CP v2

Tag: PAGD

  • Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Ugdymo įstaigų elektroninio pašto dėžutes Lietuvoje vėl pasiekia grasinantys laiškai apie galimus sprogmenis mokyklose, darželiuose ar jų prieigose. Atsakingos tarnybos ragina išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir laikytis aiškios veiksmų sekos.

    Tokio pobūdžio pranešimai dažniausiai siunčiami masiškai, todėl vien laiško gavimas dar nereiškia realios grėsmės. Vis dėlto kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atsakingai, o sprendimus dėl veiksmų reikėtų derinti su policija ir kitomis tarnybomis.

    Ką daryti gavus laišką?

    Gavus grasinantį pranešimą el. paštu pirmiausia rekomenduojama neskubėti nutraukti veiklos ir nepradėti evakuacijos vien remiantis laiško turiniu. Vietoje to reikėtų susisiekti su policija konsultacijų telefonu 0 700 60 000 ir veikti pagal pareigūnų nurodymus.

    Svarbu, kad į policiją skambintų vienas paskirtas atsakingas asmuo, taip išvengiant situacijos, kai dėl daugybės skambučių iš vienos įstaigos apkraunamos linijos. Surinkus numerį patariama kantriai laukti, kol atsilieps operatorius, ir nenutraukti skambučio.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 rekomenduojama skambinti tuomet, kai yra realių požymių, kad grėsmė gali būti tikra. Pavyzdžiui, jei apžiūrėjus patalpas ar teritoriją randamas įtartinas daiktas, pastebimi neįprasti požymiai arba gaunama papildomos informacijos, didinančios riziką.

    Tokiais atvejais svarbu nebandyti įtartino objekto liesti, pernešti ar tikrinti savarankiškai. Pareigūnai pabrėžia, kad bet kokie veiksmai turi būti atliekami tik pagal atsakingų tarnybų nurodymus.

    Evakuacija: kada ji reikalinga?

    Evakuacija neturėtų būti automatinė reakcija į kiekvieną grasinantį laišką, nes masiški pranešimai neretai siekia sukelti chaosą ir sutrikdyti įstaigų darbą. Sprendimas evakuotis turėtų būti priimamas įvertinus situaciją ir pasitarus su policija ar kitais atsakingais pareigūnais.

    Jei vis dėlto nustatoma, kad yra pagrindas manyti, jog grėsmė reali, tuomet evakuacijos veiksmai turi būti organizuojami kuo tvarkingiau, laikantis įstaigos vidaus procedūrų ir tarnybų rekomendacijų.

  • Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę iš oro ir nurodyti, kokių veiksmų imtis. Pranešimai gali būti perduodami sirenomis, įspėjamaisiais pranešimais į telefonus ir per transliuotojus.

    Svarbu suprasti, kad perspėjimo spalva reiškia ne emocinį grėsmės vertinimą, o situacijos lygį ir tai, kiek laiko gali būti iki realaus pavojaus. Kiekvienas etapas turi skirtingą gyventojų elgesio logiką: nuo pasirengimo iki skubaus slėpimosi ir vėlesnio atšaukimo.

    Trys oro pavojaus lygiai

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) skelbiamas tada, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija kelia riziką. Gyventojai raginami išlikti ramūs, nusimatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, rekomenduojama nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat patariama perspėti šalia esančius žmones, bet vengti artintis prie radinio ar jį liesti.

    Oro pavojus (raudona) reiškia, kad neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad netrukus įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju gyventojai turi nedelsdami vykdyti perspėjime pateiktus nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Oro pavojaus nėra (balta) skelbiamas tada, kai grėsmė atšaukiama ir gyventojai gali palikti priedangas bei saugias vietas. Vis dėlto raginama išlikti budriems ir toliau sekti oficialius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus pranešimą?

    Jeigu išgirdote sirenas arba gavote perspėjimą telefone, pirmiausia patikrinkite patikimus informacijos kanalus ir laikykitės nurodymų. Rekomenduojama klausytis Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT pranešimų ir sekti civilinės saugos informaciją LT72.

    Jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo skeveldrų ir sprogimo bangos, pavyzdžiui, rūsį ar požeminę perėją. Jei tokios galimybės nėra, ieškokite reljefo įdubos, griovio ar kitos užuovėjos ir venkite atvirų erdvių.

    Jeigu spėjate per kelias minutes pasiekti priedangą, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, ryšio priemones, geriamojo vandens, būtiniausių vaistų ir kitų pirmo poreikio daiktų, kad prireikus galėtumėte išbūti ilgiau.

    Jei liekate namuose, rinkitės saugiausią patalpą, geriausia be langų, laikykitės dviejų sienų taisyklės ir pasirūpinkite šeimos nariais bei augintiniais. Taip pat patariama be būtino reikalo neskambinti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis.

    Kaip elgtis po atšaukimo

    Gavus pranešimą, kad oro pavojaus nėra, galima palikti priedangas, tačiau verta įvertinti aplinką ir neskubėti į atviras vietas, jei girdimi sprogimai ar matomi dūmai. Aptikus įtartinų daiktų, sprogmenų liekanų ar dronų dalių, reikėtų nesiartinti ir skambinti 112.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas prasideda dar iki realios grėsmės, todėl naudinga iš anksto žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl susitikimo taško ir turėti bent minimalų būtiniausių daiktų krepšį. Tokie žingsniai sutrumpina reakcijos laiką, kai pranešimas ateina netikėtai.

  • PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856 galima gauti praktinių patarimų, kaip pasirengti ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu.

    PAGD nurodo, kad linija skirta ne tik gyventojams, bet ir įstaigų bei įmonių vadovams, kurie ieško aiškių rekomendacijų civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir radiacinės saugos klausimais. Tikslas – padėti greitai gauti patikimą informaciją, kai kyla neaiškumų dėl veiksmų ar prevencijos.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Mūsų tikslas, kad žmonės savo veiksmus žinotų dar iki realios situacijos ar perspėjimo“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba ir palikti balso pranešimą, o konsultantai, perklausę įrašą, susisiekia su besikreipusiuoju, kai tik gali.

    PAGD akcentuoja, kad dažniausi klausimai kyla gavus perspėjimo pranešimus: žmonėms svarbu suprasti, ką daryti pirmiausia, kur sekti oficialią informaciją ir kaip pasirūpinti artimaisiais. Linija 1856 turėtų sumažinti informacinį chaosą ir padėti priimti sprendimus dar iki situacijai paaštrėjant.

    Departamento teigimu, artimiausiu metu pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių sprendimą, kuris leistų greičiau rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Tai būtų papildomas kanalas šalia konsultavimo telefonu.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos įvairioms grėsmėms. Programėlėje galima rasti ir interaktyvų žemėlapį su perspėjimo sirenomis, kolektyvinės apsaugos statiniais, priedangomis bei evakuacijos punktais, o dalis informacijos pasiekiama ir be interneto ryšio.

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti nauja visą parą veiksianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856, bus teikiamos konsultacijos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais.

    Pasak PAGD, linija skirta tiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kaip elgtis joms kilus. Konsultantai turėtų padėti atsakyti į praktinius klausimus nuo prevencijos namuose iki veiksmų nelaimės metu.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Matome, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip pasirengti įvairioms situacijoms – nuo gaisro namuose iki galimų ekstremaliųjų įvykių ar radiacinių grėsmių valdymo. Todėl siekiame, kad atsakymai gyventojus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.

    Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, taip pat palikti balso pranešimą, kad konsultantai galėtų perskambinti kuo greičiau.

    PAGD pažymi, kad artimiausiu metu platformoje LT72 planuojama įdiegti ir pokalbių robotą, kuris atsakytų į klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Institucijos teigimu, tai turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą rasti aktualią informaciją, ir padėti gyventojams greičiau orientuotis, kokių veiksmų imtis.

    Konsultantų užduotis, pasak tarnybos, bus ne tik pateikti atsakymus, bet ir nukreipti į patikimus informacijos šaltinius bei paaiškinti, kaip pasirengimą paversti kasdieniu įpročiu. PAGD pabrėžia, kad iš anksto žinomi veiksmai ir aiškios rekomendacijos realios grėsmės metu padeda išvengti klaidų ir sumažina paniką.

    Gyventojams primenama, kad klausimus civilinės ir priešgaisrinės saugos temomis galima teikti ir elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt. Taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos, testai ir interaktyvus žemėlapis su svarbiais objektais.

    PAGD yra statutinė institucija prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą ir civilinės saugos sistemos koordinavimą. Tarnyba taip pat vykdo visuomenės perspėjimą, gaisrų prevenciją ir valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.

  • Saugus poilsis gamtoje ir prie vandens: Trakų ugniagesių atmintinė, kurią verta prisiminti

    Saugus poilsis gamtoje ir prie vandens: Trakų ugniagesių atmintinė, kurią verta prisiminti

    Poilsis gamtoje, prie ežerų ar išvykose su šeima ir draugais daugeliui tampa vasaros planu numeris vienas. Tačiau ugniagesiai primena, kad nelaimės dažniausiai nutinka dėl skubotų sprendimų, neįvertintų rizikų ir elementarių taisyklių pamiršimo.

    Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ragina prieš išvykstant iš anksto apgalvoti tiek elgesį prie vandens, tiek saugumą pasirinktoje nakvynės vietoje. Paprasti veiksmai, tokie kaip blaivus maudymasis, budrumas prižiūrint vaikus ir atsargumas su ugnimi, gali išgelbėti gyvybes.

    Svarbiausia prie vandens

    Prie vandens telkinių didžiausia rizika kyla tuomet, kai maudomasi neįvertinus sąlygų arba pervertinus savo jėgas. Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad net ir pažįstamose vietose dugnas gali būti nelygus, o vandens temperatūra ir srovės pasikeisti.

    Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams ir paaugliams, net jei jie moka plaukti. Saugiausia, kai vaikai prie vandens yra nuolat matomi, o suaugusieji nesiblaško į telefonus ar kitą veiklą.

    Ugnis ir būstas poilsiui

    Poilsiaujant sodybose, kempinguose ar nuomojamuose būstuose svarbu atsakingai elgtis su kepsninėmis, laužais ir kitais atviros ugnies šaltiniais. Ugnį reikėtų kūrenti tik tam skirtose vietose, nepalikti jos be priežiūros ir visada turėti kuo ją užgesinti.

    Renkantis nakvynės vietą verta įsitikinti, kad aiškiai žinomi išėjimai, o patalpose yra veikiantys dūmų detektoriai. Net trumpai viešint pravartu susitarti, kur susirinks visi žmonės, jei tektų skubiai išeiti į lauką.

    „Atsakingas elgesys poilsio metu padeda išvengti nelaimių ir užtikrina, kad išvykos būtų malonios, o ne pasibaigtų gelbėjimo operacijomis“, – teigė Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

    Trakų ugniagesiai ragina su šia atmintine susipažinti iš anksto ir ja vadovautis visos išvykos metu. Pasak tarnybos, saugios atostogos prasideda nuo elementarių įpročių, kuriuos lengva pamiršti, kai norisi atsipalaiduoti.

  • Anykščių rajone gaisrą sustabdė dūmų signalizatorius: šeimininkas sureagavo laiku

    Anykščių rajone gaisrą sustabdė dūmų signalizatorius: šeimininkas sureagavo laiku

    Dienos metu Anykščių rajone gyvenamajame name kilo gaisras, tačiau didesnių pasekmių pavyko išvengti, nes suveikė autonominis dūmų signalizatorius. Išgirdęs perspėjimo signalą, namo savininkas nedelsdamas iškvietė pagalbos tarnybas.

    Gaisro metu vyras dirbo ūkio darbus kieme, todėl signalizatoriaus garsas tapo esminiu perspėjimu, leidusiu sureaguoti dar pradinėje incidento stadijoje. Atvykus ugniagesiams, ugnies plitimas buvo sustabdytas, o turtas apsaugotas nuo didesnės žalos.

    Kaip nurodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šiame būste autonominis dūmų signalizatorius buvo įrengtas 2021 metais, vykdant akciją „Padėk artimui“. Prietaisas įsigytas Anykščių rajono savivaldybės lėšomis pagal gaisrų prevencijos programą.

    Ugniagesiai primena, kad vien įrengti signalizatorių nepakanka: svarbu reguliariai prižiūrėti įrenginį. Rekomenduojama periodiškai nuvalyti nuo jo dulkes, patikrinti veikimą paspaudžiant kontrolinį mygtuką ir laiku pakeisti baterijas.

    Pasak specialistų, autonominis dūmų signalizatorius dažnai tampa tuo veiksniu, kuris suteikia papildomas minutes saugiai evakuacijai ir leidžia greičiau iškviesti pagalbą. Kuo anksčiau pastebimas gaisras, tuo didesnė tikimybė sumažinti nuostolius ir apsaugoti žmonių gyvybes.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus neatidėlioti ir pasirūpinti, kad namuose veiktų bent vienas autonominis dūmų signalizatorius. Tai paprasta priemonė, kuri realiose situacijose gali lemti, ar gaisras taps tragedija.

  • Šv. Florijono diena Ukmergėje: pagerbti ugniagesiai, o tarnyba skaičiuoja 249 iškvietimus per metus

    Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gegužės 6 dieną paminėta Šv. Florijono, laikomo ugniagesių globėju, diena. Minėjimas surengtas ankstyvą rytą, budinčių pamainų pasikeitimo metu, pagerbiant tarnybos pareigūnų kasdienį darbą.

    Ugniagesius gelbėtojus pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, mero patarėja Goda Juzėnaitė ir laikinai Ukmergės PGT viršininko funkcijas atliekantis vyriausiasis specialistas Mindaugas Kadelskas. Susitikime akcentuota komandos vienybė, profesionalumas ir nuolatinė rizika, su kuria pareigūnai susiduria vykdydami iškvietimus.

    Šventės proga savivaldybės vadovas įteikė padėkas už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus, taip pat už indėlį į gyventojų švietimą ir aktyvų dalyvavimą miesto renginiuose. Tokie įvertinimai skiriami ne tik už konkrečius darbus, bet ir už nuoseklų prevencinį darbą bendruomenėje.

    Padėkos įteiktos budinčių pamainų pareigūnams, tarp jų skyrininkams Andriui Astikui, Aurimui Ruškiui, Egidijui Sipavičiui ir Martynui Šimoniui, taip pat vyresniajam ugniagesiui gelbėtojui Valdui Kontrimavičiui. Įvertinti ir vyresnieji ugniagesiai gelbėtojai Stasys Liutkevičius, Edgaras Miliauskas, Tadas Zakarauskas, Ignas Zbarauskas bei ugniagesiai gelbėtojai Valentas Bliukis, Rolandas Jankauskas, Mantas Klimantavičius ir Jonas Ladauskas.

    Ukmergės PGT budinčios pamainos vadas, vidaus tarnybos majoras Mantas Usevičius taip pat sulaukė įvertinimo. Jam įteikta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Renato Požėlos padėka, kurią perdavė M. Kadelskas.

    Ukmergės PGT šiuo metu dirba 43 darbuotojai, iš jų 41 yra pareigūnas. Tarnyba nurodo, kad per pastaruosius metus Ukmergės ugniagesiai gelbėtojai 128 kartus vyko gesinti gaisrų ir 121 kartą atliko gelbėjimo darbus, iš viso fiksuota 249 išvykimai.

    Pasak M. Kadelsko, kolektyvas yra draugiškas, vieningas ir susitelkęs, o budinčios pamainos veikia kaip viena komanda. Be operatyvinių darbų, pareigūnai pagal kompetenciją vykdo gyventojų švietimą gaisrų prevencijos klausimais, prisideda prie prevencinių akcijų ir dalyvauja bendruomenės iniciatyvose.

    Ukmergės tarnyboje taip pat organizuojamos edukacinės ekskursijos vaikams ir jaunimui, pristatant ugniagesių kasdienybę bei naudojamą techniką. Tokios veiklos laikomos svarbia prevencijos dalimi, nes padeda formuoti saugaus elgesio įgūdžius ir didina pasitikėjimą skubiosios pagalbos tarnybomis.

  • PAGD patikrino gyventojų perspėjimo sistemą: ką daryti išgirdus sirenas ir gavus SMS

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė atlikęs Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Patikrinimo tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams.

    PAGD nurodo, kad patikrinimo metu buvo įjungtos perspėjimo sirenos, jos veikė 3 minutes: nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Kartu gyventojų mobiliesiems telefonams buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    PAGD ragina išgirdus sirenų signalą nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją ir išklausyti oficialią informaciją. Tokiais atvejais svarbu sulaukti aiškių nurodymų apie grėsmės pobūdį ir rekomenduojamus veiksmus.

    Departamentas pabrėžia, kad patarimai priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl svarbiausia – vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Jei informacija perduodama keliais kanalais, pirmenybę reikėtų teikti oficialiems pranešimams per radiją, televiziją ir mobiliuosius perspėjimus.

    Kaip gauti perspėjimus telefone?

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto telefone aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad perspėjimo pranešimai pasiektų laiku. PAGD pažymi, kad ši paslauga yra nemokama, o tokiais pranešimais gyventojai perspėjami, kai būtina skubiai perduoti svarbią informaciją apie galimą pavojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai.

    Jei kyla abejonių, ar funkcija veikia, verta ją pasitikrinti telefono nustatymuose. Praktikoje tai ypač svarbu, nes pranešimai skirti greitam informavimui, kai situacija vystosi sparčiai ir delsti negalima.

    Pasirengimas 72 valandoms

    PAGD primena, kad nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju gyventojai turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Rekomenduojama iš anksto pasiruošti geriamojo vandens ir maisto atsargų, turėti būtiniausių vaistų.

    Taip pat namuose pravartu turėti žvakių, degtukų, žibintuvėlį, radiją ir baterijų. Departamentas pabrėžia, kad apie apsaugos priemones ir tolesnius veiksmus gyventojai gali būti informuojami per radiją, televiziją, trumpaisiais pranešimais arba tiesiogiai, todėl svarbu būti pasirengus priimti informaciją ir veikti pagal nurodymus.

    PAGD ragina gyventojus atsisiųsti nemokamą programėlę „LT72“, skirtą pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Joje pateikiama informacija apie pasiruošimą ir gali būti siunčiami svarbūs perspėjimo pranešimai apie nelaimę ar ekstremalųjį įvykį.

  • Balandžio 30 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: sirenos ir pranešimai į telefonus

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: sirenos ir pranešimai į telefonus

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad 2026 metais balandžio 30 dieną visos šalies mastu vyks gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas. Jo tikslas – įvertinti, ar krizės atveju įspėjimai gyventojus pasiektų laiku ir patikimai.

    Patikrinimo metu nuo 11 val. 52 min. visoje Lietuvos teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Kartu per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji pranešimai.

    Gavus pranešimą ar išgirdus sirenas, papildomų veiksmų imtis nereikės, jei nepateikiamos kitos instrukcijos. Tokie testai rengiami tam, kad būtų patikrintas techninis pasirengimas ir gyventojai atpažintų įspėjimo signalus.

    Perspėjimo sistemos patikrinimai taip pat leidžia įvertinti ryšio kanalų veikimą skirtingose vietovėse ir nustatyti galimus trikdžius. PAGD rekomenduoja gyventojams atkreipti dėmesį, ar pranešimas pasiekė telefoną, ypač jei gyvenama atokesnėje teritorijoje ar pastatuose, kur ryšys silpnesnis.

    Jeigu nustatytu laiku pranešimo negavote, tai nebūtinai reiškia gedimą, tačiau tai gali padėti įvertinti aprėptį ir tinklų veikimą. Patikrinimo dieną aktualią informaciją gyventojai įprastai gali rasti oficialiuose PAGD ir kitų atsakingų institucijų kanaluose.