CP v2

Tag: Pagalbos linijos

  • Prekyba žmonėmis prasideda nuo pasitikėjimo: kokie ženklai rodo, kad žmogus tampa pažeidžiamas

    Ne grasinimai, o ryšys

    Apie prekybą žmonėmis dažnai galvojama kaip apie tolimą ir lengvai atpažįstamą nusikaltimą, tačiau praktikoje išnaudojimas neretai prasideda visai kitaip. Pirmasis etapas dažniausiai būna pasitikėjimo kūrimas: dėmesys, rūpestis, pažadai padėti ar „išgelbėti“ iš sudėtingos situacijos.

    Tokiose situacijose žmogus įtraukiamas palaipsniui, o kontrolė stiprėja iš lėto. Dėl to iš šalies viskas gali atrodyti kaip nauja draugystė ar romantiškas ryšys, o ne grėsmė.

    Kada pažeidžiamumas didėja?

    Į išnaudojimo situacijas dažniau patenkama ne dėl „naivumo“, o dėl tam tikro gyvenimo laikotarpio, kai padaugėja emocinio ar socialinio nesaugumo. Riziką didina vienišumas, konfliktai šeimoje, netikrumas dėl ateities, finansiniai sunkumai, patiriamas stresas ar stiprus noras kuo greičiau pabėgti iš dabartinių aplinkybių.

    Tokiais momentais sustiprėja poreikis būti priimtam ir suprastam, todėl lengviau patikėti žmogumi, kuris greitai sukuria artumo įspūdį. Ypač jautriai į tai reaguoja paaugliai ir jauni žmonės, ieškantys priklausymo ir savo vietos tarp bendraamžių.

    „Prekyba žmonėmis dažnai prasideda ne nuo baimės, o nuo pasitikėjimo kūrimo ir emocinio prisirišimo“, – pabrėžia psichologė Jurgita Bareišienė.

    Svarbu suprasti, kad rizika nėra vien tik socialinės atskirties ar labai mažas pajamas gaunančių šeimų problema. Išoriškai gyvenimas gali atrodyti stabilus, tačiau viduje gali būti daug vienišumo, emocinio nesaugumo, menkos savivertės ar saugaus ryšio stokos.

    Ženklai, kuriuos verta pastebėti

    Vienas dažniausių pavojingų situacijų bruožų yra per greitai kuriamas artumas ir spaudimas pasitikėti „be klausimų“. Taip pat neramina elgesys, kai žmogus skatinamas atsiriboti nuo artimųjų, slepia ryšį, ima jaustis kaltas, jam nuolat primenama „skola“ už pagalbą ar dovanas.

    Kontrolė gali pasireikšti ir kasdienybėje: nurodinėjama, su kuo bendrauti, kur eiti, ką sakyti, ko nesakyti. Tačiau žmogui, kuris tuo metu ypač ieško saugumo ar pripažinimo, tokie signalai ne visada atrodo kaip grėsmė.

    Prevencija prasideda ne tik nuo informacijos apie rizikas, bet ir nuo psichologinio atsparumo. Jį stiprina saugūs santykiai, galėjimas būti išgirstam, gebėjimas pasakyti „ne“, pasitikėjimas savo nuojauta ir žinojimas, kad pagalbos prašymas nėra silpnumas.

    Vaikams ir paaugliams ypač svarbu turėti suaugusį žmogų, su kuriuo galima pasikalbėti nebijant būti išjuoktam ar pasmerktam. Kai šalia yra palaikymas, žmogus tampa mažiau pažeidžiamas manipuliacijoms ir išnaudojimui.

    Jei įtariate prekybą žmonėmis ar išnaudojimą, pagalbos galima kreiptis skubios pagalbos numeriu 112. Taip pat verta pasitarti su specialistais savo savivaldybėje ar švietimo bei socialinių paslaugų įstaigose, kurios teikia psichologinę ir kompleksinę pagalbą šeimai.

    Tekstas parengtas pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos narės, Utenos švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Jurgitos Bareišienės informaciją.

  • Prekyba žmonėmis Lietuvoje: pagrindiniai išnaudojimo ženklai ir aiškūs žingsniai, kur kreiptis

    Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų, galintis vykti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažniausiai žmogus išnaudojamas pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, skola, grasinimais ar fizine prievarta, o tikslas būna pelnas iš kito žmogaus.

    Šis nusikaltimas gali apimti priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą, priverstinį elgetavimą, nusikalstamą veiklą ar kitokį nuolatinį žmogaus kontrolės ir priklausomybės sukūrimą. Svarbu suprasti, kad aukomis gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties.

    Kaip atpažinti galimą išnaudojimą?

    Prekyba žmonėmis neretai prasideda nuo pažadų apie gerai apmokamą darbą, apmokėtą apgyvendinimą ar greitą įdarbinimą be aiškios sutarties. Rizika didėja, kai siūlomas darbas neaiškus, reikalaujama skubėti, o į klausimus apie sąlygas atsakinėjama vengiant konkretybių.

    Įtarimą turėtų kelti situacijos, kai žmogus neturi galimybės laisvai disponuoti savo dokumentais ar telefonu, yra lydimas ir kontroliuojamas, jam ribojamas judėjimas ar kontaktai su artimaisiais. Taip pat pavojingas signalas, jei žmogus bijo kalbėti, atrodo įbaugintas, negali pasakyti, kur gyvena, arba nežino, kam ir kiek „skolingas“.

    Dažnas požymis yra darbas labai ilgomis valandomis be poilsio, nesumokamas atlygis arba nuolat žadama „sumokėti vėliau“. Kartais išnaudojimas slepiamas formaliais susitarimais, tačiau realybėje žmogui neleidžiama išeiti iš darbo, keisti gyvenamosios vietos ar laisvai priimti sprendimų.

    Ką daryti įtarus prekybą žmonėmis?

    Jei kyla įtarimų, svarbiausia nebandyti situacijos spręsti vieniems, ypač jei matote galimą grėsmę sau ar kitam asmeniui. Pirmiausia vertinkite saugumą, o informaciją perduokite atsakingoms tarnyboms, kurios gali reaguoti nedelsiant.

    Jei žmogui gresia pavojus ar reikia skubios pagalbos, skambinkite numeriu 112. Pranešdami stenkitės kuo tiksliau nurodyti vietą, situacijos aplinkybes, galimus asmenų aprašymus ir tai, kodėl įtariate išnaudojimą.

    Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

    Pagalbos galima kreiptis net ir tuo atveju, jei nesate tikri, ar tai tikrai prekyba žmonėmis. Konsultacijos padeda įvertinti riziką, aptarti saugius veiksmus, o nukentėjusiesiems gali būti suteikta psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba.

    Jei įtariate prekybos žmonėmis atvejį ar patys nukentėjote, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl psichologinės, socialinės pagalbos ar teisinės konsultacijos galima kreiptis į Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis pagalbos liniją telefonu +370 800 91119, o už Lietuvos Respublikos ribų telefonu +370 616 91119.

    Prekyba žmonėmis dažnai vyksta nepastebimai, todėl informuotumas ir neabejingumas yra esminiai. Vienas tikslus pranešimas gali padėti laiku sustabdyti išnaudojimą ir apsaugoti žmogų nuo tolesnės žalos.