Vilniaus rajone baigtas projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ etapas, kuriam skirta daugiau kaip 6,2 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Savivaldybės duomenimis, užbaigtos visos 91 plane numatytos veiklos, o didžiausia investicijų dalis nukeliavo į mokymo priemones ir įrangą.
Projektu siekta mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sudaryti kokybiškesnes ugdymosi sąlygas, stiprinant lyderystę, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą. Veiklose dalyvavo Nemenčinės Gedimino, Rudaminos Ferdinando Ruščico, Avižienių ir Pagirių gimnazijos, o dalis sprendimų pritaikyta ir platesnei rajono mokyklų bendruomenei.
Kur nukeliavo pinigai
Pagal biudžeto įgyvendinimo suvestinę faktiškai panaudota 6 208 904,21 euro, tai sudaro 99,98 proc. planuotos sumos. Daugiausia lėšų skirta įrangai ir mokymo priemonėms, mažesnė dalis teko infrastruktūrai, ugdymo veikloms, darbuotojų kompetencijoms ir transporto priemonei.
Atnaujinimai apėmė laboratorijas, pagalbos mokiniui kabinetus, bendruomenės ir kūrybos erdves, taip pat sprendimus, leidžiančius daugiau mokytis per patirtį. Savivaldybė akcentuoja, kad ilgalaikė investicijų grąža priklausys nuo to, kaip nuosekliai šios priemonės bus naudojamos kasdienėse pamokose ir mokyklų bendrose veiklose.
Rezultatai: nuo STEAM iki pasiekimų
Projekto metu įgyvendinta 50 ugdymo veiklų ir užsiėmimų, apėmusių robotiką, inžineriją, STREAM projektus, konferencijas, lyderystės iniciatyvas ir mokinių savivaldos tinklaveiką. Taip pat dėmesys skirtas audiovizualinių medijų raštingumui, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei tėvų įtraukimui.
Stebėsenos rodikliai fiksavo, kad STEAM veiklų surengta daugiau nei planuota, o neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis pasiekė 75,45 proc. Savivaldybės analizėje pažymima, kad tai yra artima šalies vidurkiui ir rodo pakankamai platų mokinių įsitraukimą.
Vienas ryškiausių akcentų susijęs su matematikos rezultatais: per analizuotą laikotarpį pagrindinį lygį pasiekusių mokinių dalis, vertinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, reikšmingai augo ir laikotarpio pabaigoje siekė apie 71 proc. Savivaldybė nurodo, kad lietuvių kalbos patikrinimo tikslas taip pat pasiektas, tačiau atskirų mokyklų rezultatai išliko nevienodi.
Ką dar būtina stiprinti
Vienu didžiausių tęstinio darbo iššūkių įvardijama įtrauktis ir pagalbos mokiniui prieinamumas. Savivaldybės analizėje fiksuota, kad švietimo pagalbos specialistų rodiklis, tenkantis 100 mokinių, augo, tačiau išliko kiek mažesnis už šalies vidurkį.
Galutinėje rodiklių suvestinėje nurodoma, kad švietimo pagalbą gavusių mokinių dalis nepasiekė planuotos reikšmės, o integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių dalis taip pat liko mažesnė nei tikėtasi. Tai reiškia, kad vien infrastruktūros ir mokymų neužtenka, reikalinga nuosekli ankstyva poreikių diagnostika, mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas bei reguliarus pagalbos veiksmingumo vertinimas.
Savivaldybė taip pat sieja tolesnius darbus su kryptingu gabių mokinių ugdymu, lietuvių kalbos gebėjimų stiprinimu ir STEAM erdvių įveiklinimu pamokose. Tęstinumui svarbios ir tinklaveikos iniciatyvos, kad įsigyta įranga bei sukurtos erdvės būtų prieinamos kuo platesniam mokinių ratui, o pažanga būtų matuojama ne vien projekto pabaigoje, bet kasmet.
„Didžiausia vertė yra žmonės ir bendras mokyklų bendruomenių darbas, nes tik taip investicijos virsta kasdieniais pokyčiais klasėje“, – sakė projekto koordinatorė Janina Klimaševska.