Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.
Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.
Kur dalis mažiausia ir didžiausia
Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.
Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.
Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.
Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai
Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.
Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.
Vaikai gali apversti skaičius
Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.
Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.
Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.
Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.