CP v2

Tag: Pagalbos linijos

  • Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną opiausių visuomenės sveikatos problemų. Zarasų rajono savivaldybė kviečia įstaigas, organizacijas ir gyventojus prisidėti prie iniciatyvos „Aš prisidedu prie savižudybių prevencijos“.

    Iniciatyva ragina kalbėti apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus atvirai, be gėdos ir kaltės, kartu mažinant su tema vis dar siejamą stigmą. Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėta krizė ir greitai suteikta pagalba gali tapti lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybę.

    Kaip galima prisidėti?

    Rugsėjo 10 dieną gyventojai ir organizacijos raginami vakare pastatus apšviesti geltona šviesa, o prie drabužio prisisegti geltoną kaspinėlį. Geltona spalva tarptautiniu mastu naudojama kaip savižudybių prevencijos simbolis, primenantis apie viltį ir palaikymą.

    Taip pat kviečiama organizuoti pokalbius, diskusijas ar bendruomenių susibūrimus, kuriuose būtų kalbama apie emocinę sveikatą, galimus savižudybės rizikos ženklus ir pagalbos būdus. Įstaigos skatinamos viešai pasidalyti dalyvavimu iniciatyvoje ir priminti, kur kreiptis paramos.

    Kodėl svarbu pastebėti ir išgirsti?

    Savižudybių prevencija prasideda kasdienėse situacijose, kai pastebime žmogaus elgesio ar nuotaikos pokyčius, nepraeina miego sutrikimai, ryški beviltiškumo nuotaika ar užsisklendimas. Svarbu nepalikti žmogaus vieno su sunkiais išgyvenimais, išklausyti be vertinimo ir paskatinti ieškoti profesionalios pagalbos.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savimi: pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o atsakingas žingsnis. Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad emocinės krizės gali ištikti bet ką, o ankstyvas kreipimasis dažnai padeda greičiau stabilizuoti būklę ir išvengti sunkesnių pasekmių.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jeigu kyla tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Jei reikia emocinės paramos ar konsultacijos, pagalbą Lietuvoje teikia kelios visą parą ar nustatytomis valandomis veikiančios linijos.

    Psichologinių krizių pagalbos centras teikia nemokamą pagalbą telefonu 1815. Suaugusiesiems visą parą pasiekiama Vilties linija telefonu 116 123, o Jaunimo linija teikia paramą visą parą telefonu 0 800 28 888.

    Vaikų linija veikia telefonu 116 111 kasdien 11.00–23.00 val., Pagalbos moterims linija pasiekiama visą parą telefonu 0 800 66 366. Tėvų linija konsultuoja telefonu 0 800 90012 darbo dienomis 9.00–13.00 ir 17.00–21.00 val., o Sidabrinė linija senjorams teikia emocinę paramą telefonu 0 800 80020.

    Pagalba vyrams teikiama ir telefonu 0 604 11 119, linija „Nelik vienas“ veikia kasdien 18.00–21.00 val., o Vyrų linija konsultuoja telefonu 0 670 00 027 darbo dienomis 10.00–14.00 val. Jaunimui rusų kalba veikia linija „Doverija“ telefonu 0 800 77 277 antradieniais–šeštadieniais 16.00–20.00 val.

  • Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė gali užklupti staiga, kai po sukrečiančio įvykio įprastų vidinių resursų ir streso įveikos būdų nebeužtenka. Tokiais momentais svarbiausia nelikti vieniems ir kuo greičiau pasitelkti profesionalią pagalbą, kad būtų sumažintos ilgalaikės pasekmės emocinei sveikatai.

    Nepakeliama įtampa, nerimas, nemiga, nuolatinis minčių sukimasis, beviltiškumo jausmas ar stiprūs kūno simptomai po sukrėtimo gali būti ženklai, kad organizmui reikia skubios emocinės atramos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda užkirsti kelią būklei užsitęsti ir komplikuotis.

    Kada verta kreiptis?

    Higienos institutas užtikrina nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugas ir mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalbą. Pagalba teikiama paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1815, kai ištinka stiprų emocinį poveikį sukėlę įvykiai.

    Dažniausiai kreipiamasi po netikėtos artimojo ar kolegos mirties, savižudybės ar bandymo nusižudyti, smurtinio nusikaltimo, nelaimingo atsitikimo, taip pat po situacijų, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Kreiptis gali ne tik pats žmogus, bet ir šeima, bendruomenė ar organizacija, jei paveikta daugiau žmonių.

    Kaip teikiama pagalba?

    Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą ir tai, kiek žmonių galėjo patirti psichologinį sukrėtimą. Remiantis šia informacija, suderinami tolesni krizės valdymo žingsniai ir parenkamas tinkamiausias pagalbos būdas.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityse. Esant poreikiui, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti mobilioji komanda, o pagalba gali būti organizuojama ir nuotoliniu būdu.

    Jei kyla savižudybės grėsmė

    Telefono numeriu 1815 konsultuojami žmonės, turintys minčių apie savižudybę, taip pat jų artimieji, kolegos ar kiti šalia esantys asmenys. Specialistai padeda suprasti situaciją, aptarti saugumo žingsnius ir pataria, kaip kalbėtis su žmogumi, kuriam šiuo metu sunkiausia.

    „Jeigu žmogaus sveikatai ar gyvybei gresia tiesioginis pavojus, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112“, – primena specialistai.

    Psichologinių krizių pagalbos centras veikia kaip greitos reakcijos grandis, skirta stabilizuoti būklę po sukrėtimų ir padėti pereiti į tolimesnę pagalbą, jei jos reikia. Prireikus, po pirminių konsultacijų rekomenduojama tęstinė psichikos sveikatos priežiūra, ypač jei simptomai nemažėja ar stiprėja.

  • Higienos institutas įspėja: 7 ženklai, kad artimajam sunku, ir ką pasakyti pirmiausia

    Higienos institutas įspėja: 7 ženklai, kad artimajam sunku, ir ką pasakyti pirmiausia

    Jei artimas žmogus pastaruoju metu pasikeitė, verta į tai reaguoti nelaukiant, kol jis pats paprašys pagalbos. Higienos institutas primena, kad už uždarumo, retesnių atsakymų į žinutes ar pasitraukimo iš įprastų veiklų kartais slypi emociniai sunkumai, kurių iš pirmo žvilgsnio nesimato.

    Dažnas signalas yra staigus elgesio pokytis: žmogus ima vengti susitikimų, nebeužsuka į mėgtas vietas, mažiau bendrauja ar nuolat kartoja, kad jaučiasi normaliai, bet pokalbio netęsia. Tokie ženklai nebūtinai reiškia krizę, tačiau rodo, kad gali būti sunku ir reikia daugiau dėmesio.

    Svarbiausia, anot specialistų, nėra rasti tobulus žodžius ar išspręsti visas problemas. Daug didesnę reikšmę turi paprastas, žmogiškas priėjimas ir aiški žinutė, kad žmogus nėra vienas ir kad jo savijauta jums rūpi.

    „Aš tave matau, ir tu man rūpi“, – tokį sakinį Higienos institutas ragina pasakyti vietoj patarimų ar moralų. Pokalbį verta pradėti nuo atviro klausimo, pavyzdžiui, kas pastaruoju metu labiausiai slegia, ir leisti žmogui kalbėti jo tempu.

    Jei artimasis atsitraukia, nereikia spausti ar reikalauti iškart atsiverti, tačiau naudinga išlikti šalia ir grįžti prie pokalbio vėliau. Specialistai pabrėžia, kad palaikymas gali būti labai konkretus: pasiūlyti susitikti, nueiti pasivaikščioti, padėti susisiekti su pagalbos linija ar užsiregistruoti konsultacijai.

    Emocinė krizė dažnai vystosi nepastebimai, todėl svarbu rimtai vertinti ir netiesioginius signalus, ypač jei kartu atsiranda miego, apetito, nuotaikos ar kasdienės rutinos pokyčių. Kuo anksčiau žmogus sulaukia palaikymo ir profesionalios pagalbos, tuo didesnė tikimybė išvengti situacijos paaštrėjimo.

    Jeigu kyla įtarimas, kad artimasis gali būti savižudybės rizikoje, delsti nereikėtų: verta tiesiai paklausti apie savijautą ir mintis, o prireikus nedelsiant ieškoti skubios pagalbos. Higienos institutas ragina nepalikti žmogaus vieno, jei situacija atrodo pavojinga, ir į pagalbos paiešką įtraukti specialistus.

  • Prekyba žmonėmis prasideda nuo pasitikėjimo: kokie ženklai rodo, kad žmogus tampa pažeidžiamas

    Ne grasinimai, o ryšys

    Apie prekybą žmonėmis dažnai galvojama kaip apie tolimą ir lengvai atpažįstamą nusikaltimą, tačiau praktikoje išnaudojimas neretai prasideda visai kitaip. Pirmasis etapas dažniausiai būna pasitikėjimo kūrimas: dėmesys, rūpestis, pažadai padėti ar „išgelbėti“ iš sudėtingos situacijos.

    Tokiose situacijose žmogus įtraukiamas palaipsniui, o kontrolė stiprėja iš lėto. Dėl to iš šalies viskas gali atrodyti kaip nauja draugystė ar romantiškas ryšys, o ne grėsmė.

    Kada pažeidžiamumas didėja?

    Į išnaudojimo situacijas dažniau patenkama ne dėl „naivumo“, o dėl tam tikro gyvenimo laikotarpio, kai padaugėja emocinio ar socialinio nesaugumo. Riziką didina vienišumas, konfliktai šeimoje, netikrumas dėl ateities, finansiniai sunkumai, patiriamas stresas ar stiprus noras kuo greičiau pabėgti iš dabartinių aplinkybių.

    Tokiais momentais sustiprėja poreikis būti priimtam ir suprastam, todėl lengviau patikėti žmogumi, kuris greitai sukuria artumo įspūdį. Ypač jautriai į tai reaguoja paaugliai ir jauni žmonės, ieškantys priklausymo ir savo vietos tarp bendraamžių.

    „Prekyba žmonėmis dažnai prasideda ne nuo baimės, o nuo pasitikėjimo kūrimo ir emocinio prisirišimo“, – pabrėžia psichologė Jurgita Bareišienė.

    Svarbu suprasti, kad rizika nėra vien tik socialinės atskirties ar labai mažas pajamas gaunančių šeimų problema. Išoriškai gyvenimas gali atrodyti stabilus, tačiau viduje gali būti daug vienišumo, emocinio nesaugumo, menkos savivertės ar saugaus ryšio stokos.

    Ženklai, kuriuos verta pastebėti

    Vienas dažniausių pavojingų situacijų bruožų yra per greitai kuriamas artumas ir spaudimas pasitikėti „be klausimų“. Taip pat neramina elgesys, kai žmogus skatinamas atsiriboti nuo artimųjų, slepia ryšį, ima jaustis kaltas, jam nuolat primenama „skola“ už pagalbą ar dovanas.

    Kontrolė gali pasireikšti ir kasdienybėje: nurodinėjama, su kuo bendrauti, kur eiti, ką sakyti, ko nesakyti. Tačiau žmogui, kuris tuo metu ypač ieško saugumo ar pripažinimo, tokie signalai ne visada atrodo kaip grėsmė.

    Prevencija prasideda ne tik nuo informacijos apie rizikas, bet ir nuo psichologinio atsparumo. Jį stiprina saugūs santykiai, galėjimas būti išgirstam, gebėjimas pasakyti „ne“, pasitikėjimas savo nuojauta ir žinojimas, kad pagalbos prašymas nėra silpnumas.

    Vaikams ir paaugliams ypač svarbu turėti suaugusį žmogų, su kuriuo galima pasikalbėti nebijant būti išjuoktam ar pasmerktam. Kai šalia yra palaikymas, žmogus tampa mažiau pažeidžiamas manipuliacijoms ir išnaudojimui.

    Jei įtariate prekybą žmonėmis ar išnaudojimą, pagalbos galima kreiptis skubios pagalbos numeriu 112. Taip pat verta pasitarti su specialistais savo savivaldybėje ar švietimo bei socialinių paslaugų įstaigose, kurios teikia psichologinę ir kompleksinę pagalbą šeimai.

    Tekstas parengtas pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos narės, Utenos švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Jurgitos Bareišienės informaciją.

  • Prekyba žmonėmis Lietuvoje: pagrindiniai išnaudojimo ženklai ir aiškūs žingsniai, kur kreiptis

    Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų, galintis vykti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažniausiai žmogus išnaudojamas pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, skola, grasinimais ar fizine prievarta, o tikslas būna pelnas iš kito žmogaus.

    Šis nusikaltimas gali apimti priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą, priverstinį elgetavimą, nusikalstamą veiklą ar kitokį nuolatinį žmogaus kontrolės ir priklausomybės sukūrimą. Svarbu suprasti, kad aukomis gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties.

    Kaip atpažinti galimą išnaudojimą?

    Prekyba žmonėmis neretai prasideda nuo pažadų apie gerai apmokamą darbą, apmokėtą apgyvendinimą ar greitą įdarbinimą be aiškios sutarties. Rizika didėja, kai siūlomas darbas neaiškus, reikalaujama skubėti, o į klausimus apie sąlygas atsakinėjama vengiant konkretybių.

    Įtarimą turėtų kelti situacijos, kai žmogus neturi galimybės laisvai disponuoti savo dokumentais ar telefonu, yra lydimas ir kontroliuojamas, jam ribojamas judėjimas ar kontaktai su artimaisiais. Taip pat pavojingas signalas, jei žmogus bijo kalbėti, atrodo įbaugintas, negali pasakyti, kur gyvena, arba nežino, kam ir kiek „skolingas“.

    Dažnas požymis yra darbas labai ilgomis valandomis be poilsio, nesumokamas atlygis arba nuolat žadama „sumokėti vėliau“. Kartais išnaudojimas slepiamas formaliais susitarimais, tačiau realybėje žmogui neleidžiama išeiti iš darbo, keisti gyvenamosios vietos ar laisvai priimti sprendimų.

    Ką daryti įtarus prekybą žmonėmis?

    Jei kyla įtarimų, svarbiausia nebandyti situacijos spręsti vieniems, ypač jei matote galimą grėsmę sau ar kitam asmeniui. Pirmiausia vertinkite saugumą, o informaciją perduokite atsakingoms tarnyboms, kurios gali reaguoti nedelsiant.

    Jei žmogui gresia pavojus ar reikia skubios pagalbos, skambinkite numeriu 112. Pranešdami stenkitės kuo tiksliau nurodyti vietą, situacijos aplinkybes, galimus asmenų aprašymus ir tai, kodėl įtariate išnaudojimą.

    Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

    Pagalbos galima kreiptis net ir tuo atveju, jei nesate tikri, ar tai tikrai prekyba žmonėmis. Konsultacijos padeda įvertinti riziką, aptarti saugius veiksmus, o nukentėjusiesiems gali būti suteikta psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba.

    Jei įtariate prekybos žmonėmis atvejį ar patys nukentėjote, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl psichologinės, socialinės pagalbos ar teisinės konsultacijos galima kreiptis į Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis pagalbos liniją telefonu +370 800 91119, o už Lietuvos Respublikos ribų telefonu +370 616 91119.

    Prekyba žmonėmis dažnai vyksta nepastebimai, todėl informuotumas ir neabejingumas yra esminiai. Vienas tikslus pranešimas gali padėti laiku sustabdyti išnaudojimą ir apsaugoti žmogų nuo tolesnės žalos.