Tag: PAC-3 MSE

  • Lenkijos gynybos ministras Kosiniak-Kamysz vyksta į Vašingtoną: bazė ir „Patriot“ raketos

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pirmadienio vakarą išvyksta į Vašingtoną derėtis dėl dviejų Varšuvai strategiškai svarbių klausimų – galimos nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje ir pramoninio bendradarbiavimo, susijusio su oro gynybos sistemomis „Patriot“.

    Kaip skelbia portalas WNP, Pentagonuose numatytuose susitikimuose Lenkijos delegacija ketina aptarti ir sprendimą dėl amerikiečių pajėgų dislokavimo, ir tolimesnius žingsnius po to, kai buvo paskelbta apie planus Lenkijoje įkurti „Patriot“ raketų aptarnavimo centrą.

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad vizitas bus trumpas, bet intensyvus: ministras planuoja trečiadienį, lapkričio 11 dieną, grįžti į Lenkiją dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjime.

    Pasak jos, po sprendimo dėl aptarnavimo centro Varšuva siekia ne tik techninio serviso, bet ir platesnės pramoninės partnerystės – įskaitant galimą koprodukciją Lenkijos teritorijoje bei kitas investicijas, dėl kurių jau vyksta derybos.

    Du pagrindiniai derybų klausimai

    Pagrindiniai susitikimai Vašingtone numatyti Pentagone – Lenkijos atstovai planuoja kalbėtis su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu.

    Pirmasis derybų blokas – nuolatinės JAV bazės Lenkijoje klausimas. Lenkijos pusė teigia girdinti iš partnerių, kad sprendimas artėja, tačiau jis siejamas ir su Pentagonui atliekama platesne amerikiečių pajėgų Europoje strategine peržiūra.

    Antrasis blokas – bendradarbiavimas dėl „Patriot“ sistemoms skirtų raketų. Lenkija jau gavo signalą dėl aptarnavimo centro, tačiau nori, kad bendradarbiavimas apimtų daugiau nei vien techninę priežiūrą.

    Trijų mėnesių terminas susitarimui su „Lockheed Martin“

    Lenkija nurodo, kad derybos dėl „Patriot“ raketų PAC-3 MSE aptarnavimo turėtų trukti apie tris mėnesius – tiek, anot M. Sobkowiak-Czarneckos, esą yra numatyta susitarti dėl sutarties turinio su gamintoju „Lockheed Martin“.

    Pasirašyta sutartis būtų esminis žingsnis, po kurio Varšuva žada pateikti daugiau detalių – įskaitant aptarnavimo centro vietą ir investicijos apimtį. Kol kas, kaip teigiama, vyksta intensyvus darbas už uždarų durų.

    Viceministrė taip pat pranešė, kad po kelių savaičių planuoja dar vieną vizitą JAV, kad derybos dėl projekto sąlygų būtų tęsiamos.

    Komentarai dėl galimų permainų Pentagone

    Lenkijos pareigūnams buvo užduotas ir klausimas, ar žiniasklaidoje aptariamos galimos permainos JAV gynybos sekretoriaus poste nepaveiks derybų.

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigė, kad Lenkija, rūpindamasi savo saugumu, neketina remtis spekuliacijomis ir pabrėžė, jog Varšuva yra pasirengusi kalbėtis su bet kuriuo JAV partneriu.

  • Patriot PAC-3 MSE remonto centras Lenkijoje: aptarnavimas gali kainuoti iki 40 proc. raketos vertės

    Lenkijos valdžia paskelbė, kad šalyje bus kuriamas „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų PAC-3 MSE techninės priežiūros ir sertifikavimo centras. Tai būtų vienintelis toks centras už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų, skirtas europiniams šių raketų naudotojams.

    Gynybos pramonės vadovas dr. inž. Przemysławas Kowalczukas teigia, kad vien aptarnavimas su pakartotine sertifikacija gali sudaryti nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. pačios raketos vertės. Dėl to, jo vertinimu, didelė dalis išlaidų, kurios iki šiol nutekėdavo į užsienį, galėtų likti Lenkijos ekonomikoje.

    Kodėl servisas toks brangus?

    PAC-3 MSE raketos į servisą patenka dviem pagrindiniais atvejais: periodiškai ir tada, kai kariniuose daliniuose diagnostika aptinka galimą gedimą. Periodiniai patikrinimai paprastai atliekami kas 10–12,5 metų, priklausomai nuo gamintojo reikalavimų.

    Tokio patikrinimo metu raketa išardoma, tikrinamos atskiros dalys, keičiami susidėvėję ar rizikingi komponentai, po to raketa surenkama ir išbandoma. Pasak eksperto, kraštutiniu atveju naujomis gali būti pakeista net apie pusė elementų, o tai ir kelia aptarnavimo kainą.

    Nauda Europai ir Lenkijai

    Lenkijos PAC-3 MSE atsargos dar yra palyginti naujos, todėl realu, kad pirmiausia į naująjį centrą keliautų sąjungininkų raketos. Europoje PAC-3 MSE naudoja keli „Patriot“ operatoriai, o papildomą poreikį sudaro ir JAV pajėgų raketos, dislokuotos žemyne.

    Lenkijos atstovai anksčiau akcentavo, kad aptarnavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose gali užtrukti mėnesius, o kai kuriais atvejais ir ilgiau nei metus. Regioninis centras reikštų trumpesnius logistikos maršrutus, greitesnę grąžą į rikiuotę ir didesnį operacinį patikimumą krizės atveju.

    Kur galėtų atsirasti centras?

    Kaip vieną stipriausių kandidatų ekspertas įvardija Wojskowe Zakłady Elektroniczne gamyklą Zielonkoje, priklausančią Polska Grupa Zbrojeniowa grupei. Ten jau veikia su raketinėmis sistemomis susijusi infrastruktūra, taip pat gaminami tam tikri PAC-3 MSE komponentai, o tai mažintų įėjimo kaštus.

    Pasak pašnekovo, norint aptarnauti didesnį kiekį raketų, greičiausiai prireiktų naujos patalpos išardymo, tikrinimo ir surinkimo darbams. Didelę biudžeto dalį sudarytų specializuota testavimo įranga, darbuotojų parengimas ir sertifikavimas, nes darbai atliekami pagal griežtas gamintojo procedūras.

    „Servisas kartu su pakartotine sertifikacija gali sudaryti nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. pačios raketos vertės, nes kartais tenka keisti net didelę dalį komponentų“, – sakė dr. inž. Przemysławas Kowalczukas.

    Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad JAV šiuo metu didina naujų raketų gamybos apimtis, o tam dažnai naudojama panaši infrastruktūra kaip ir remontui. Dėl to Europos serviso pajėgumų plėtra, jo vertinimu, turi aiškų ekonominį ir praktinį pagrindą, ypač jei centras aptarnaus ne vien nacionalinius, bet ir regioninius poreikius.

    Finansinėje dalyje minimos ir reikšmingos investicijos į infrastruktūrą bei laboratorijas, kurios reikalingos sudėtingiems bandymams ir suderinamumo patikrai. Galutinis centro pajėgumas ir darbų pasidalijimas tarp Europos partnerių priklausys nuo saugumo reikalavimų ir nuo to, kurios raketos dalys bus leidžiamos aptarnauti vienoje vietoje, o kurios bus paskirstytos kelioms valstybėms.

  • „Lockheed Martin“ kuria PAC-3 Edge: kas keisis Patriot gynyboje ir kodėl trūksta PAC-3 MSE raketų

    Paklausa lenkia gamybą

    Patriot oro gynybos sistema ir ypač jai skirti perėmimo šaudmenys PAC-3 MSE pastaraisiais metais tapo vienu geidžiamiausių gynybos pramonės produktų. Karas Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose padidino realių perėmimų poreikį, o atsargos ir gamybos tempai nespėja su paklausa.

    Šis deficitas kelia spaudimą valstybėms, kurios jau naudoja Patriot arba planuoja įsigyti papildomų baterijų. Praktikoje vis dažniau tenka laukti eilėje ne tik radarų ar paleidimo įrenginių, bet ir pačių raketų, kurios tampa sistemos „butelio kakleliu“.

    „Lockheed Martin“ rodo įpėdinį

    JAV koncernas „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmimo raketą PAC-3 Edge, kuri kuriama pagal JAV sausumos pajėgų programą „Future Interceptor“. Gamintojo teigimu, raketa nuo pradžių projektuojama taip, kad būtų suderinama tiek su dabartiniais, tiek su būsimais integruotos oro ir priešraketinės gynybos sprendimais.

    Numatoma, kad PAC-3 Edge galės būti integruota su mūšio valdymo sistema IBCS ir įvairiais paleidimo sprendimais, įskaitant M903 ir kitus konteinerinius formatus. Tai signalizuoja kryptį, kuria juda JAV: didesnis lankstumas, greitesnė integracija ir platesnis platformų spektras.

    „PAC-3 Edge remiasi kovinėmis sąlygomis patikrintomis PAC-3 MSE technologijomis, tačiau siekiame dar didesnio manevringumo, galios ir greičio“, – sakė „Lockheed Martin“ raketų ir ugnies valdymo padalinio vadovas Tim Cahill.

    Kuo PAC-3 Edge turėtų būti geresnė

    Gamintojas akcentuoja patobulintą traukos valdymą per visą skrydį ir modernizuotą valdymo sistemą, kuri turėtų pagerinti pasiekiamumą bei perėmimo aukštį. Tokie patobulinimai svarbūs, nes šiuolaikinės grėsmės tampa greitesnės, manevringesnės ir dažnai sudėtingiau prognozuojamos.

    Taip pat skelbiama apie naują daugiaimpulsį kietojo kuro variklį, kuris turėtų prisidėti prie didesnio nuotolio ir platesnio taikinių spektro. PAC-3 Edge pozicionuojama kaip atsakas į pažangias oro ir raketines grėsmes, įskaitant sudėtingesnius balistinius taikinius ir hipergarsines sistemas.

    Testai ir terminas: laikas ne visų pusėje

    „Lockheed Martin“ nurodo, kad bandomieji PAC-3 Edge bandymai turėtų prasidėti 2027 metais, o diegimas planuojamas apie 2031 metus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais rinkoje ir toliau dominuos PAC-3 MSE, o jų prieinamumas išliks kritiniu klausimu.

    Valstybėms, kurios svarsto investicijas į vietinę ar regioninę gamybą, toks grafikas kuria dilemą: gamybos pajėgumų kūrimas trunka ilgai, o rinką gali pasiekti jau naujos kartos sprendimai. Vis dėlto, dėl didelės paklausos dabartinei versijai, poreikis senesniems efektoriams dar kurį laiką niekur nedings.

    Europa ieško savo atsakymo

    Lygiagrečiai amerikietiškai plėtrai europinė gynybos pramonė stiprina ambicijas kurti savus perėmimo sprendimus. Konsorciumas, kurį koordinuoja MBDA, vysto HYDIS programą, orientuotą į gebėjimą kovoti su hipergarsinėmis grėsmėmis ir pažangesnėmis balistinėmis raketomis.

    Projektas, remiamas kelių Europos valstybių, juda koncepcijos pasirinkimo ir technologijų demonstratoriaus link. Platesniame kontekste tai yra varžybos ne tik dėl būsimų milijardinių užsakymų, bet ir dėl technologinės savarankiškumo bei tiekimo saugumo, ypač tada, kai krizės sąlygomis šaudmenys tampa ribotu resursu.

    Kodėl viskas sukasi apie raketą

    Pastarųjų metų patirtis rodo, kad oro gynybos vertę vis labiau lemia ne tik radarai ar paleidimo įrenginiai, bet ir perėmimo raketos. Būtent jos nulemia, ar sistema sugebės efektyviai dorotis su naujos kartos balistiniais taikiniais, sparnuotosiomis raketomis ir hipergarsiniais skriejančiais objektais.

    Todėl tikrosios lenktynės vyksta dėl to, kas pirmas pasiūlys patikimą PAC-3 MSE įpėdinį ir sugebės jį pagaminti mastu. Kol vieni skaičiuoja dabartinių atsargų trūkumą, kiti jau konstruoja kitą etapą, kuriame pagrindiniu argumentu taps perėmimo galimybės ir gamybos tempas.

  • Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Diskusijos dėl Lenkijos „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perdavimo Ukrainai atsinaujino po visuomenės nuomonės tyrimo, kurį reprezentatyvioje 1 067 žmonių imtyje atliko IBRiS. Apklausa rodo, kad 64,4 proc. respondentų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai amuniciją iš Lenkijos nacionalinių atsargų, o 21,6 proc. tokį žingsnį palaiko. Dar 14 proc. teigė neturintys nuomonės.

    Kalbama apie PAC-3 MSE tipo raketas, naudojamas „Patriot“ oro gynybos sistemose. Jos laikomos vienomis pažangiausių šiuo metu NATO arsenale, skirtomis numušti balistines raketas ir kitus didelės grėsmės taikinius. Dėl ribotų atsargų ir sudėtingos gamybos šios raketos vertinamos kaip strategiškai jautrus resursas.

    Apklausos detalės rodo dar ryškesnį nepasitikėjimą: 46,8 proc. pasisakė kategoriškai prieš, o 17,6 proc. greičiau prieš. Tvirtai už perdavimą pasisakė 7,2 proc., o 14,4 proc. rinkosi atsargesnį „greičiau taip“. Tokie skaičiai atspindi visuomenės įtampą tarp paramos Ukrainai ir lūkesčio pirmiausia užtikrinti savo šalies saugumą.

    Politinis pjūvis taip pat akivaizdus. Tarp opozicijos rinkėjų nepritariančiųjų dalis, remiantis apklausos interpretacija, siekia apie 82 proc., o palaikančiųjų – apie 10 proc. Tuo metu valdančiosios koalicijos elektorate požiūriai labiau išsiskiria: apie 49 proc. apklaustųjų palaiko perdavimą, o 35 proc. jam nepritaria, todėl skeptiškų nuostatų netrūksta ir tarp dabartinės valdžios rėmėjų.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai viešai pripažino, kad dalis „Patriot“ raketų Ukrainą pasiekė, pabrėždami koordinavimą su NATO ir JAV. Lenkijos gynybos vadovybė tikina, kad sprendimai priimami įvertinus rizikas ir kad perduodami kiekiai esą nepažeidžia esminių šalies oro gynybos pajėgumų. Vis dėlto viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai, kokios yra realios atsargos ir kaip greitai jos gali būti papildytos.

    Ši tema jautri ir dėl platesnio konteksto: Rusija tęsia oro atakas prieš Ukrainą, o europinės valstybės skirtingu tempu didina oro gynybos finansavimą, gamybą ir užsakymus. Tuo pat metu PAC-3 MSE tipo raketų tiekimo grandinės nėra lengvai išplečiamos, todėl kiekvienas sprendimas dėl perdavimo visuomenei atrodo kaip pasirinkimas tarp solidarumo ir nacionalinio saugumo „rezervo“.

    Lenkijos valdžia kartoja, kad bet koks toks žingsnis negali kelti grėsmės valstybės gynybai ir yra vertinamas kariuomenės bei atsakingų institucijų. Opozicija ir dalis ekspertų akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti maksimaliai skaidrūs, nes visuomenės parama ilgalaikei pagalbai Ukrainai gali silpti, jei žmonės jaus, jog mažinamos ir taip ribotos strateginės atsargos.

  • Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Po incidento, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos sparnuotoji raketa ir nukrito šalies pietryčiuose, premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad Vyriausybė svarsto papildomą karinę paramą Ukrainai. Tarp aptariamų priemonių – papildomų raketų perdavimas „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Incidentas įvyko naktį iš liepos 29 į liepos 30 dieną per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Lenkijos pareigūnų teigimu, sparnuotoji raketa įskrido į šalies oro erdvę ir nukrito lauke Liublino vaivadijoje, maždaug už 90 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

    Įvykio vietoje, kaip skelbiama, susidarė apie 10 metrų skersmens krateris, žmonės nenukentėjo, infrastruktūra nebuvo apgadinta. Į teritoriją vyko aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir gynybos bei vidaus reikalų sričių ministrai.

    „Lenkijos saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek veiksminga yra Ukrainos oro gynyba“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras taip pat akcentavo, kad visiškos, šimtu proc. apsaugotos oro erdvės šiandien nėra, o karinių grėsmių dinamika regione keičiasi labai greitai. Lenkijos kariuomenė, pasak valdžios, buvo pasirengusi numušti objektą, jei šis būtų skridęs virš gyvenamų teritorijų, o į orą buvo pakelti naikintuvai F-16.

    Kas svarstoma dėl paramos Ukrainai

    Lenkija jau anksčiau yra perdavusi Ukrainai „Patriot“ sistemoms skirtų PAC-3 MSE raketų. Dabar svarstomas naujas perdavimo etapas, kuris būtų siejamas su augančiu poreikiu stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač prieš sparnuotąsias raketas ir dronų atakas.

    Nors konkrečių kiekių ar terminų kol kas neįvardyta, diskusija rodo politinę kryptį: po incidentų pasienyje Varšuva linkusi didinti paramą toms priemonėms, kurios mažina tikimybę, kad atakų metu raketos pasieks NATO oro erdvę.

    „Patriot“ raketos ir Lenkijos pajėgumai

    Skelbiama, kad Lenkija šiuo metu turi dvi „Patriot“ baterijas, iš viso 16 paleidimo įrenginių, o pilnas kovinis parengtumas turėtų būti pasiektas 2025 metais pabaigoje. Ši sistema laikoma viena svarbiausių sluoksniuotos oro gynybos dalių, skirtų perimti tiek balistines, tiek sparnuotąsias raketas.

    Lenkija taip pat yra užsakiusi šimtus PAC-3 MSE raketų, o kitos didelės apimties užsakymų dalies pristatymai numatomi vėlesniais metais. Be to, minima, kad šalies arsenale yra ir senesnių, bet vis dar naudojamų PAC-2 GEM-T raketų, kurios dažnai vertinamos kaip tinkamesnės aerodinaminiams taikiniams, įskaitant sparnuotąsias raketas.

    Kodėl incidentai pasienyje svarbūs

    Pastaraisiais metais Rusijos atakos prieš Ukrainą vis dažniau vykdomos didelio intensyvumo „bangomis“, kai vienu metu leidžiamos raketos ir dronai, siekiant prisotinti oro gynybą. Tokiose situacijose padidėja rizika, kad atskiri taikiniai nukryps nuo trajektorijos ar bus prarasta jų kontrolė, todėl incidentai NATO rytiniame flange kelia ypatingą dėmesį.

    Lenkijos valdžios siunčiama žinutė šiuo atveju aiški: kuo stipresnė Ukrainos oro gynyba, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai pasieks kaimynines valstybes. Dėl to sprendimai dėl „Patriot“ raketų perdavimo vertinami ne tik kaip parama Kyjivui, bet ir kaip tiesioginė investicija į regiono saugumą.

  • „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmėją PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Bendrovė pabrėžia, kad tai turėtų būti gerokai pigesnė alternatyva daliai užduočių, kurias dabar atlieka brangesnės PAC-3 MSE raketos.

    PAC-3 ACE kuriama kaip papildymas esamam „Patriot“ arsenalui ir orientuota į sparčiai augantį oro gynybos poreikį Europoje. Šį poreikį smarkiai padidino karas Ukrainoje, kai oro gynybos sistemos tapo kritiškai svarbios saugant miestus ir infrastruktūrą nuo raketų bei bepiločių atakų.

    Pasak „Lockheed Martin“, naujo perėmėjo vieneto kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE raketos kainos. Viešai įvardijama PAC-3 MSE kaina siejama su maždaug 3 700 000 eurų už vienetą lygiu, tad PAC-3 ACE siekiama priartinti prie maždaug 1 400 000–1 800 000 eurų už raketą.

    PAC-3 ACE turėtų būti pritaikyta kovai su įvairiomis oro grėsmėmis, įskaitant lėktuvus, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Idėja paprasta: pigesniu perėmėju naikinti mažiau sudėtingus taikinius, o brangesnes PAC-3 MSE raketas rezervuoti sudėtingesnėms grėsmėms.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Gamintojas teigia, kad PAC-3 ACE naudos tą pačią patikrintą ugnies valdymo architektūrą, kaip ir dabartiniai sprendimai, todėl turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis. Taip pat pabrėžiamas suderinamumas su JAV kariuomenės diegiamu integruotu mūšio valdymo tinklu IBCS, kuris skirtas sujungti skirtingus jutiklius ir ginkluotę į vieną bendrą sistemą.

    Toks suderinamumas reikštų praktišką naudą šalims, kurios jau eksploatuoja „Patriot“: mažiau papildomų mokymų, paprastesnė logistika ir greitesnis naujos amunicijos įvedimas. Gynybos planuotojams tai svarbu, nes oro gynybos raketų atsargų atnaujinimas neretai atsiremia ne tik į kainą, bet ir į gamybos tempą.

    Kada gali prasidėti gamyba

    „Lockheed Martin“ akcentuoja, kad sprendimas kuriamas remiantis jau esamomis technologijomis ir programine įranga, todėl kūrimo ciklas turėtų būti trumpesnis. Pagal bendrovės įvardijamą planą, pradinė serijinė gamyba galėtų startuoti maždaug per 36 mėnesius.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su pramonės partneriais JAV ir Europoje. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, didinti gamybos pajėgumus ir užsitikrinti, kad kritinės amunicijos tiekimas nebūtų stabdomas dėl ribotų komponentų ar gamyklų apkrovimo.

    „Amerikos ir sąjungininkų kariai turi gauti sprendimą, kuris būtų patikrintas mūšyje ir pagrįstas biudžeto prasme. PAC-3 ACE būtent tai ir siūlo, remdamasi išskirtiniais PAC-3 MSE pasiekimais“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Kodėl tai aktualu Europai

    „Patriot“ pastaraisiais metais tapo viena paklausiausių oro gynybos sistemų pasaulyje, o jos perėmėjų poreikis didėja dėl intensyvaus naudojimo ir būtinybės kaupti rezervus. Be to, augant dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei, vis daugiau dėmesio skiriama ekonominiam efektyvumui, kad brangūs perėmėjai nebūtų naudojami ten, kur pakanka pigesnio sprendimo.

    Jei PAC-3 ACE pasieks deklaruojamą kainos ir galimybių balansą, tai galėtų tapti svarbiu įrankiu Europos šalims planuojant ilgesnio laikotarpio oro gynybos atsargas. Galutinis efektas priklausys nuo bandymų rezultatų, gamybos masto ir to, kaip greitai naujos raketos galėtų papildyti jau veikiančias „Patriot“ baterijas.

  • Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija veda pažangias derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl strateginių amerikietiškų ginklų gamybos paleidimo Vokietijos teritorijoje. Pagrindiniai aptariami produktai – sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ perėmimo raketos PAC-3 MSE. Berlynas siekia susitarimą pasiekti artimiausiu metu, kad realiai sustiprintų Europos atgrasymo pajėgumus.

    Deryboms postūmį suteikė Vašingtono sprendimai persvarstyti dalies pajėgumų dislokavimo Europoje planus, įskaitant sausumos bazavimo sprendimus. Kaip viena iš priežasčių viešai minima ribota kai kurių raketų pasiūla ir poreikis prioritetą teikti jau vykdomiems įsipareigojimams. Vokietija, ilgiau kaip metus siekusi įsigyti „Tomahawk“, dabar vis daugiau dėmesio skiria gamybai vietoje.

    „Tomahawk“ – didelio nuotolio, itin tiksli, žemai skrendanti sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į antžeminius taikinius. Plačiai nurodoma, kad kai kurie jos variantai gali pasiekti daugiau kaip 1 600 kilometrų nuotolį, todėl tokio tipo ginkluotė Europoje laikoma svarbia spragų užpildymo priemone. Vokietijai tai būtų būdas greičiau susikurti ilgo nuotolio smūgio galimybes ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Antras derybų ramstis – PAC-3 MSE, laikomos vienomis pažangiausių „Patriot“ sistemos perėmėjų. Šios raketos skirtos naikinti balistines ir sparnuotąsias raketas, o taip pat stiprinti apsaugą nuo vis sudėtingesnių, dideliu greičiu artėjančių grėsmių. Modernizuoti perėmėjai iš esmės lemia, kokio lygio realią priešraketinę apsaugą gali užtikrinti „Patriot“ baterijos.

    Vokietijos pusė akcentuoja pramoninę logiką: dalies gamybos perkėlimas į Europą galėtų pagreitinti tiekimą ir sumažinti spaudimą JAV gamybos linijoms. Pastarosios pastaraisiais metais dirba intensyviai, nes vienu metu vykdomi dideli užsakymai sąjungininkams ir partneriams. Kartu Berlynas tikisi, kad gamyba Vokietijoje leistų sukurti daugiau atsargų ir užtikrinti stabilesnį tiekimo planavimą.

    Viešumoje minimas ir Europos pramoninis aspektas: bendradarbiavimas tarp „MBDA“ ir JAV gynybos pramonės, taip pat jau esamos kooperacijos plėtra, susijusi su „Patriot“ raketomis. Vokietijos įmonės jau gamina atskiras komponentų grupes įvairioms NATO programoms, todėl Berlynas argumentuoja turintis bazę, nuo kurios galima pereiti prie platesnės integracijos. Vis dėlto sprendimai dėl technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės apsaugos išlieka jautrūs.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos reikšmė neapsiriboja vien Vokietija. Jei Europoje didėtų „Patriot“ perėmėjų ir kitų kritinių raketų pasiūla, tai galėtų palengvinti regioninį planavimą ir prisidėti prie rytinio NATO sparno saugumo, įskaitant Lenkiją. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo politinių sprendimų Vašingtone, licencijavimo sąlygų ir to, kokios apimties gamyba realiai būtų leista Europoje.

    Vokietijos politinėje erdvėje netrūksta ir skeptikų, perspėjančių, kad derybos gali užtrukti, o pažadėtas efektas pasiekiamas tik tada, kai suderinami eksporto kontrolės, technologijų apsaugos ir ilgalaikių užsakymų klausimai. Vis dėlto pati kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo Ukrainoje valstybės skubina oro gynybos ir raketinių pajėgumų plėtrą, o gynybos pramonės pajėgumų didinimas tampa vienu svarbiausių prioritetų.