CP v2

Tag: PAC-3 MSE

  • Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Po incidento, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos sparnuotoji raketa ir nukrito šalies pietryčiuose, premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad Vyriausybė svarsto papildomą karinę paramą Ukrainai. Tarp aptariamų priemonių – papildomų raketų perdavimas „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Incidentas įvyko naktį iš liepos 29 į liepos 30 dieną per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Lenkijos pareigūnų teigimu, sparnuotoji raketa įskrido į šalies oro erdvę ir nukrito lauke Liublino vaivadijoje, maždaug už 90 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

    Įvykio vietoje, kaip skelbiama, susidarė apie 10 metrų skersmens krateris, žmonės nenukentėjo, infrastruktūra nebuvo apgadinta. Į teritoriją vyko aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir gynybos bei vidaus reikalų sričių ministrai.

    „Lenkijos saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek veiksminga yra Ukrainos oro gynyba“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras taip pat akcentavo, kad visiškos, šimtu proc. apsaugotos oro erdvės šiandien nėra, o karinių grėsmių dinamika regione keičiasi labai greitai. Lenkijos kariuomenė, pasak valdžios, buvo pasirengusi numušti objektą, jei šis būtų skridęs virš gyvenamų teritorijų, o į orą buvo pakelti naikintuvai F-16.

    Kas svarstoma dėl paramos Ukrainai

    Lenkija jau anksčiau yra perdavusi Ukrainai „Patriot“ sistemoms skirtų PAC-3 MSE raketų. Dabar svarstomas naujas perdavimo etapas, kuris būtų siejamas su augančiu poreikiu stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač prieš sparnuotąsias raketas ir dronų atakas.

    Nors konkrečių kiekių ar terminų kol kas neįvardyta, diskusija rodo politinę kryptį: po incidentų pasienyje Varšuva linkusi didinti paramą toms priemonėms, kurios mažina tikimybę, kad atakų metu raketos pasieks NATO oro erdvę.

    „Patriot“ raketos ir Lenkijos pajėgumai

    Skelbiama, kad Lenkija šiuo metu turi dvi „Patriot“ baterijas, iš viso 16 paleidimo įrenginių, o pilnas kovinis parengtumas turėtų būti pasiektas 2025 metais pabaigoje. Ši sistema laikoma viena svarbiausių sluoksniuotos oro gynybos dalių, skirtų perimti tiek balistines, tiek sparnuotąsias raketas.

    Lenkija taip pat yra užsakiusi šimtus PAC-3 MSE raketų, o kitos didelės apimties užsakymų dalies pristatymai numatomi vėlesniais metais. Be to, minima, kad šalies arsenale yra ir senesnių, bet vis dar naudojamų PAC-2 GEM-T raketų, kurios dažnai vertinamos kaip tinkamesnės aerodinaminiams taikiniams, įskaitant sparnuotąsias raketas.

    Kodėl incidentai pasienyje svarbūs

    Pastaraisiais metais Rusijos atakos prieš Ukrainą vis dažniau vykdomos didelio intensyvumo „bangomis“, kai vienu metu leidžiamos raketos ir dronai, siekiant prisotinti oro gynybą. Tokiose situacijose padidėja rizika, kad atskiri taikiniai nukryps nuo trajektorijos ar bus prarasta jų kontrolė, todėl incidentai NATO rytiniame flange kelia ypatingą dėmesį.

    Lenkijos valdžios siunčiama žinutė šiuo atveju aiški: kuo stipresnė Ukrainos oro gynyba, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai pasieks kaimynines valstybes. Dėl to sprendimai dėl „Patriot“ raketų perdavimo vertinami ne tik kaip parama Kyjivui, bet ir kaip tiesioginė investicija į regiono saugumą.

  • „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmėją PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Bendrovė pabrėžia, kad tai turėtų būti gerokai pigesnė alternatyva daliai užduočių, kurias dabar atlieka brangesnės PAC-3 MSE raketos.

    PAC-3 ACE kuriama kaip papildymas esamam „Patriot“ arsenalui ir orientuota į sparčiai augantį oro gynybos poreikį Europoje. Šį poreikį smarkiai padidino karas Ukrainoje, kai oro gynybos sistemos tapo kritiškai svarbios saugant miestus ir infrastruktūrą nuo raketų bei bepiločių atakų.

    Pasak „Lockheed Martin“, naujo perėmėjo vieneto kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE raketos kainos. Viešai įvardijama PAC-3 MSE kaina siejama su maždaug 3 700 000 eurų už vienetą lygiu, tad PAC-3 ACE siekiama priartinti prie maždaug 1 400 000–1 800 000 eurų už raketą.

    PAC-3 ACE turėtų būti pritaikyta kovai su įvairiomis oro grėsmėmis, įskaitant lėktuvus, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Idėja paprasta: pigesniu perėmėju naikinti mažiau sudėtingus taikinius, o brangesnes PAC-3 MSE raketas rezervuoti sudėtingesnėms grėsmėms.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Gamintojas teigia, kad PAC-3 ACE naudos tą pačią patikrintą ugnies valdymo architektūrą, kaip ir dabartiniai sprendimai, todėl turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis. Taip pat pabrėžiamas suderinamumas su JAV kariuomenės diegiamu integruotu mūšio valdymo tinklu IBCS, kuris skirtas sujungti skirtingus jutiklius ir ginkluotę į vieną bendrą sistemą.

    Toks suderinamumas reikštų praktišką naudą šalims, kurios jau eksploatuoja „Patriot“: mažiau papildomų mokymų, paprastesnė logistika ir greitesnis naujos amunicijos įvedimas. Gynybos planuotojams tai svarbu, nes oro gynybos raketų atsargų atnaujinimas neretai atsiremia ne tik į kainą, bet ir į gamybos tempą.

    Kada gali prasidėti gamyba

    „Lockheed Martin“ akcentuoja, kad sprendimas kuriamas remiantis jau esamomis technologijomis ir programine įranga, todėl kūrimo ciklas turėtų būti trumpesnis. Pagal bendrovės įvardijamą planą, pradinė serijinė gamyba galėtų startuoti maždaug per 36 mėnesius.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su pramonės partneriais JAV ir Europoje. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, didinti gamybos pajėgumus ir užsitikrinti, kad kritinės amunicijos tiekimas nebūtų stabdomas dėl ribotų komponentų ar gamyklų apkrovimo.

    „Amerikos ir sąjungininkų kariai turi gauti sprendimą, kuris būtų patikrintas mūšyje ir pagrįstas biudžeto prasme. PAC-3 ACE būtent tai ir siūlo, remdamasi išskirtiniais PAC-3 MSE pasiekimais“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Kodėl tai aktualu Europai

    „Patriot“ pastaraisiais metais tapo viena paklausiausių oro gynybos sistemų pasaulyje, o jos perėmėjų poreikis didėja dėl intensyvaus naudojimo ir būtinybės kaupti rezervus. Be to, augant dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei, vis daugiau dėmesio skiriama ekonominiam efektyvumui, kad brangūs perėmėjai nebūtų naudojami ten, kur pakanka pigesnio sprendimo.

    Jei PAC-3 ACE pasieks deklaruojamą kainos ir galimybių balansą, tai galėtų tapti svarbiu įrankiu Europos šalims planuojant ilgesnio laikotarpio oro gynybos atsargas. Galutinis efektas priklausys nuo bandymų rezultatų, gamybos masto ir to, kaip greitai naujos raketos galėtų papildyti jau veikiančias „Patriot“ baterijas.

  • Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija veda pažangias derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl strateginių amerikietiškų ginklų gamybos paleidimo Vokietijos teritorijoje. Pagrindiniai aptariami produktai – sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ perėmimo raketos PAC-3 MSE. Berlynas siekia susitarimą pasiekti artimiausiu metu, kad realiai sustiprintų Europos atgrasymo pajėgumus.

    Deryboms postūmį suteikė Vašingtono sprendimai persvarstyti dalies pajėgumų dislokavimo Europoje planus, įskaitant sausumos bazavimo sprendimus. Kaip viena iš priežasčių viešai minima ribota kai kurių raketų pasiūla ir poreikis prioritetą teikti jau vykdomiems įsipareigojimams. Vokietija, ilgiau kaip metus siekusi įsigyti „Tomahawk“, dabar vis daugiau dėmesio skiria gamybai vietoje.

    „Tomahawk“ – didelio nuotolio, itin tiksli, žemai skrendanti sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į antžeminius taikinius. Plačiai nurodoma, kad kai kurie jos variantai gali pasiekti daugiau kaip 1 600 kilometrų nuotolį, todėl tokio tipo ginkluotė Europoje laikoma svarbia spragų užpildymo priemone. Vokietijai tai būtų būdas greičiau susikurti ilgo nuotolio smūgio galimybes ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Antras derybų ramstis – PAC-3 MSE, laikomos vienomis pažangiausių „Patriot“ sistemos perėmėjų. Šios raketos skirtos naikinti balistines ir sparnuotąsias raketas, o taip pat stiprinti apsaugą nuo vis sudėtingesnių, dideliu greičiu artėjančių grėsmių. Modernizuoti perėmėjai iš esmės lemia, kokio lygio realią priešraketinę apsaugą gali užtikrinti „Patriot“ baterijos.

    Vokietijos pusė akcentuoja pramoninę logiką: dalies gamybos perkėlimas į Europą galėtų pagreitinti tiekimą ir sumažinti spaudimą JAV gamybos linijoms. Pastarosios pastaraisiais metais dirba intensyviai, nes vienu metu vykdomi dideli užsakymai sąjungininkams ir partneriams. Kartu Berlynas tikisi, kad gamyba Vokietijoje leistų sukurti daugiau atsargų ir užtikrinti stabilesnį tiekimo planavimą.

    Viešumoje minimas ir Europos pramoninis aspektas: bendradarbiavimas tarp „MBDA“ ir JAV gynybos pramonės, taip pat jau esamos kooperacijos plėtra, susijusi su „Patriot“ raketomis. Vokietijos įmonės jau gamina atskiras komponentų grupes įvairioms NATO programoms, todėl Berlynas argumentuoja turintis bazę, nuo kurios galima pereiti prie platesnės integracijos. Vis dėlto sprendimai dėl technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės apsaugos išlieka jautrūs.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos reikšmė neapsiriboja vien Vokietija. Jei Europoje didėtų „Patriot“ perėmėjų ir kitų kritinių raketų pasiūla, tai galėtų palengvinti regioninį planavimą ir prisidėti prie rytinio NATO sparno saugumo, įskaitant Lenkiją. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo politinių sprendimų Vašingtone, licencijavimo sąlygų ir to, kokios apimties gamyba realiai būtų leista Europoje.

    Vokietijos politinėje erdvėje netrūksta ir skeptikų, perspėjančių, kad derybos gali užtrukti, o pažadėtas efektas pasiekiamas tik tada, kai suderinami eksporto kontrolės, technologijų apsaugos ir ilgalaikių užsakymų klausimai. Vis dėlto pati kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo Ukrainoje valstybės skubina oro gynybos ir raketinių pajėgumų plėtrą, o gynybos pramonės pajėgumų didinimas tampa vienu svarbiausių prioritetų.