CP v2

Tag: Pagalba 112

  • Atviri vandens telkiniai: Tauragės ugniagesiai primena svarbiausias saugumo taisykles vasarai

    Atviri vandens telkiniai: Tauragės ugniagesiai primena svarbiausias saugumo taisykles vasarai

    Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prasidėjus šiltesniam sezonui primena, kad poilsis prie atvirų vandens telkinių kasmet baigiasi nelaimėmis, kurių dalies galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Didesnė rizika kyla ne tik maudantis, bet ir būnant prie kranto, lieptų ar stačių šlaitų.

    Gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad pavojingiausios situacijos dažnai susijusios su skubotais sprendimais ir pervertintomis jėgomis. Net ir šiltą dieną vanduo gali būti vėsus, srovė ar dugno nelygumai gali netikėtai pakeisti sąlygas, o panika vandenyje per kelias sekundes tampa lemiamu veiksniu.

    Kas dažniausiai baigiasi nelaime?

    Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių prireikia pagalbos, yra šuoliai į nepažįstamą vietą ir bandymai plaukti toliau, nei leidžia pasirengimas. Pavojų didina ir tai, kad ežeruose, upėse bei tvenkiniuose dugnas gali būti nelygus, su akmenimis, šakomis ar staigiomis duobėmis.

    Ugniagesiai pabrėžia, kad ypatingo dėmesio reikalauja vaikai ir paaugliai, kurių elgesį prie vandens būtina prižiūrėti nuolat, o ne epizodiškai. Kelių sekundžių gali pakakti, kad vaikas įbristų į gilesnę vietą, paslystų nuo kranto ar išsigąstų netikėtai praradęs atramą po kojomis.

    Kaip sumažinti riziką?

    Rekomenduojama rinktis oficialias maudymosi vietas, kur įrengtas saugesnis priėjimas ir aiškiau įvertinamas gylis. Prieš lipant į vandenį verta įsitikinti, kad nėra staigių gylio pokyčių, o maudantis neplaukti vienam ir nesiremti vien tik savo patirtimi.

    Jei matote skęstantį žmogų, svarbiausia nebandyti gelbėti šokant į vandenį neįvertinus rizikos. Saugiau kviesti pagalbą telefonu 112, mesti plūduriuojantį daiktą ar paduoti šaką, virvę, rankšluostį, išlaikant atstumą nuo vandens krašto, kad gelbėtojas pats netaptų auka.

    Gelbėtojai ragina poilsį prie vandens planuoti atsakingai ir nepamiršti, kad dauguma nelaimių nutinka ramiose, kasdienėse situacijose, kai budrumas sumažėja. Laiku įvertinta rizika, priežiūra ir elementarios taisyklės dažniausiai yra efektyviausia prevencija.

  • Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Prasidėjus šiltesniam sezonui, paplūdimiai ir pakrantės greitai prisipildo žmonių, tačiau nelaimės vandenyje dažniausiai įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl kelių pasikartojančių klaidų. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet primena, kad net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali slėpti pavojų, o rizika ypač išauga, kai pervertinamos savo jėgos.

    Svarbiausias principas paprastas: saugiausia maudytis ten, kur vieta yra žinoma ir pritaikyta poilsiui. Oficialiuose paplūdimiuose dažniau prižiūrima vandens kokybė, pažymėtos maudymosi zonos, o dugnas būna patikrintas. Tuo tarpu nepažįstamuose telkiniuose gali pasitaikyti staigių duobių, povandeninių kliūčių, šalto vandens „kišenių“ ir srovių, kurios išsekina net patyrusį plaukiką.

    Vaikai ir sekundžių taisyklė

    Didžiausias dėmesys prie vandens turi tekti vaikams, nes kritinės situacijos jiems gali ištikti per kelias sekundes ir tyliai. Vien buvimas šalia nėra tas pats, kas aktyvi priežiūra, todėl mažamečiai neturėtų likti be suaugusiųjų kontrolės nė trumpam, net jei vanduo atrodo seklus.

    Praktikoje daugiausia saugumo suteikia paprasti sprendimai: aiškiai sutarta maudymosi vieta, taisyklė nelįsti į vandenį vieniems ir tinkamos plūdrumo priemonės. Svarbu atsiminti, kad pripučiami ratai ar kitos pramoginės priemonės nėra lygiavertės gelbėjimosi liemenėms ir neatstoja priežiūros.

    Šuoliai, alkoholis ir per didelis pasitikėjimas

    Viena pavojingiausių klaidų – šuolis į nepažįstamą vandens telkinį. Nežinomas gylis, akmenys, šakos ar staigiai seklėjantis dugnas gali baigtis galvos, kaklo ir stuburo traumomis, kurios pakeičia gyvenimą akimirksniu.

    Ne mažiau rizikinga maudytis apsvaigus nuo alkoholio, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti atstumus bei nuovargį. Net ir geri plaukikai kartais pervertina savo jėgas, todėl saugiausia neplaukti toli nuo kranto ir stebėti, kaip veikia bangos, srovės ir vandens temperatūra, kuri gali greitai „atimti“ jėgas.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų, pirmas žingsnis – skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą. Pagalba dažnai vėluoja ne todėl, kad jos nėra, o todėl, kad gelbėtojams sunku greitai rasti tikslią įvykio vietą, ypač prie upių ar atokesniuose ežeruose.

    Gelbėtojai ragina patiems nerizikuoti ir neplaukti tiesiai prie skęstančiojo, nes panikuojantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją. Daug saugiau mesti gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą ir bandyti išlaikyti atstumą, kol atvyksta pagalba.

    Jei į bėdą pateko pats plaukikas, svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas, stengiantis išsilaikyti vandens paviršiuje. Patekus į stipresnę srovę, paprastai nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks iš jos ištrūkti, ir tik tada artėti prie kranto.

    Poilsis prie vandens turėtų būti maloni vasaros dalis, todėl verta laikytis kelių aiškių principų: rinktis prižiūrimas vietas, nepalikti vaikų be dėmesio, nešokti į nepažįstamą vandenį, nesimaudyti apsvaigus ir iš anksto pagalvoti, kaip elgtis nelaimės atveju. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumą rizikų galima suvaldyti paprastu atsakingumu.

  • Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti

    Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti


    Globalios Naujienos

    Vanduo traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Poilsis prie ežero, upės ar jūros vasarą tampa neatsiejama laisvalaikio dalimi. Tačiau net ir ramiai atrodantis vandens telkinys gali būti pavojingas. Kasmet Lietuvoje užregistruojama skaudžių nelaimių, kurių daugelio būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Todėl, artėjant vasarai, pareigūnai nori priminti, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių ir vandenyje.

    Pagrindinės saugaus elgesio taisyklės:

    1. Maudykitės tik žinomose vietose;
    2. Rekomenduojama rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose prižiūrima vandens kokybė ir yra įrengta maudykla ar paplūdimys. Nežinomose vietose gali būti duobių, stipri srovė, povandeninių kliūčių ar staiga gilėjantis dugnas;
    3. Niekada nepalikite vaikų be priežiūros. Vaikai prie vandens turi būti nuolat stebimi, net jei vanduo atrodo seklus. Nelaimė gali įvykti vos per kelias sekundes. Mažesni vaikai turėtų dėvėti gelbėjimosi liemenes arba specialias apsaugos priemones, kurios naudojamos tik su tėvų priežiūra;
    4. Nešokinėkite į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vandens telkinį gali baigtis sunkiomis traumomis – galvos, kaklo ar stuburo sužalojimais. Prieš brisdami ar lipdami į vandenį visuomet įsitikinkite, kad dugnas saugus, vandens gylis tinkamas;
    5. Nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholis silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti pavojų. Daug nelaimių vandenyje įvyksta būtent dėl neatsakingo elgesio vartojant alkoholį;
    6. Neplaukite per toli. Net geri plaukikai gali pavargti ar patekti į pavojingą situaciją. Nepamirškite, kad vandens temperatūra, bangos ar srovė gali greitai atimti jėgas;
    7. Atsargiai naudokitės vandens transporto priemonėmis. Plaukiant valtimi, baidare ar vandens motociklu būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę. Taip pat svarbu laikytis saugaus greičio ir stebėti aplinką;
    8. Nesimaudykite vandens telkiniuose per audrą, o ypač žaibuojant. Net jei esate puikus plaukikas, audros metu susidarančios atgalinės srovės gali akimirksniu nunešti jus gilyn į jūrą, ežerą ar kitą vandens telkinį. Vanduo yra puikus elektros laidininkas. Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią aplinkos tašką, o lygiame vandens paviršiuje tuo tašku tampate jūs.

    Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, pirmiausia išlikite ramūs ir nedelsdami skambinkite Skubios pagalbos numeriu 112. Skęstančiajam, jei įmanoma, meskite gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą. Svarbu prisiminti, kad panikuojantis žmogus gali netyčia paskandinti ir gelbėtoją, todėl neplaukite prie skęstančiojo, jei nesate tam pasirengę ar apmokyti.

    Jei į bėdą patekote patys, pirmiausia stenkitės išsilaikyti virš vandens. Nepanikuokite – panika atima daug jėgų ir trukdo racionaliai mąstyti. Kelkite rankas ir garsiai šaukite, kad jus pastebėtų. Jei patekote į stiprią upės ar jūros srovę, nesistenkite plaukti tiesiai prieš ją. Plaukite į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada grįžkite į krantą.

    Poilsis prie vandens turi teikti džiaugsmą, o ne baigtis nelaime. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir saugumo taisyklių laikymasis padeda apsaugoti save bei kitus. Rūpinkimės savo ir artimųjų saugumu – vanduo klaidų neatleidžia.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inf.

  • Maudynės be rizikos: svarbiausios taisyklės vaikams ir suaugusiesiems prie vandens telkinių

    Vanduo vilioja ir vaikus, ir suaugusiuosius, o poilsis prie ežerų, upių ar jūros daugeliui tampa vasaros kasdienybe. Vis dėlto net ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų, todėl pareigūnai kasmet primena paprastas, bet gyvybiškai svarbias elgesio taisykles.

    Saugiausia maudytis gerai žinomose, oficialiai prižiūrimose vietose, kur stebima vandens kokybė ir įrengtos maudyklos. Nežinomuose telkiniuose riziką didina staiga gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės, kurias ypač sunku įvertinti atvykus pirmą kartą.

    Vaikai prie vandens

    Vaikų negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net seklumoje, nes pavojinga situacija gali susidaryti per kelias sekundes. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamas gelbėjimosi liemenes, tačiau jos neatstoja budraus stebėjimo ir atsakomybės.

    Su vaikais svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių ribų, kur galima bristi, o kur ne, ir priminti, kad žaidimai vandenyje turi taisykles. Prie vandens taip pat vertinga turėti telefoną su įkrauta baterija, kad prireikus būtų galima nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Viena pavojingiausių klaidų yra šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, kai nežinomas gylis ar dugno struktūra. Toks sprendimas gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus.

    Nelaimių riziką smarkiai didina alkoholis, nes silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti realų pavojų. Net patyrę plaukikai turėtų vengti plaukti per toli, nes nuovargis, banguotumas, šaltas vanduo ar srovė gali greitai atimti jėgas.

    Ką daryti, jei žmogus skęsta?

    Pamačius skęstantį žmogų, svarbiausia išlikti ramiems ir nedelsiant skambinti 112. Skęstančiajam reikėtų mesti gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą ir stengtis padėti iš kranto, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti į pavojų ir gelbėtoją.

    Jei į bėdą patenkate patys, stenkitės nepanikuoti ir taupyti jėgas, laikytis virš vandens, kviesti pagalbą balsu ir rankos mostais. Patekus į stipresnę srovę, nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją, geriau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada artėti prie kranto.

    Taip pat svarbu nesimaudyti audros metu, ypač žaibuojant: vanduo gerai praleidžia elektrą, o atviroje erdvėje ant vandens žmogus gali tapti aukščiausiu tašku. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir elementarios taisyklės padeda užtikrinti, kad poilsis prie vandens baigtųsi geromis, o ne skaudžiomis istorijomis.

  • Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą Oro pavojus svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką atsidurti atviroje vietoje ir pasiekti priedangą ar saugią patalpą. Tokie pranešimai siunčiami, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas ar grėsmę galintis kelti objektas, todėl delsti ir stebėti situaciją lauke yra pavojinga.

    Jei įspėjimą gavote būdami lauke, pirmas veiksmas yra nedelsiant ieškoti artimiausios priedangos. Ja gali tapti ne tik specialiai pažymėta priedanga, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita tvirtesnė požeminė erdvė, kurioje mažesnė skeveldrų ir smūgio bangos rizika.

    Kol vyksta oro pavojus, venkite be būtino reikalo būti gatvėje ir neplanuokite maršrutų per atviras erdves. Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų ar sprogimų, nes tai atima laiką ir verčia likti nesaugioje vietoje.

    Jei esate viešajame transporte

    Jei pranešimą gaunate autobuse ar kitame viešajame transporte, vadovaukitės vairuotojo ar transporto darbuotojų nurodymais. Tokiais atvejais vežėjai paprastai turi numatytas instrukcijas, o vairuotojo dėmesio blaškymas gali padidinti riziką visiems keleiviams.

    Transportui sustojus ir išlipus, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos arba požeminės erdvės. Jei priedangos netoliese nematyti, prioritetas yra patekti į pastatą ar saugesnę vietą, o ne judėti atvirais šaligatviais didesnį atstumą.

    Jei esate biure ar pastato viduje

    Jei oro pavojus užklumpa biure, prekybos centre, degalinėje ar kitoje įstaigoje, vykdykite administracijos ar atsakingų darbuotojų nurodymus. Jei aiškių nurodymų nėra, skubėkite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.

    Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės patalpą be langų, esančią cokoliniame aukšte ar vidinėje pastato dalyje. Praktikoje taikoma dviejų sienų taisyklė reiškia, kad nuo lauko jus turėtų skirti bent dvi sienos, o langų zonos laikomos pavojingiausiomis dėl duženų ir skeveldrų.

    Ką reiškia spalvos pranešimuose?

    Perspėjimų logika paremta trimis būsenomis, kurios padeda suprasti situacijos rimtumą ir veiksmų skubumą. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs ir nusimatyti, kur artimiausia saugi vieta.

    Raudona spalva reiškia oro pavojų, kai neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju reikia nedelsiant slėptis priedangoje arba, jei jos nėra, saugioje patalpoje, pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją.

    Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra ir priedangas galima palikti, tačiau rekomenduojama išlikti budriems. Net ir atšaukus perspėjimą verta įvertinti aplinką, nesiartinti prie įtartinų ar nukritusių objektų ir apie juos pranešti numeriu 112.

    „Svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje be langų ir laikytis nurodymų iki pranešimo, kad pavojus atšauktas“, – teigiama oficialiose civilinės saugos rekomendacijose.

    Ryšio priemones naudokite atsakingai: jei reikia susisiekti su artimaisiais, dažniau rinkitės trumpąją žinutę, o ne skambutį, kad ryšio tinklai nebūtų be reikalo apkrauti. Skambinkite tik tada, kai būtina pranešti apie sužeistuosius, reikalingą pagalbą ar pastebėtą tiesioginį pavojų.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir artimuosius

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar kitą priedangą. Riziką didina smūgio banga ir skeveldros, todėl vertinga taisyklė yra laikytis dviejų sienų principo: rinktis patalpą be langų arba kuo toliau nuo išorinių sienų.

    Reikėtų vengti balkonų, kiemų, parkų ir kitų atvirų vietų, taip pat nestovėti prie langų, net jei objektas atrodo toli. Jei esate lauke, ieškokite vietos, kur virš galvos yra tvirta danga, o jei tai neįmanoma, pasitraukite į artimiausią pastatą.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nemėginkite jo liesti, perkelti ar ardyti, nes jis gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų pavojingų elementų, pavyzdžiui, baterijų. Tokiais atvejais reikia atsitraukti saugiu atstumu ir skambinti 112, tiksliai nurodant vietą ir situacijos aplinkybes.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir apytikrį aukštį, tačiau nesiekite to fiksuoti rizikuodami savo saugumu. Nerekomenduojama filmuotos medžiagos skelbti socialiniuose tinkluose, nes ji gali atskleisti jautrią informaciją apie vietą, judėjimą ar infrastruktūrą.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmas žingsnis yra rasti priedangą ir sekti oficialius nurodymus per patikimus kanalus, ypač nacionalinį radiją ir televiziją. Praktikoje kritiškai svarbios pirmosios minutės, todėl verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą ir trumpiausią kelią iki jos.

    Jei priedangos pasiekti greitai nepavyksta, saugiausia likti pastate ir pasirinkti patalpą be langų, pavyzdžiui, koridorių ar sanitarinį mazgą, arba slėptis rūsyje. Langų zona yra pavojingiausia dėl galimo stiklo dužimo, todėl verta atitraukti žmones nuo langų, užtraukti užuolaidas ir, jei yra laiko, sumažinti riziką sutvirtinant stiklus lipnia juosta.

    Ruošiantis slėptis ar trumpam evakuotis, rekomenduojama turėti parengtą būtiniausių daiktų krepšį: dokumentus, vaistus, geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, įkroviklį, prožektorių ir radiją su baterijomis. Ryšio tinklai pavojaus metu gali būti perkrauti, todėl geriau trumpai susirašinėti ir skambinti tik esant būtinybei.

    Jei pavojaus signalas užklumpa automobilyje, sustokite saugioje vietoje, įjunkite radiją ir vykdykite instrukcijas, o esant galimybei persikelkite į pastato vidų. Gavus nurodymą evakuotis, prieš išeinant reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus ir užrakinti duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus reikia vertinti kaip potencialiai pavojingus: jų negalima liesti, judinti, purtyti ar bandyti atidaryti. Saugiausia tuo pačiu keliu ramiai pasitraukti nuo radinio ir nedelsiant skambinti 112, nurodant tikslią vietą, orientyrus ir tai, ką matote.

    Saugus atstumas priklauso nuo aplinkybių, tačiau praktinė taisyklė yra paprasta: jei daiktą aiškiai matote, vadinasi, esate per arti, todėl verta atsitraukti kuo toliau ir prisidengti tvirta konstrukcija. Taip pat svarbu nestovėti po langais ar šalia stiklo fasadų, nes sprogimo atveju šukės gali sužeisti net ir nesant tiesioginėje smūgio zonoje.

    Kol atvyksta pareigūnai, reikėtų pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos vietos, tačiau nebandyti veikti vieniems, jei tai kelia grėsmę. Pranešti apie radinį verta net tada, kai nesate tikri, kas tai yra, nes tokį objektą įvertinti ir saugiai patikrinti turi specialiosios tarnybos.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo: iš anksto susiplanuotas veiksmų planas namuose, darbe ir kelyje sumažina stresą ir padeda priimti teisingus sprendimus. Kilus grėsmei, svarbiausia vadovautis oficialiais nurodymais, saugoti save ir padėti tiems, kuriems sunkiausia greitai reaguoti.