Tag: Pajamos

  • Lenkijos plieno grupė „Cognor“ vis dar nuostolinga, bet praradimai per metus smuko kelis kartus

    Lenkijos plieno pramonės grupė „Cognor“ po devynių 2026 metų mėnesių išliko nuostolinga, tačiau jos rezultatas gerokai pagerėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kaip rodo bendrovės periodinė ataskaita, didesnės pardavimo pajamos leido reikšmingai sumažinti konsoliduotą grynąjį nuostolį.

    Per tris šių metų ketvirčius grupės pardavimų pajamos siekė beveik 1,9 mlrd. zlotų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jos sudarė kiek daugiau nei 1,6 mlrd. zlotų.

    Grynasis nuostolis per devynis mėnesius sumažėjo iki 3,8 mln. zlotų, kai prieš metus siekė beveik 52,9 mln. zlotų. Tai reiškia, kad „Cognor“ nuostoliai, nors ir neišnyko, tapo nepalyginamai mažesni.

    Prognozė 2026 metams – ryškesnis pagerėjimas

    Bendrovė teigia išlaikanti prognozes, kad per visus 2026 metus fiksuos aiškų veiklos rezultatų pagerėjimą.

    Dar rugpjūčio pabaigoje valdybos narys ir finansų direktorius Krzysztofas Zoła kalbėjo apie sezoninį rezultatų prastėjimą trečiąjį ketvirtį, tačiau pabrėžė, kad metinis vaizdas turėtų būti geresnis nei pernai.

    Pasak jo, trečiasis ketvirtis „Cognor“ dažnai būna silpnesnis už ankstesnius, todėl tai vertinama kaip sezoninis svyravimas, o ne ilgalaikė tendencija.

    Kas vyko antrąjį ketvirtį

    Antrojo 2026 metų ketvirčio rezultatai rodo, kad grupė turėjo ir aiškių augimo ženklų: pajamos didėjo 9 proc. per metus ir siekė 650 mln. zlotų.

    Tuo pat metu EBITDA šoktelėjo 135 proc. iki 50,6 mln. zlotų, o EBIT sudarė 31,2 mln. zlotų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei prieš metus.

    Per antrąjį ketvirtį „Cognor“ uždirbo 6,4 mln. zlotų grynojo pelno, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo patirta 0,7 mln. zlotų nuostolio.

    Planas pritraukti lėšų iš akcijų emisijos

    Lapkričio 10 dieną „Cognor“ pranešė siekianti pritraukti iki 41,8 mln. zlotų per viešą pasiūlymą, numatant privačią naujų akcijų emisiją ir atsisakant pirmumo teisės esamiems akcininkams.

    Dėl šio žingsnio bendrovė planuoja sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

  • „Vodafone“ fiksavo 4,79 mlrd. eurų nuostolį, bet pagerino visų metų prognozę

    „Vodafone“ fiksavo 4,79 mlrd. eurų nuostolį, bet pagerino visų metų prognozę

    Telekomunikacijų milžinė „Vodafone“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį patyrė didelį grynąjį nuostolį – 4,79 mlrd. eurų. Nuostolį daugiausia lėmė reikšmingas turto vertės sumažinimas Vokietijoje.

    Kaip rašo „Euronews“, bendrovė nurodė, kad per šešis mėnesius iki rugsėjo pabaigos Vokietijoje užfiksavo 4,85 mlrd. eurų vertės sumažėjimą. Be to, dar prieš tai paskelbta, kad šalyje planuojama atsisveikinti su 2 300 darbuotojų.

    Palyginimui, 2025–2026 finansinių metų pirmąjį pusmetį „Vodafone“ dar buvo uždirbusi 829 mln. eurų pelno po mokesčių. Bendrovės vadovė Margherita Della Valle pripažino, kad nors bendri rezultatai džiugina, Vokietijos rinka kol kas „nėra ten, kur turėtų būti“.

    „Vodafone“ teigimu, Vokietijoje apskaitinį vertės sumažėjimą pirmiausia lėmė nepalankūs palūkanų normų pokyčiai. Pastaraisiais metais grupė šioje šalyje susidūrė ir su teisiniais pokyčiais, kurie apribojo TV paslaugų sutarčių „pririšimą“ prie nuomos.

    Augo pajamos ir pakelta metų prognozė

    Nors nuostolį didino nurašymai, bendros pirmojo pusmečio pajamos išaugo 11,4 proc. ir pasiekė 21,9 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė, kad tam įtakos turėjo keli struktūriniai pokyčiai grupėje.

    Viena pagrindinių priežasčių – „VodafoneThree“ konsolidavimas po to, kai „Vodafone“ išpirko „CK Hutchison“ dalį Jungtinės Karalystės bendroje įmonėje. Pajamas taip pat didino Kenijos „Safaricom“ ir „Telekom Romania“ integravimas.

    Žvelgdama į visus finansinius metus, „Vodafone“ pagerino pakoreguoto pelno prognozę: dabar tikimasi 13,2–13,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo nurodomas 13–13,3 mlrd. eurų intervalas.

    Taupymas Europoje ir rinkos reakcija

    Bendrovė skelbia per pirmąjį pusmetį sutaupiusi daugiau nei 200 mln. eurų – tai siejama su 3 000 darbo vietų mažinimu visoje Europoje. Pertvarkos yra platesnės restruktūrizacijos dalis, pradėtos dar 2023 metais.

    Dar vienas pastarųjų mėnesių pokytis – prancūzų verslininko Xavier Niel investicija: liepą jis už 5,1 mlrd. eurų tapo didžiausiu „Vodafone“ akcininku. Po rezultatų paskelbimo įmonės akcijų kaina Londono biržoje smuktelėjo 0,8 proc., nors iš pradžių buvo kilusi.

    Investicijų bendrovės „AJ Bell“ atstovas Russas Mouldas pažymėjo, kad Vokietija išlieka didžiausias iššūkis, kurį „Vodafone“ dar turės įveikti. O pati bendrovė pastaruoju metu jau pardavė veiklą Italijoje ir Ispanijoje, labiau koncentruodamasi į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės rinkas.

  • „Zilch“ pajamos augo 36 proc. iki 147,5 mln. svarų, bet nuostoliai beveik patrigubėjo

    „Zilch“ pajamos augo 36 proc. iki 147,5 mln. svarų, bet nuostoliai beveik patrigubėjo

    Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „Zilch“ per finansinius metus pajamas padidino 36 proc. iki 147,5 mln. svarų sterlingų, tačiau nuostoliai tuo pat metu išaugo beveik tris kartus – iki 35,9 mln. svarų.

    Naujausi bendrovės finansiniai duomenys rodo, kad augimą labiausiai skatino didesnės klientų išlaidos per „Zilch“ paskyras. Įmonė taip pat siejama su pasirengimu galimam pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO).

    „Zilch“ veikia kaip skolintojas ir siūlo kelis produktus – nuo BNPL (pirk dabar, mokėk vėliau) sprendimo iki debeto kortelės bei paskolų. Pajamos skaičiuotos už laikotarpį, pasibaigusį 2026 metų kovą.

    Vis dėlto kartu su augimu didėjo ir išlaidos: nuostolius, anot bendrovės, didino klientų pritraukimo bei prekės ženklo kūrimo kaštai, taip pat didesni atidėjiniai kredito nuostoliams, kai įmonė ėmėsi ilgesnio laikotarpio paskolų.

    Augo pardavimų apimtys ir aktyvių vartotojų skaičius

    Bendrovė nurodo, kad platformoje per metus parduotų prekių vertė (GMV) pakilo 28 proc. ir pasiekė 2,4 mlrd. svarų sterlingų.

    Aktyvių vartotojų skaičius išaugo 21 proc. iki 970 000, o vidutinės metinės išlaidos vienam aktyviam klientui padidėjo 6 proc. iki 2 500 svarų.

    Kas didino nuostolius

    „Zilch“ nuostoliai per metus šoktelėjo nuo 12,5 mln. iki 35,8 mln. svarų sterlingų. Įmonė šį pokytį sieja su agresyvesnėmis investicijomis į augimą ir didesnėmis kredito rizikos sąnaudomis.

    Bendrovės vadovas Philipas Belamantas šiuos finansinius metus apibūdino kaip „pamatinius“ ir teigė, kad buvo sąmoningai investuojama į produktus, technologijas bei infrastruktūrą, siekiant pasiruošti kitam plėtros etapui.

    Užuominos apie IPO ir verslo modelį

    Bendrovė taip pat skelbia pasiekusi 300 mln. JAV dolerių (224 mln. svarų) metinį pajamų „run rate“. Pasak vadovo, įmonė jau fiksavo du ketvirčius iš eilės, kai buvo gautas koreguotas pelnas prieš mokesčius.

    „Zilch“ yra remiama „Goldman Sachs“ ir „eBay“, o 2021 metų finansavimo etape bendrovė buvo įvertinta 2 mlrd. JAV dolerių. Įmonė uždirba iš mokesčių, o dalis jos paslaugų – subsidijuojamos reklamos užsakovų.

    Taip pat pranešama, kad „Zilch“ gali ruoštis IPO – investicinius bankus šiam procesui ji esą gali telkti jau dabar, o pats viešas akcijų siūlymas galėtų įvykti ne anksčiau kaip kitais metais.

  • Plieno profilių gamintoja MFO per 2026 metų 9 mėn. uždirbo 11,5 mln. zl: pajamos augo 10,3 proc.

    Lenkijos plieno profilių gamintoja MFO paskelbė preliminarius 2026 metų trijų ketvirčių rezultatus: bendrovės grynasis pelnas siekė 11,5 mln. zlotų.

    Kaip skelbiama įmonės pateiktuose duomenyse, tai yra 4,41 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį, o lyginant su bazine reikšme (trejų pastarųjų metų to paties laikotarpio vidurkiu) – net 209,63 proc. daugiau.

    Per 2026 metų devynis mėnesius MFO pajamos sudarė 571,1 mln. zlotų. Bendrovė nurodo, kad tai 10,31 proc. augimas, palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, ir 21,01 proc. daugiau nei bazinė reikšmė.

    Veiklos pelnas (EBIT) per tris 2026 metų ketvirčius siekė 17,6 mln. zlotų. Tai 1,40 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 66,68 proc. daugiau už bazinę reikšmę.

    Kada bus paskelbti galutiniai skaičiai

    MFO valdyba pabrėžia, kad šiuo metu pateikti finansiniai duomenys yra preliminarūs. Galutiniai rezultatai turi būti paviešinti 2026 metų lapkričio 19 dieną.

    Bendrovė nenurodo papildomų detalių apie tai, kas lėmė atskirų rodiklių pokyčius, tačiau pateikia palyginimus su praėjusiais metais ir kelių metų vidurkiu.

    Ką gamina MFO

    MFO – Lenkijos plieno profilių gamintoja. Tokie profiliai naudojami, pavyzdžiui, langų gamyboje, fotovoltinių įrenginių konstrukcijose ar baldų pramonėje.

    Įmonės būstinė yra Kožuszki Parcel vietovėje Mazovijos vaivadijoje.

  • „Dębica“ pelnas per 9 mėnesius krito 45 proc.: kas nutiko padangų gamintojui ir pajamoms

    Lenkijos padangų gamintoja „Dębica“ paskelbė preliminarius 2026 metų devynių mėnesių rezultatus. Bendrovės grynasis pelnas per pirmus tris metų ketvirčius sumažėjo beveik perpus, o vadovybė akcentuoja nepalankų ekonominį foną ir kainų pokyčius sandoriuose su susijusiomis įmonėmis.

    Pagal pateiktus skaičius, 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpiu „Dębica“ gavo apie 496 mln. eurų pajamų. Palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai pajamos siekė apie 524 mln. eurų, jos sumenko maždaug 5 proc.

    Bendrovės grynasis pelnas per 2026 metų devynis mėnesius siekė apie 15,7 mln. eurų. Prieš metus, per 2025 metų pirmus tris ketvirčius, grynasis pelnas buvo apie 28,6 mln. eurų, tad kritimas sudaro apie 45 proc.

    Kas labiausiai smukdė rezultatą?

    Įmonė nurodo, kad rezultatams reikšmingai įtaką darė mažesnės kainos, taikytos sandoriuose su susijusiomis šalimis. Tokia formuluotė paprastai reiškia prekybą ar paslaugas grupės viduje, kai galutinę maržą lemia vidinė kainodara ir paklausos situacija rinkoje.

    „Šiuos devynių mėnesių rezultatus veikė mažesnės kainos sandoriuose su susijusiais subjektais ir sudėtinga makroekonominė aplinka“, – teigiama bendrovės pranešime.

    „Dębica“ taip pat pabrėžia, kad verslo sąlygos išlieka nestabilios, todėl devynių mėnesių duomenys, įmonės vertinimu, neturėtų būti laikomi patikima užuomina apie kitų laikotarpių rezultatus. Tai ypač aktualu pramonės bendrovėms, kurių pelningumas jautriai reaguoja į žaliavų kainas, energijos kaštus ir paklausos svyravimus.

    Kada bus galutiniai skaičiai?

    Bendrovė pažymi, kad šiuo metu pateikti rodikliai yra preliminarūs, o galutinę finansinę ataskaitą ketina paskelbti 2026 metų lapkričio 19 dieną. Tuomet rinkai paprastai pateikiama daugiau detalių apie sąnaudų struktūrą, maržas ir veiksnius, nulėmusius pelno pokyčius.

    Investuotojams ir rinkos stebėtojams galutiniai duomenys bus svarbūs ir dėl to, kad jie leis tiksliau įvertinti, ar pelno kritimas labiau susijęs su vienkartiniais kainodaros sprendimais grupės viduje, ar su platesnėmis tendencijomis padangų rinkoje ir vartotojų paklausos ciklu.

  • 46 mln. europiečių pramogos neįkandamos: Lietuva – tarp blogiausių, štai kur situacija baisiausia

    46 mln. europiečių pramogos neįkandamos: Lietuva – tarp blogiausių, štai kur situacija baisiausia

    Pramogos tampa prabanga

    Maždaug 46 mln. Europos Sąjungos gyventojų negali sau leisti reguliariai dalyvauti laisvalaikio veiklose vien dėl kainos, rodo Eurostato duomenys. ES vidurkis 2025 metais siekė 12,1 proc., tačiau skirtumai tarp valstybių – labai ryškūs.

    Eurostatas laisvalaikio veiklomis laiko sportą, kino teatrą, koncertus ir panašias veiklas už namų ribų. Tokios išlaidos dažnai apima bilietus, kelionę, inventorių ar narystės mokesčius.

    Kur problema didžiausia ir ką tai reiškia Lietuvai

    Didžiausia dalis žmonių, kuriems laisvalaikis finansiškai neprieinamas, fiksuota Graikijoje – 27,3 proc. Mažiausias rodiklis – Kroatijoje, 3,9 proc., o netoli jos buvo ir Čekija su 4,1 proc.

    Lietuva patenka tarp valstybių, kur situacija prastesnė nei ES vidurkis: 17,9 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų nurodė negalintys sau leisti reguliaraus laisvalaikio dėl kainos.

    Aukšti rodikliai taip pat fiksuoti Rumunijoje (23,3 proc.), Latvijoje (16,2 proc.), Šiaurės Makedonijoje (15,9 proc.) ir Vengrijoje (15,8 proc.). Tai rodo, kad finansinis barjeras laisvalaikiui išlieka reikšmingas ne tik atskirose, bet ir geografiškai artimose rinkose.

    Vien pajamos skirtumų nepaaiškina

    Duomenys leidžia daryti išvadą, kad pajamos turi įtakos, bet nepaaiškina visko. Pavyzdžiui, šalių, kurių vidutinės pajamos panašios, gyventojų galimybės sau leisti laisvalaikį gali smarkiai skirtis.

    Analizė, paremta Eurostato skelbiamomis medianinėmis ekvivalentinėmis disponuojamomis pajamomis, rodo tik vidutinio stiprumo ryšį su laisvalaikio įperkamumu. Kitaip tariant, panašus uždarbio lygis dar nereiškia panašios realybės, kai kalbama apie bilietus, sporto klubus ar kultūrą.

    Tai ypač aktualu Baltijos šalims, kur panašių pajamų fone Lietuvoje ir Latvijoje finansinis barjeras laisvalaikiui yra gerokai didesnis nei, tarkime, Čekijoje. Tokius skirtumus gali lemti kainų lygis, viešųjų paslaugų prieinamumas, infrastruktūra ir namų ūkių išlaidų struktūra.

    Moterims – dažniau neįperkama

    Beveik visose šalyse laisvalaikio veiklos dėl kainos dažniau neprieinamos moterims nei vyrams. ES mastu tokią problemą nurodė 13 proc. moterų ir 11,1 proc. vyrų.

    Lietuvoje lyčių skirtumas buvo vienas ryškiausių Europoje: moterų, negalinčių sau leisti reguliaraus laisvalaikio, dalis vyrų rodiklį viršijo 5,1 procentinio punkto. Tai gali sietis su mažesnėmis moterų pajamomis, didesne neapmokamo darbo namuose našta ir vienišų tėvų rizika patirti finansinį spaudimą.

    Skurdas – svarbiausias rizikos veiksnys

    ES mastu žmonės, gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos, daugiau nei tris kartus dažniau susiduria su situacija, kai laisvalaikis tampa neįperkamas. Eurostato duomenimis, tarp skurdo rizikoje esančių žmonių net 29 proc. nurodė negalintys sau leisti reguliaraus laisvalaikio.

    Tyrimai sieja socialinį dalyvavimą ir laisvalaikio aktyvumą su geresne psichologine savijauta, mažesniais depresijos ir nerimo simptomais. Tai reiškia, kad ribotas įperkamumas gali turėti ne tik finansinių, bet ir ilgalaikių visuomenės sveikatos bei socialinės atskirties pasekmių.

    „Net ir tada, kai žmonės kažko atsisako, jie ne visada tai įvardija kaip poreikį, ypač jei iš anksto žino, kad negalės to įpirkti“, – teigiama Eurostato analizėse aptariamoje įžvalgoje apie apklausų atsakymų šališkumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad laisvalaikio įperkamumą lemia ne vien atlyginimų lygis. Tam įtakos turi ir paslaugų kainodara, transporto prieinamumas, nemokamų ar subsidijuojamų kultūros ir sporto iniciatyvų pasiūla bei tai, kaip sparčiai auga būtinosios išlaidos, tokios kaip būstas ir energija.

  • „PTWP“ rekordas: pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį beveik padvigubėjo, pelnas augo

    Žiniasklaidos ir verslo renginių grupė „PTWP“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 33 000 000 eurų ir buvo beveik dvigubai didesnės nei prieš metus. Įmonė tai įvardija kaip geriausią pirmąjį pusmetį per grupės istoriją pagal pajamas.

    Veiklos pelningumą atspindintis EBITDA rodiklis sudarė apie 7 200 000 eurų ir per metus paaugo maždaug 50 proc. Grupės konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 4 200 000 eurų, tai yra apie 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Pajamų šuolį stiprino įsigijimai

    „PTWP“ teigimu, rezultatams reikšmingą įtaką turėjo pirmas pilnas laikotarpis, kai finansinėse ataskaitose įtraukti „Gremi Media“ ir „Elamed“ įsigijimų poveikiai. Taip pat augo pajamos visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose, o paskelbti skaičiai atitiko anksčiau pateiktas įmonės prognozes.

    2026 metų birželio pabaigoje grupė turėjo apie 13 600 000 eurų pinigų ir jų ekvivalentų. Bendrovės vadovybė pabrėžia, kad tvirtas finansinis pagrindas suteikia galimybių toliau investuoti ir kartu išlaikyti akcininkams palankią grąžos politiką.

    „Pirmojo pusmečio rezultatai yra labai geras patvirtinimas, kad pasirinkta „PTWP“ plėtros kryptis pasiteisina: deriname organinį augimą su apgalvotais įsigijimais, plečiančiais kompetencijas, veiklos apimtį ir verslo mastą“, – sakė „PTWP“ vadovas Wojciechas Kuśpikas.

    18 portalų ir dešimtys milijonų auditorijos

    Grupė toliau plečia žiniasklaidos segmentą, kuriame šiuo metu veikia 18 interneto portalų, apimančių ekonomiką, regionų ir savivaldos temas, nekilnojamąjį turtą, žemės ūkį, mažmeninę prekybą, darbo rinką ir sveikatos apsaugą. „PTWP“ nurodo, kad bendras jų pasiekiamumas vidutiniškai viršija 30 000 000 vartotojų per mėnesį.

    Grupė taip pat akcentuoja prenumeratorių augimą: naujienlaiškių auditorija jau viršijo 300 000 adresatų. Pastaraisiais metais žiniasklaidos rinkoje vis svarbesnė tampa mokamo turinio ir prenumeratos pajamų dalis, todėl leidėjai vis dažniau investuoja į turinio kokybę, redakcijų struktūrą ir skaitmeninius produktus.

    Renginiai ir aktyvus antrasis pusmetis

    „PTWP“ veikla apima ir didelės apimties renginių organizavimą, o 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė įgyvendino intensyvų verslo konferencijų ir sektorinių susitikimų kalendorių. Įmonė skelbia, kad antrąjį metų pusmetį tempas nemažės, nes suplanuota daugiau didelių renginių ir naujų projektų kartu su įsigytomis žiniasklaidos priemonėmis.

    Be to, grupė pranešė apie redakcinius pokyčius „Rzeczpospolita“ leidinyje: nuo spalio 1 dienos numatoma nauja redakcijos struktūra, kuria siekiama didinti skaitmeninį pasiekiamumą ir stiprinti mokamo turinio pasiūlą. Tokie sprendimai atspindi bendrą Europos leidėjų tendenciją pereiti prie centralizuotų skaitmeninių naujienų centrų ir labiau diferencijuotų, prenumerata grįstų produktų.

  • „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Checkout.com“ paskelbė atrinktus grupės finansinius rodiklius ir pranešė, kad metinės grynosios pajamos, perskaičiuotos metiniu tempu, pasiekė apie 650 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad tai yra 28 proc. augimas per metus.

    Įmonė taip pat nurodė pirmą kartą pelninga tapusi 2024 metais ir prognozuoja, kad 2026 metais jos pelnas gali siekti apie 130 mln. eurų. Skelbiama, kad pajamų ir pelningumo šuolį labiausiai lėmė augusios mokėjimų apimtys ir plėtra į naujas rinkas.

    Kaip skaičiuojami skelbiami rodikliai

    „Checkout.com“ pabrėžia, kad skelbiamas pelnas yra koreguotas EBITDA rodiklis. Tai dažnai naudojama metrika, kuri nuo rezultato atskiria vienkartines ar nereguliarias sąnaudas, pavyzdžiui, restruktūrizavimo kaštus ar kitus išskirtinius mokesčius.

    Tuo metu „metiniu tempu“ perskaičiuotos grynosios pajamos, anot bendrovės, remiasi vieno mėnesio pajamomis, kurios ekstrapoliuojamos 12 mėnesių laikotarpiui. Tokia praktika leidžia greitai parodyti augimo kryptį, tačiau investuotojai paprastai vertina ir pilnų metų ataskaitas.

    Plėtra, licencijos ir JAV augimas

    Bendrovė teigia veikianti 56 šalyse ir turinti 10 įsigijimo licencijų, leidžiančių apdoroti kortelių mokėjimus skirtingose jurisdikcijose. „Checkout.com“ neseniai taip pat išskyrė JAV kaip sparčiausiai augantį regioną.

    Įmonė prognozuoja, kad 2026 metais per jos sistemas pereinančių mokėjimų apimtis per metus gali siekti apie 416 mlrd. eurų. Mokėjimų sektoriuje tokios apimtys paprastai yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką pajamoms, ypač kai plečiasi klientų geografija ir didėja sandorių skaičius.

    Investicijos į paslaugas ir DI

    Be pagrindinės mokėjimų įsigijimo veiklos, „Checkout.com“ nurodo planuojanti plėsti pinigų valdymo paslaugų paketą. Bendrovė taip pat teigia spartinsianti DI strategiją, orientuotą į agentinę prekybą ir agentinius mokėjimus.

    Pasak įmonės, grįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia daugiau laisvės investuoti į produktų plėtrą ir ilgalaikes iniciatyvas. Mokėjimų rinkoje tai ypač aktualu, nes konkurencija dėl prekybininkų ir technologinių sprendimų pastaraisiais metais aštrėja.

    „Mūsų sugrįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia mums laisvę ryžtingai investuoti per ateinantį dešimtmetį. DI yra šių investicijų centre, o mūsų tikslas paprastas: padėti prekybininkams generuoti daugiau pajamų ir išlikti priekyje“, – sakė „Checkout.com“ pajamų vadovas Antoine Nougué.

    „Checkout.com“ pranešė, kad artimiausiu metu bus paskelbtos ir dviejų Jungtinėje Karalystėje veikiančių dukterinių įmonių finansinės ataskaitos. Bendrovė nurodė, jog jos parodys apie 35 mln. eurų dividendų pervedimą iš „Checkout Limited“ patronuojančiai bendrovei, pabrėžiant, kad tai buvo vidaus iždo operacija, o ne lėšos, išmokėtos akcininkams.

  • Atostogos Europoje brangsta, bet skaičiai stebina: kur žmonės dar išgali bent savaitę?

    Atostogos Europoje brangsta, bet skaičiai stebina: kur žmonės dar išgali bent savaitę?

    Kiek europiečių neįperka atostogų?

    Vasarą atostogos daugeliui europiečių yra įprastas planas, tačiau milijonams savaitė poilsio ne namuose vis dar lieka nepasiekiama. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad bendra padėtis per dešimtmetį gerėjo, nors atotrūkiai tarp valstybių išliko dideli.

    2025 metais 27,5 proc. Europos Sąjungos 16 metų ir vyresnių gyventojų negalėjo sau leisti vienos savaitės kasmetinių atostogų toliau nuo namų. Palyginimui, 2015 metais tokių buvo 35,2 proc., tad per dešimtmetį rodiklis sumažėjo 7,7 procentinio punkto.

    Kur padėtis prasčiausia, o kur geriausia?

    Skirtingose Europos šalyse atostogų įperkamumas labai nevienodas. 2025 metais mažiausia dalis žmonių, negalinčių sau leisti savaitės atostogų, fiksuota Šveicarijoje ir Norvegijoje – po 9 proc., o didžiausia Rumunijoje – 61 proc.

    Aukšti rodikliai matyti ir kitose Pietų bei Pietryčių Europos valstybėse: Juodkalnijoje 58 proc., Albanijoje 53 proc., Turkijoje 51 proc. Prie šio lygio priartėjo Šiaurės Makedonija su 48 proc. ir Graikija su 47 proc.

    Tarp Europos Sąjungos narių daugiau nei trečdalis gyventojų atostogų neįperka Bulgarijoje ir Vengrijoje – po 39 proc., taip pat Italijoje – 36 proc. Žemiau ES vidurkio yra Lietuva, kur 2025 metais savaitės atostogų negalėjo sau leisti 31 proc. gyventojų.

    Mažiausi rodikliai, be Šveicarijos ir Norvegijos, fiksuoti ir kitose turtingesnėse šalyse: Liuksemburge, Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje bei Slovėnijoje, kur dalis paprastai siekė 15 proc. ar mažiau. Prancūzijoje rodiklis siekė 23 proc., o Vokietijoje – 21 proc.

    Kodėl kai kur situacija blogėjo?

    Nors daugumoje šalių per dešimtmetį atostogų neįperkančiųjų dalis mažėjo, penkiose valstybėse ji išaugo: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Didžiausias prieaugis fiksuotas Šiaurės šalyse, tačiau jų rodikliai vis tiek išlieka vieni mažiausių Europoje.

    Per dešimtmetį Norvegijoje šis rodiklis padidėjo 3,8 procentinio punkto, Švedijoje – 3,2, Suomijoje – 1,5. Vokietijoje dalis išaugo 1,2 procentinio punkto, Austrijoje – 0,3, o abiejose šalyse maždaug kas penktas gyventojas vis dar neišgali savaitės atostogų.

    „Atostogų įperkamumą pirmiausia lemia disponuojamos pajamos, o skirtumai tarp šalių atspindi platesnius ekonominius netolygumus Europoje“, – teigia turizmo ekonomikos tyrėjai, analizuojantys Eurostato ir pajamų statistiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad atostogų prieinamumą dažniausiai veikia keli susiję veiksniai: realiųjų pajamų augimas, infliacija, būsto ir energijos kainų našta, taip pat darbo rinkos stabilumas. Kai šie spaudimai dideli, net ir šalyse su aukštu BVP daliai gyventojų atostogos tampa prabanga, ypač vienišiems tėvams, žemų pajamų namų ūkiams ar dirbantiems nepilnu etatu.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos Sąjungoje matyti aiški tendencija: atostogų neįperkančiųjų dalis po 2012 metais pasiekto piko pamažu mažėjo ir 2019 metais priartėjo prie 28 proc. Pastaraisiais metais rodiklis iš esmės laikėsi panašiame lygyje, o bendras kritimas per dešimtmetį rodo, kad atostogos tapo prieinamesnės, nors skirtumai tarp regionų išlieka ryškūs.

  • „N26“ po metų nuostolių pirmą kartą uždirbo pelno: kas lėmė proveržį sudėtingais 2025 metais

    „N26“ po metų nuostolių pirmą kartą uždirbo pelno: kas lėmė proveržį sudėtingais 2025 metais

    Vokietijos skaitmeninis bankas „N26“ paskelbė 2025 metais pirmą kartą pasiekęs pilnų metų pelningumą. Tai įvyko sudėtingu bendrovei laikotarpiu, kai ji keitė vadovybę ir susidūrė su investuotojų bei priežiūros institucijų spaudimu.

    Bendrovės grynasis pelnas 2025 metais siekė apie 1,6 mln. eurų. Prieš metus „N26“ fiksavo maždaug 42 mln. eurų nuostolį, todėl rezultatas laikomas reikšmingu lūžio tašku.

    Pajamos per metus išaugo iki 501,6 mln. eurų, tai yra apie 13 proc. daugiau nei 2024 metais. Naujasis vadovas Mike Dargan šį pajamų ribos peržengimą pavadino svarbiu veiklos etapu, signalizuojančiu apie brandesnį verslo modelį.

    Kas atnešė pelną?

    „N26“ teigimu, rezultatą pagerino didesnės kortelių atsiskaitymų apimtys, augančios prenumeratų pajamos ir sąnaudų mažinimas. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai skaitmeniniai bankai siekia mažinti priklausomybę nuo plėtros bet kokia kaina ir daugiau dėmesio skiria pelningumui.

    Grynųjų mokesčių ir komisinių pajamos per metus ūgtelėjo 21 proc. iki 184,2 mln. eurų ir sudarė 53 proc. bendrojo pelno. Augimą, pasak banko, labiausiai skatino prenumeratų plėtra ir intensyvesnis klientų naudojimasis mokėjimo kortelėmis.

    Klientų indėliai metų pabaigoje viršijo 10,5 mlrd. eurų. Vis dėlto skaitmeniniams bankams vien indėlių augimo neužtenka, todėl „N26“ akcentuoja tikslą didinti vadinamųjų pagrindinio banko klientų dalį, kai žmogus į sąskaitą gauna darbo pajamas ir kasdienes įplaukas.

    Kaip keitėsi išlaidos ir komanda?

    Tiesioginės sąnaudos, susijusios su pinigų pervedimais, prenumeratomis ir draudimu, per metus sumažėjo 17 proc. Bendrovė nurodė, kad darbuotojų skaičius 2025 metų pabaigoje siekė apie 1 500 ir iš esmės išliko stabilus, nors vėliau įvardijo, kad šiuo metu dirba maždaug 1 600 žmonių.

    Vadovų kaita užbaigė vieną ryškiausių „N26“ istorijos etapų. Mike Dargan buvo paskirtas po to, kai vienas iš bendraįkūrėjų Valentin Stalf pasitraukė iš vadovo pareigų 2025 metais, o kitas bendraįkūrėjas Maximilian Tayenthal taip pat atsitraukė nuo kasdienio valdymo.

    Reguliacinis fonas ir investuotojų lūkesčiai

    Pastaraisiais metais „N26“ veiklą lydėjo sustiprintas reguliuotojų dėmesys, o 2024 metais bankas sulaukė papildomų Vokietijos finansų priežiūros institucijos sankcijų dėl atitikties reikalavimų. Šis kontekstas didino spaudimą ne tik sparčiai augti, bet ir parodyti aiškią pažangą valdant rizikas.

    Finansų vadovas Arnd Schwierholz pabrėžė, kad pelningumą pasiekti padėjo pajamų augimas, disciplinuotas sąnaudų valdymas ir labiau diversifikuota pajamų struktūra.

    „Pajamų augimas, disciplinuotas sąnaudų valdymas ir diversifikuotas uždarbio profilis prisidėjo prie pirmųjų pelningų metų ir tolesnio bendrojo pelno augimo“, – sakė Arnd Schwierholz.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad dalis skaitmeninių bankų pereina į naują fazę, kai investuotojams svarbiausia tampa tvarus pelningumas, o ne vien klientų skaičiaus didinimas. Vis dėlto „N26“ artimiausiems metams išlieka iššūkiai: būtinybė stiprinti atitiktį, užtikrinti stabilų pajamų augimą ir didinti klientų, kurie banką naudoja kaip pagrindinį, dalį.