Bezpieczne wybory 2027“, kuri turėtų būti ankstesnių iniciatyvų tęsinys. Taip pat numatomas naujo Centro kovai su dezinformacija vaidmuo, koordinuojant veiksmus su kitomis institucijomis.
Vis dėlto pasitikėjimą tokiais mechanizmais, pasak publikacijoje minimų argumentų, silpnina incidentai, kai aukšto rango pareigūnai patys pasidalija nepažymėtu deepfake turiniu. Tai tampa priminimu, kad problema yra ne vien technologijos, bet ir institucinis atsparumas bei kompetencija.
Ekspertai akcentuoja, jog visuomenė gali nepasiruošti savarankiškai atpažinti melagingos informacijos masto, jei rinkimų kampanijos metu ji bus kuriama ir platinama pramoniniu tempu.
Skaitmeniniai įgūdžiai ir visuomenės atsparumas
Tekste minimas ir platesnis kontekstas – skaitmeniniai įgūdžiai bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją. „Dezinformacija očami Polaków 2026“ ataskaitoje nurodoma, kad 20 proc. respondentų teigė susidūrę su DI sugeneruotomis melagingomis žiniomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu.
Kartu nemaža dalis apklaustųjų prisipažįsta net nežinantys, ar buvo susidūrę su deepfake (34 proc.). Tai rodo, kad neapibrėžtumas ir nepasitikėjimas savo gebėjimu atpažinti klastotes išlieka didelis.
Galiausiai keliama prielaida, kad žmonėms vis labiau „prisijaukinant“ pokalbių robotus kasdieniams klausimams, jie natūraliai gali tapti patarėjais ir politinių pasirinkimų srityje. Didžiausia rizika, anot ekspertų, yra ne pati technologija, o vartotojų supratimo apie jos ribas ir veikimo principus stoka.