Tag: Pablo Hernández de Cos

  • Prancūzija ir Vokietija arti susitarimo: favoritui De Cos – ECB vadovo postas

    Prancūzija ir Vokietija arti susitarimo: favoritui De Cos – ECB vadovo postas

    Prancūzija ir Vokietija artėja prie susitarimo dėl būsimo Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo – favoritų gretose minimas ispanas Pablo Hernández de Cos.

    Kaip skelbia „Euronews“, ES pareigūnas penktadienį patvirtino, kad pateiktos dvi kandidatūros pakeisti Christine Lagarde, o ES lyderiai dėl šio klausimo rinkosi neformaliame susitikime Dubline.

    Nors pareigūnas kandidatų pavardžių neįvardijo, anksčiau buvo skelbta, kad varžosi P. H. de Cos ir buvęs Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaas Knot. Praėjusią savaitę abi nominacijas patvirtino euro zonos finansų ministrų grupė (Eurogrupė).

    Tuo pat metu pranešta, kad Paryžius ir Berlynas derina visą paketą – ne tik ECB prezidento postą, bet ir kitas dvi svarbias vietas šešių narių Vykdomojoje valdyboje, kuri kasdien valdo banko veiklą.

    Derinamas visas ECB postų paketas

    ES pareigūno teigimu, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa penktadienio rytą informavo lyderius ir siekia pradėti konsultacijas su Europos Parlamentu bei ECB Valdančiąja taryba per ES viršūnių susitikimą lapkričio 26 dieną.

    Kartu nustatytas naujas terminas – iki lapkričio 18 dienos pateikti kandidatūras į dar dvi laisvas vietas Vykdomojoje valdyboje. Šie postai – vyriausiasis ekonomistas ir rinkos operacijų vadovas – laikomi vienais reikšmingiausių banko vadovybės struktūroje.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Dubline žurnalistams sakė, kad susitarimai jau „matosi“, tačiau galutinio sprendimo dar nėra – esą reikia kelių dienų pasitarti su koalicijos partneriais prieš pristatant Vokietijos siūlymą kitą savaitę.

    Kas yra favoritas ir kokie galimi mainai

    Ispanijos dienraštis „El País“ pranešė, kad Prancūzija labiau remia P. H. de Cos – buvusį Ispanijos banko vadovą, kurio nuosaikesnė pinigų politikos laikysena, anot leidinio, būtų palankesnė fiskalinį spaudimą patiriančiai Prancūzijai.

    Jei P. H. de Cos būtų paskirtas, jis taptų pirmuoju ispanų ekonomistu, vadovaujančiu ECB.

    Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ rašė, kad pagal svarstomą susitarimą Berlynui galėtų atitekti vyriausiojo ekonomisto postas, o Paryžiui – vieta, kuri šiuo metu siejama su rinkos operacijų portfeliu. Minima, kad F. Merzo biuras šiai pozicijai mato Prinstono universiteto ekonomistą Markusą Brunnermeierį.

    Jeigu vis dėlto prezidento postą laimėtų K. Knot, „Handelsblatt“ teigimu, scenarijus keistųsi: Prancūzija tuomet pretenduotų į vyriausiojo ekonomisto pareigas, o Vokietija išlaikytų rinkos operacijų portfelį. Bet kuriuo atveju toks Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas greičiausiai reikštų, kad abi svarbiausios pareigos atitektų dviem didžiausioms euro zonos ekonomikoms.

    Grandininis efektas Bazelyje

    P. H. de Cos paskyrimas turėtų pasekmių ir už ECB ribų. Nuo 2025 metų liepos 1 dienos jis yra Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) generalinis direktorius, tad išvykimas atvertų ir šį postą Bazelyje (Šveicarija).

    BIS dažnai vadinamas „centrinių bankų centriniu banku“ – jį valdo įvairių šalių centriniai bankai, o naują vadovą skiria BIS direktorių valdyba.

    Situaciją dar labiau skubina tai, kad Isabel Schnabel turėtų palikti ECB sausio 3 dieną ir pereiti dirbti į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Tai reiškia, kad per mažiau nei penkis mėnesius iš Vykdomosios valdybos pasitrauktų trys iš šešių narių, todėl vyriausybės postus derina kaip vieną paketą.

  • Lenktynės dėl ECB vadovo posto: euro zonos šalys iki penktadienio teiks kandidatus vietoj Lagarde

    Lenktynės dėl ECB vadovo posto: euro zonos šalys iki penktadienio teiks kandidatus vietoj Lagarde

    Kova dėl Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo posto oficialiai prasidėjo: euro zonos šalys turi iki šio penktadienio pateikti kandidatus, kas pakeis Christine Lagarde.

    Kaip „Euronews“ nurodė Eurogrupės atstovas, finansų ministrai gautas kandidatūras aptars lapkričio 9 dieną vyksiančiame posėdyje.

    Procedūra pradėta po to, kai C. Lagarde praėjusią savaitę laišku Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa pranešė apie ketinimą pasitraukti anksčiau laiko.

    ECB prezidentą skiria Europos Vadovų Taryba, sprendimą priimdama remdamasi ES Tarybos rekomendacija. Šią rekomendaciją svarsto tik euro zonos valstybės, todėl kandidatūros pirmiausia aptariamos Eurogrupėje.

    Kandidatui prireiks bent 16 iš 21 euro zonos šalių paramos, atstovaujančios mažiausiai 65 proc. bloko gyventojų. Galutinį sprendimą ES vadovai priims gavę Europos Parlamento ir ECB Valdančiosios tarybos nuomones.

    Eurogrupės pirmininkas, Graikijos finansų ministras Kyriakos Pierrakakis, valstybes nares paragino kandidatūras pateikti iki penktadienio, lapkričio 6 dienos.

    Kodėl C. Lagarde traukiasi anksčiau

    C. Lagarde paskelbė, kad pareigas paliks 2027 metų vasario 7 dieną – beveik devyniais mėnesiais anksčiau, nei baigtųsi jos aštuonerių metų kadencija.

    Vėliau Frankfurte žurnalistams ji aiškino, jog pasitraukimas suteiktų daugiau laisvės viešai kalbėti ne vien apie pinigų politiką.

    „Manau, kad negaliu išlikti neutrali. Man rūpi tiesa, o matau, kad tiesa labai dažnai yra žalojama, jai prieštaraujama klaidinančiais pateikimais“, – sakė C. Lagarde.

    Ji neatsakė, ar remtų kurį nors kandidatą Prancūzijos prezidento rinkimuose, numatytuose 2027 metų balandį.

    Tą pačią dieną ECB indėlių palūkanų normą paliko 2,5 proc. C. Lagarde dar pirmininkaus dviem palūkanų sprendimų posėdžiams – gruodį ir vasarį.

    Pagrindiniai vardai ir platesnės derybos

    Tekste minimi du ryškiausi kandidatai, kuriuos jų vyriausybės viešai parėmė dar rugsėjį, prieš C. Lagarde pranešimą.

    Vienas jų – Pablo Hernández de Cos, Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) generalinis direktorius ir buvęs Ispanijos banko vadovas (2018–2024). Ispanijos premjeras Pedro Sánchez jį parėmė rugsėjo 23 dieną.

    Kitas – Klaas Knot, 14 metų vadovavęs Nyderlandų centriniam bankui iki 2025 metų. Nyderlandų premjeras Rob Jetten yra sakęs, kad jis daugeliui šalių būtų „tobulas pasirinkimas“.

    Minimos ir prognozių rinkos, kurios taip pat rodo dviejų kandidatų varžybas, tačiau pažymima, kad lažybų sumos jose nėra didelės.

    ECB prezidento skyrimas, tikėtina, bus tik dalis platesnių derybų. Per artimiausius mėnesius keisis ir dalis šešių narių Vykdomosios valdybos: Vokietijos atstovė Isabel Schnabel sausio 3 dieną išvyksta į TVF, o Airijos vyriausiojo ekonomisto Philip Lane kadencija baigsis kitų metų gegužės pabaigoje.

    Dėl to euro zonos sostinės gali derėtis dėl kelių postų paketo. Tekste teigiama, kad Paryžius greičiau taikytųsi į vyriausiojo ekonomisto pareigas, o Madridas siektų grįžti į valdybą po to, kai šiemet prarado viceprezidento postą.

  • Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanijos Vyriausybė, anot šalies verslo žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, apsisprendė: kandidatu į Europos Centrinio Banko prezidentus turėtų tapti Pablo Hernández de Cos. Tai pirmas kartas, kai Madridas taip aiškiai ruošia savo žmogų į aukščiausią euro zonos pinigų politikos postą, kurį šiuo metu užima Christine Lagarde.

    Diskusijas įkaitino vis garsesnės prielaidos, kad C. Lagarde gali pasitraukti anksčiau nei baigsis jos kadencija, kuri oficialiai tęsiasi iki 2027 metų spalio. Nors pati ECB vadovė viešai nėra patvirtinusi sprendimo trauktis, politinės spekuliacijos dėl jos vaidmens Prancūzijos vidaus politikoje spaudžia rinką ir didina įpėdinystės lenktynių greitį.

    Kas yra Hernández de Cos?

    P. Hernández de Cos laikomas vienu stipriausių technokratų euro zonos finansų architektūroje. 2018–2024 metais jis vadovavo Ispanijos bankui ir tuo metu buvo ECB Valdančiosios tarybos narys, todėl tiesiogiai dalyvavo sprendžiant dėl palūkanų normų ir kovos su infliacija strategijos.

    Vėliau jis vadovavo Bazelio bankininkystės priežiūros komitetui, o nuo 2025 metų liepos tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko generaliniu direktoriumi. Tokia karjeros trajektorija dažnai laikoma tiesioginiu pasirengimu vadovauti ECB, nes apima ir pinigų politiką, ir bankų priežiūros standartus.

    Kodėl Madrido parama svarbi?

    ECB vadovo paskyrimas euro zonoje yra politinis ir institucinės pusiausvyros procesas: vien kompetencijos neužtenka, būtina ir aiški gimtosios šalies politinė atrama. Neoficiali praktika rodo, kad kandidatai be savo sostinės palaikymo realių šansų beveik neturi, nes galutinis sprendimas priklauso ES lyderiams.

    Viešojoje erdvėje buvo kalbėta, kad Ispanijos Vyriausybė galėjo abejoti P. Hernández de Cos kandidatūra dėl ankstesnių įtampų, kai centrinis bankas kritiškai vertino kai kurias socialinės politikos priemones. Tačiau šaltiniai, cituojami Ispanijos žiniasklaidoje, tvirtina, jog Ekonomikos ministerija jį laiko pagrindine ir realiausia Ispanijos korta kovoje dėl ECB vadovo posto.

    Prezidentūra arba nieko

    Šioje istorijoje yra ir svarbi sąlyga: P. Hernández de Cos esą svarstytų persikelti iš Bazelio į Frankfurtą tik tuo atveju, jei tai būtų ECB prezidento pozicija. Kiti vaidmenys šešių narių ECB vykdomojoje valdyboje, net ir įtakingi, jo dabartinio tarptautinio posto kontekste būtų laikomi žingsniu žemyn.

    Jei kova dėl prezidentūros pasirodytų per sunki, Madridas, kaip teigiama, galėtų keisti strategiją ir siekti kitos vietos ECB vykdomojoje valdyboje. Tai ypač aktualu po to, kai šiemet baigėsi buvusio ECB viceprezidento Luis de Guindos kadencija, o Ispanija šiuo metu neturi savo atstovo vykdomojoje valdyboje.

    Procedūriškai įpėdinis skiriamas aštuonerių metų, nepratęsiamai kadencijai. Pirmiausia kandidatų sąrašą kvalifikuota balsų dauguma formuoja euro zonos finansų ministrai, o galutinį sprendimą priima ES vadovai, nors ankstesniais atvejais politinis susitarimas kartais būdavo pasiekiamas ir dėl vieno vardo.

    Kol kas viešojoje erdvėje minimi ir kiti galimi pretendentai, tarp jų Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaas Knot bei Vokietijos atstovai Joachim Nagel ir Isabel Schnabel. Tačiau aiškus Ispanijos signalas rodo, kad lenktynės dėl ECB vairo jau prasidėjo.