Tag: Pagalbinė mirtis

  • Jungtinės Karalystės parlamentas atmetė pagalbinės mirties įstatymą Anglijai ir Velsui

    Jungtinės Karalystės parlamentas atmetė pagalbinės mirties įstatymą Anglijai ir Velsui

    Balsavimas po įtemptų debatų

    Jungtinės Karalystės parlamentarai penktadienį atmetė įstatymo projektą, kuris būtų leidęs nepagydomai sergantiems suaugusiesiems Anglijoje ir Velse pasirinkti pagalbinę mirtį. Sprendimas priimtas po maždaug keturias valandas trukusių debatų Bendruomenių Rūmuose.

    Įstatymo projektas Terminally Ill Adults (End of Life) Bill buvo atmestas 286 balsais prieš 270. Tai ryškus posūkis, nes anksčiau labai panašus projektas buvo sulaukęs didesnio palaikymo.

    Ką būtų keitęs siūlymas

    Pagal siūlymą, asmenys, kuriems gydytojai prognozuoja mažiau nei šešis mėnesius likusio gyvenimo, galėtų kreiptis dėl pagalbinės mirties. Sprendimą turėtų patvirtinti du gydytojai ir ekspertų komisija.

    Diskusijos parlamente dėl pagalbinės mirties tęsėsi apie dvejus metus, o Bendruomenių Rūmai anksčiau idėją buvo palaikę. Vis dėlto vien tik šių rūmų pritarimo nepakanka, kad nuostatos įsigaliotų kaip įstatymas.

    Neutralus Vyriausybės vaidmuo

    Vyriausybė šiuo klausimu laikėsi neutralios pozicijos ir leido parlamentarams balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal partinę liniją. Debatuose skambėjo asmeninės istorijos ir argumentai tiek už, tiek prieš, o sprendimą nulėmė keliolikos balsų persvara.

    Pranešta, kad ministras pirmininkas Andy Burnham balsavime nedalyvavo, teigdamas nenorintis daryti perteklinės įtakos diskusijai. Tokia laikysena atspindi jautrų klausimo pobūdį ir politinį siekį jo nepaversti partine kova.

    Didžiausios kritikos priežastys

    Projekto oponentai akcentavo saugiklių trūkumą ir galimą spaudimą pažeidžiamiems žmonėms, ypač tiems, kurie dėl ligos, amžiaus ar socialinės padėties gali jaustis našta artimiesiems. Taip pat pabrėžta, kad praktikoje sudėtinga iki galo eliminuoti prievartos ar subtilios įtakos riziką.

    Įstatymo projektą kritikavo Katalikų Bažnyčios lyderiai Anglijoje ir Velse bei Anglikonų Bažnyčios Kenterberio arkivyskupas. Savo ruožtu Karališkasis psichiatrų koledžas išreiškė susirūpinimą dėl psichikos sveikatos aspektų ir apsaugos priemonių, ypač tais atvejais, kai sprendimui gali turėti įtakos depresija ar kiti sutrikimai.

    Pagalbinė mirtis ar pagalbinė savižudybė yra įteisinta kai kuriose Europos šalyse ir dalyje JAV valstijų, tačiau reikalavimai ir kontrolės mechanizmai skiriasi. Jungtinėje Karalystėje šis klausimas ir toliau išliks politinių ir etinių debatų centre, o ateities bandymai grįžti prie įstatymo greičiausiai priklausys nuo naujų saugiklių pasiūlymų ir visuomenės nuomonės kaitos.

  • Prancūzijoje patvirtinta pagalbinės mirties teisė, bet sustabdytas socialinių tinklų draudimas vaikams

    Prancūzijoje patvirtinta pagalbinės mirties teisė, bet sustabdytas socialinių tinklų draudimas vaikams

    Prancūzijos Konstitucinė taryba patvirtino įstatymą, įtvirtinantį teisę į pagalbinę mirtį daliai suaugusiųjų, sergančių nepagydoma liga. Kartu ji panaikino nuostatą, kuri turėjo uždrausti jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais.

    Eliziejaus rūmai sprendimą dėl pagalbinės mirties pavadino vienu svarbiausių Emmanuelio Macrono antrosios kadencijos socialinių pokyčių. Pasak prezidentūros, teisės aktas užbaigia ilgą politinę ir visuomeninę diskusiją bei nustato saugiklius pažeidžiamiausiems pacientams.

    Pagal patvirtintas taisykles, dėl pagalbinės mirties galės kreiptis pilnametis Prancūzijos pilietis arba ilgalaikis gyventojas, patiriantis skausmą, kuris nereaguoja į gydymą, arba, paciento vertinimu, tampa nepakeliamas. Numatyta, kad mirtiną medžiagą pacientas įprastai turėtų suvartoti pats, o išimtys taikomos tais atvejais, kai dėl fizinės būklės to padaryti neįmanoma ir gali padėti sveikatos priežiūros darbuotojas.

    Konstitucinė taryba atkreipė dėmesį ir į vadinamąją sąžinės išlygą, kai medikai gali atsisakyti dalyvauti procedūroje. Taryba nurodė, kad nuostatos turi būti aiškiau suformuluotos, be kita ko, įvertinant ir privačių gydymo įstaigų situaciją, jei tokia praktika akivaizdžiai prieštarauja jų misijai, tačiau kartu turi būti užtikrinta, kad vietos mastu pacientai neliktų be realios prieigos prie paslaugų.

    Šis sprendimas reiškia, kad Prancūzija prisijungia prie Europos ir kitų valstybių, kuriose pagalbinė mirtis jau yra įteisinta arba reglamentuota skirtingomis formomis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Šveicariją ir Kanadą. Prancūzijoje diskusijos dėl eutanazijos ir gydytojo pagalbos mirštant tęsėsi ne vienerius metus, o įstatymas parlamente buvo priimtas po ilgų ginčų dėl etikos, medicinos atsakomybės ir žmogaus teisių.

    Tuo pačiu Konstitucinė taryba sudavė smūgį kitai prezidento iniciatyvai: panaikino įstatymo dalį, kuri nuo rugsėjo 1 dienos turėjo įvesti socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 15 metų. Taryba konstatavo, kad toks ribojimas nepagrįstai pažeistų saviraiškos ir komunikacijos laisvę, be to, keltų rimtų privatumo rizikų dėl privalomo amžiaus patikrinimo sistemos visiems naudotojams.

    Draudimu buvo siekta apriboti vaikų prieigą prie tokių platformų kaip „TikTok“, „Snapchat“ ir „Instagram“. Vyriausybė iniciatyvą pristatė kaip priemonę mažinti su intensyviu socialinių tinklų naudojimu siejamas problemas, tokias kaip nerimas, depresijos simptomai, miego sutrikimai ir patyčios internete.

    Po sprendimo Eliziejaus rūmai pranešė, kad prezidentas neketina atsisakyti tikslo griežtinti vaikų apsaugą internete. Ministrui pirmininkui Sébastienui Lecornu pavesta kuo greičiau parengti teisiškai tvirtesnį projektą, kuris atitiktų tiek Konstitucinės tarybos argumentus, tiek Europos reguliavimo rėmus.

    Šis epizodas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur vis dažniau ieškoma būdų riboti nepilnamečių buvimą socialiniuose tinkluose. Tačiau praktiniai sprendimai dažnai atsiremia į du jautrius klausimus: kaip užtikrinti proporcingumą demokratinėje visuomenėje ir kaip įgyvendinti amžiaus patikrą taip, kad ji netaptų masinio duomenų rinkimo ar privatumo pažeidimų mechanizmu.