CP v2

Tag: Paauglystė

  • Ne tik blogas įprotis: kuo iš tiesų gresia vaikų laikysenos sutrikimai ir sutūpimas

    Vaikų sutūpimas dažnai laikomas tik blogu įpročiu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad tai gali būti ir ankstyvas laikysenos sutrikimų signalas. Ilgainiui netaisyklinga laikysena siejama su nugaros skausmais, greitesniu nuovargiu ir mažesniu fiziniu pajėgumu.

    Šiltuoju metų laiku vaikams paprasčiau didinti natūralų judėjimą, kuris laikomas vienu svarbiausių veiksnių stiprinant nugaros ir liemens raumenis. Daugiau laiko lauke, aktyvūs žaidimai ir įvairios sporto veiklos padeda formuoti tvirtesnį raumenų korsetą, kuris augimo metu geriau stabilizuoja stuburą.

    Kas padeda stiprinti nugarą

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja reguliarią, vaikui patinkančią fizinę veiklą, kuri neapkrauna vienos kūno dalies. Dažnai minimas plaukimas, nes vandenyje mažėja ašinė stuburo apkrova, o dirba daug raumenų grupių, svarbių laikysenai.

    Naudingas ir važiavimas dviračiu, tačiau svarbu tinkamai sureguliuoti sėdynės aukštį bei vairo padėtį, kad vaikas nesikūprintų. Papildomai gali padėti kryptingi pratimai pilvo presui, sėdmenims ir nugaros raumenims, ypač jei juos parenka kineziterapeutas.

    Kada tai jau rimtas signalas?

    Medikai ragina tėvus stebėti ne vien pečių ar galvos pasvirimą į priekį, bet ir vaiko savijautą. Jei sutūpimas ryškėja, vaikas neįprastai greitai pavargsta, ima vengti judėjimo arba skundžiasi nugaros skausmu, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į ortopedą traumatologą.

    Tokie požymiai gali rodyti, kad laikysenos problema nėra vien įprotis, o vystosi struktūriniai pokyčiai. Paauglystėje ypač svarbu laiku įvertinti galimas stuburo deformacijas, nes spartaus augimo laikotarpiu jos gali progresuoti greičiau.

    Diagnozė ir reabilitacija

    Įvertinęs laikyseną, gydytojas prireikus gali skirti papildomus tyrimus ir nukreipti reabilitacijai. Dažniausiai taikomas individualus pratimų planas, laikysenos mokymas ir kineziterapija, o kai kuriais atvejais gali būti svarstomos specializuotos metodikos, pavyzdžiui, šrot-terapija.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausių rezultatų pasiekiama tuomet, kai pagalba suteikiama anksti ir nuosekliai. Tėvams patariama atkreipti dėmesį ir į kasdienius įpročius: per ilgą sėdėjimą, netinkamą kuprinę, nepatogiai sureguliuotą darbo vietą ir pernelyg mažą fizinį aktyvumą.

  • Mokslininkai rado ryšį: ankstyvas lytinis debiutas siejamas su prastesne sveika senatve

    Naujas genetinis tyrimas rodo, kad amžius, kada žmogus patiria pirmąjį lytinį kontaktą, gali būti susijęs su vėlesniais sveikatos rodikliais senatvėje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia lemties, tačiau ankstyvas debiutas dažniau siejamas su rizikos veiksniais, kurie ilgainiui gali kauptis.

    Kas nustatyta genetiniame tyrime?

    Kinijos Šandongo universiteto tyrėjai analizavo didelės apimties genetinius duomenis ir ieškojo DNR variantų, susijusių su pirmojo lytinio kontakto amžiumi. Tuomet jie vertino, ar genetinė polinkio kryptis siejasi su vadinamuoju sveiku senėjimu, kai žmogus ilgiau išlieka fiziškai ir psichologiškai funkcionalus.

    Analizė parodė statistinį ryšį: su ankstesniu lytiniu debiutu siejami genetiniai žymenys dažniau koreliavo su prastesniais sveikatos rodikliais vyresniame amžiuje. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad genetika čia greičiausiai veikia per elgesio ir psichologinių veiksnių visumą, o ne per vieną konkretų mechanizmą.

    „Pirmojo lytinio kontakto laikas su senėjimu susijęs per labai sudėtingą psichologinių ir elgesio veiksnių sistemą“, – sakė vienas iš tyrimo autorių.

    Keturi dažniau sutinkami rizikos signalai

    Siekdami paaiškinti galimą ryšio logiką, mokslininkai įvertino daugybę galimų tarpininkaujančių veiksnių ir išskyrė kelias sritis, kurios, jų teigimu, dažniau lydi ankstyvesnį debiutą. Tarp jų minimi senatvinio trapumo požymiai, lėtinės depresijos simptomai, obstrukcinės plaučių ligos rizika, taip pat dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo bruožai.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie ryšiai nebūtinai reiškia, jog ankstyvas lytinis gyvenimas tiesiogiai sukelia šias problemas. Kur kas dažniau kalbama apie bendrą foną: impulsyvumą, polinkį į rizikingą elgesį, žalingus įpročius, prastesnį miegą, didesnį stresą ar mažesnį psichologinį saugumą paauglystėje.

    Kodėl jaunimas vis dažniau neskuba?

    Tuo pat metu Vakarų šalyse vis dažniau fiksuojama priešinga tendencija: dalis jaunų žmonių lytinį gyvenimą pradeda vėliau arba jo neskuba pradėti apskritai. Šis reiškinys viešojoje erdvėje neretai vadinamas seksualine recesija ir siejamas su pasikeitusia pažinčių kultūra, ilgesniu laiku prie ekranų, pandemijos poveikiu bei augančiu nerimo lygiu.

    Ekspertai pažymi, kad vien amžius savaime neapibrėžia nei žmogaus sveikatos, nei gyvenimo kokybės. Daug svarbiau, kokiomis aplinkybėmis bręstama, ar paauglys turi emocinę paramą, ar gauna patikimą lytinį švietimą, ir ar anksti neįsitvirtina rizikingi įpročiai, kurie vėliau didina lėtinių ligų tikimybę.

  • Naujas tyrimas: motinų nepritarimas dažnai nutraukia vaikų draugystes, bet kaina gali būti didelė

    Daugelis tėvų atpažįsta situaciją, kai vaiko draugų ratas kelia nerimą ir norisi įsikišti. Dažnai atrodo, kad paprasčiausias kelias yra uždrausti bendrauti su „netinkamu“ draugu. Tačiau naujas ilgalaikis tyrimas rodo: toks sprendimas išties veikia, tik ne visada taip, kaip tikimasi.

    Žurnale Child Development paskelbtame dvejus metus trukusiame tyrime mokslininkai analizavo, kaip tėvų nepritarimas veikia vaikų draugystes. Tyrimą vykdė Florida Atlantic University ir Mykolo Romerio universitetas, o stebėjime dalyvavo 394 mokiniai nuo 9 iki 14 metų, jų santykiai buvo sekami tris semestrus.

    Nors vaikai ir toliau mokėsi tose pačiose klasėse, maždaug trečdalis artimiausių draugysčių per stebėjimo laikotarpį nutrūko. Tyrimo autoriai pažymi, kad dažniausiai lūžį nulėmė būtent motinos išsakyta neigiama nuomonė apie konkrečią draugystę.

    Kaip „suveikia“ nepritarimas

    Tėvai neretai mano, kad draudimas privers vaiką susimąstyti ir pačiam atsitraukti nuo žalingos įtakos. Tyrimo išvados rodo kitą mechanizmą: nepritarimas dažnai veikia kaip tiesioginis socialinis „stabdis“, mažinantis galimybes susitikti ir didinantis psichologinį spaudimą atsisakyti ryšio.

    „Motinos yra labai veiksmingos santykių „vykdytojos“. Dauguma draugysčių neišgyvena motinos pasmerkimo“, – sakė Florida Atlantic University psichologijos profesorius Brettas Laursenas.

    Pasak tyrėjų, dalis vaikų nutraukia santykį todėl, kad nori įtikti tėvams, priima jų argumentus arba susiduria su praktiškais ribojimais. „Gali būti, kad paauglys leidžiasi įtikinamas. Arba nori, kad tėvai būtų patenkinti. Arba draugystę užgniaužia tėvų nustatyti apribojimai“, – sakė pirmoji tyrimo autorė Goda Kaniušonytė.

    Kitu atveju draugystė nesubyra iš karto, bet palaipsniui praranda kokybę. Kai vaikas nuolat girdi kritiką apie draugą, santykyje atsiranda įtampa, mažėja šiluma ir parama, o draugas gali jaustis nepageidaujamas. Ilgainiui ryšys tampa toks nepatogus, kad nutrūksta savaime.

    Kodėl tai nebūtinai gera žinia

    Nors „uždraustas“ draugas dažnai iš tiesų dingsta iš vaiko kasdienybės, mokslininkai ragina tokios baigties nelaikyti pergale. Nutraukta draugystė gali reikšti, kad vaikas laikinai lieka be artimų ryšių arba yra priverstas rinktis iš mažiau tinkamų alternatyvų.

    Tyrėjai pabrėžia ir rizikas vaiko emocinei savijautai: socialinis atstūmimas, vienišumas ir silpnesnis draugų palaikymas gali didinti pažeidžiamumą bendraamžių patyčioms. Vaikai, neturintys draugų, dažniau atsiduria pažeidžiamoje pozicijoje klasėje ir kieme, o tai gali atsiliepti pasitikėjimui savimi bei elgesiui.

    Tyrime taip pat pastebėtas amžiaus skirtumas. Jaunesni vaikai po motinos įsikišimo dažniau patirdavo palaikymo sumažėjimą draugystėje, o vyresniems tai greičiau tapdavo tiesioginiu signalu ryšį nutraukti. Vis dėlto bendras scenarijus kartojosi abiejose grupėse: nepritarimas, prastėjanti santykių kokybė ir galiausiai išsiskyrimas.

    Ką siūlo mokslininkai vietoj draudimų

    Autoriai siūlo alternatyvą, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažiau „griežta“, bet ilgainiui veiksmingesnė. Vietoj draudimų rekomenduojama stiprinti ryšį su vaiku, kurti namuose šiltą ir palaikančią atmosferą, o rizikingas situacijas aptarti ramiai ir konkrečiai.

    „Vietoj sunkios rankos geriau kurti namuose šilumos ir palaikymo atmosferą. Tai ne tik stiprina ryšį su tėvais, bet ir padeda vaikams atsispirti neigiamam bendraamžių spaudimui bei kurti sveikas draugystes“, – sakė B. Laursenas.

    Specialistų požiūriu, tėvų tikslas turėtų būti ne greitai „nukirsti“ nepatinkančią draugystę, o padėti vaikui ugdyti socialinius įgūdžius ir gebėjimą atpažinti riziką. Tai ypač svarbu paauglystėje, kai draugų įtaka didėja, o vien draudimai gali paskatinti slaptą bendravimą ir silpnesnį atvirumą namuose.

  • Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje surengta kasmetinė konferencija 3P – paauglystė, priklausomybės, prevencija, subūrusi specialistus, dirbančius su jaunimu. Renginį ketvirtus metus organizuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius. Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė.

    Duomenys apie moksleivių gyvenseną

    Viena pagrindinių renginio temų buvo moksleivių kasdieniai įpročiai ir rizikos veiksniai, kurie gali lemti priklausomybių formavimąsi. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Laisvida Badauskienė pristatė Pakruojo rajone atlikto moksleivių gyvensenos tyrimo įžvalgas.

    Tokie tyrimai paprastai padeda savivaldybėms tiksliau planuoti prevencines priemones mokyklose ir bendruomenėse, įvertinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką bei susijusius veiksnius. Aptariant rezultatus akcentuojama, kad prevencija efektyviausia tuomet, kai apima ne tik draudimus, bet ir ankstyvą atpažinimą, emocinės sveikatos stiprinimą bei nuoseklų darbą su šeimomis.

    Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos

    Apie jaunimą ir psichoaktyvias medžiagas pranešimą skaitė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė. Diskusijose pabrėžta, kad rizikos elgsena dažnai persidengia su kitomis problemomis, tokiomis kaip emociniai sunkumai ar socialinė atskirtis, todėl prevencija turi būti kompleksinė.

    Praktinę perspektyvą pristatė psichologė, priklausomybių konsultantė ir koučerė Jolita Juškė, kalbėjusi apie pagalbos būdus ir bendravimą su paaugliu krizėje. Specialistai akcentuoja, kad suaugusiųjų reakcija ir laiku suteikta pagalba dažnai nulemia, ar problema bus suvaldyta ankstyvoje stadijoje.

    Antroji dalis ir bendruomenės įsitraukimas

    Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė visuomenininkas Žanas Talandis ir gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras. Tokikologijos tema renginiuose aktuali dėl to, kad ji leidžia aiškiau suprasti, kokias realias pasekmes sveikatai gali sukelti įvairios medžiagos ir kaip atpažinti pavojingus simptomus.

    Renginio metu koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Konferenciją vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas, o organizatoriai pabrėžė, kad bendruomenės, švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimas išlieka kertinis stiprinant paauglių priklausomybių prevenciją.

  • Alytuje startuoja seminarų ciklas tėvams: priklausomybės, psichoaktyvios medžiagos ir vaikai prie ekranų

    Alytuje organizuojamas seminarų ciklas vaikų ir paauglių artimiesiems, skirtas dažniausiems paauglystės iššūkiams ir rizikoms aptarti. Dalyviai kviečiami į praktinius susitikimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama priklausomybių prevencijai ir šeimos vaidmeniui.

    Pirmasis susitikimas numatytas gegužės 21 dieną 16 valandą, jo tema – paauglystė ir priklausomybės. Organizatoriai žada kalbėti apie ankstyvuosius rizikingo elgesio signalus, šeimos ribas ir tai, kaip kurti pokalbį su paaugliu taip, kad jis nevirstų konfliktu.

    Gegužės 27 dieną 16 valandą vyks seminaras apie paauglystės uždavinius, iššūkius ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo. Dėmesys bus skiriamas situacijoms, kuriose paaugliai patiria bendraamžių spaudimą, ir būdams, kaip artimieji gali stiprinti jų sprendimų priėmimo įgūdžius.

    Trečiasis susitikimas planuojamas gegužės 28 dieną 16 valandą, tema – vaikai ir ekranai. Bus aptariama, kaip susitarti dėl taisyklių namuose, kaip atpažinti probleminį naudojimąsi ekranais ir kaip subalansuoti skaitmeninį laiką su miegu, mokymusi bei fiziniu aktyvumu.

    Mokymai grindžiami socialinės įtakos modeliu, kuris akcentuoja nuostatų, socialinių įgūdžių ir atsparumo spaudimui stiprinimą. Toks požiūris dažnai taikomas prevencijoje, kai siekiama padėti jaunuoliams atpažinti rizikingas situacijas ir išmokti pasakyti „ne“ psichoaktyvioms medžiagoms.

    Seminarai vyks Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Vingio g. 15 A, Alytuje, konferencijų salėje. Nurodoma, kad mokymų metu dalyvių lauks užkandžiai, o registracija vykdoma telefonu 0 615 37363.

    Seminarų ciklą organizuoja Alytaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriu Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Iniciatyva įgyvendinama kaip projekto, finansuojamo 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, dalis.

  • Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Paauglystė dažnai atneša daugiau įtampos, emocinių svyravimų ir klausimų apie save, todėl vis daugiau dėmesio skiriama socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui. Tauragėje startuoja nemokama grupė 12–16 metų paaugliams „Žvelgiant drąsiau“, kurioje dalyviai saugioje aplinkoje mokysis geriau suprasti save ir kitus.

    Užsiėmimų metu paaugliai bus kviečiami atpažinti ir įvardyti jausmus, kalbėti apie savivertę, asmenines ribas ir kasdienius sunkumus mokykloje ar bendraamžių rate. Praktinės veiklos orientuotos į bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat į drąsos kurti sveikesnius santykius stiprinimą.

    Kas laukia užsiėmimuose?

    Grupė skirta jaunuoliams, kurie nori daugiau aiškumo savo emocijose, daugiau pasitikėjimo savimi ir geresnio ryšio su bendraamžiais. Tokios programos paprastai remiasi emocijų atpažinimo, savireguliacijos ir konfliktų sprendimo principais, kurie padeda lengviau susitvarkyti su stresinėmis situacijomis.

    Specialistai pabrėžia, kad socialiniai ir emociniai gebėjimai svarbūs ne tik savijautai, bet ir mokymosi procesui bei elgesiui: gebėjimas nusiraminti, paprašyti pagalbos, susitarti su kitais mažina konfliktų tikimybę ir didina saugumo jausmą. Grupinis formatas ypač naudingas, nes leidžia patirti bendrystę ir praktiškai išbandyti naujus bendravimo būdus.

    Data, laikas ir registracija

    Organizatoriai nurodo, kad grupė startuoja 2026 metų birželio 2 dieną. Susitikimai vyks antradieniais nuo 15.00 iki 16.30 valandos, numatyti 5 kassavaitiniai užsiėmimai.

    Grupę ves psichologė Doloresa Sergejevienė. Vietų skaičius ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija, o registracija patvirtinama el. laišku susidarius grupei.

    Kas svarbu žinoti tėvams?

    Dalyvavimas grupėje nemokamas, tačiau dalyviai turės užpildyti dalyvio apklausos anketą. Tokia praktika dažnai taikoma siekiant geriau įvertinti dalyvių poreikius ir užtikrinti tinkamiausią pagalbą.

    Grupė organizuojama įgyvendinant projektą Kompleksinės paslaugos (KOPA), finansuojamą 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis nurodytais kontaktais.