Kai valstybė kompensuoja terapiją, gydytojas patvirtina jos būtinybę, o pacientas atitinka programos kriterijus, gydymas teoriškai turėtų prasidėti greitai. Tačiau praktikoje daliai žmonių tenka laukti, nes sunku rasti gydymo įstaigą, kuri galėtų nedelsdama priimti.
Ši problema aptarta diskusijoje apie autoimunines ligas, kur buvo keliamas klausimas, ar savalaikis gydymas yra investicija, ar našta ekonomikai. Medikai ir ekspertai pabrėžė, kad delsimas didina komplikacijų riziką, ilgina nedarbingumą ir galų gale brangina gydymą.
Autoimuninės ligos dažnai būna lėtinės ir progresuojančios, todėl ankstyva diagnostika bei laiku pradėta terapija gali padėti išvengti negrįžtamų pažeidimų. Tokiose srityse kaip reumatologija, dermatologija ar gastroenterologija gydymo planas dažnai remiasi aiškiais kriterijais, tačiau realų startą lemia paslaugų prieinamumas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad trikdžius dažniausiai sukelia riboti centrų pajėgumai, specialistų trūkumas ir ilgos registracijos eilės. Net ir kompensuojant vaistus, pacientui dar reikia laiku gauti konsultaciją, atlikti tyrimus, o kartais ir sulaukti sprendimų dėl gydymo skyrimo bei jo tęstinumo.
Diskusijoje akcentuota, kad sisteminiai sprendimai turėtų apimti aiškesnį pacientų nukreipimo kelią, daugiau gydymo vietų bei geresnį paslaugų planavimą. Taip pat pabrėžta duomenų svarba, nes tikslūs rodikliai apie laukimo laiką ir rezultatus leidžia įvertinti, kur grandinė stringa labiausiai ir ką keisti pirmiausia.
Ekspertai sutaria, kad savalaikis gydymas dažnai mažina bendras išlaidas, nes sumažėja hospitalizacijų, komplikacijų ir ilgalaikio nedarbingumo. Todėl sprendžiant prieinamumo klausimą svarbu vertinti ne vien vaistų kainą, bet ir tai, kiek kainuoja pavėluotas gydymas pacientui ir visai ekonomikai.