Kas keičiasi nuo 2026 metų gegužės 29 dienos
Nacionalinė švietimo agentūra patvirtino veiksmų sekas, kurios apibrėžia, kaip vykdomi valstybiniai brandos egzaminai, kai paskelbiamas oro pavojus. Naujasis reglamentavimas skirtas tam, kad abiturientai, vykdytojai ir egzaminų centrų administracija turėtų vienodą, iš anksto aiškų veiksmų planą.
Pakeitimai įsigaliojo 2026 metais gegužės 29 dieną ir taikomi situacijoms, kai egzaminų metu paskelbiamas geltonas arba raudonas oro pavojaus signalas. Kitos egzaminų organizavimo, vertinimo ar registravimo taisyklės dėl šių pakeitimų nesikeičia.
Geltonas signalas: egzaminas tęsiasi
Paskelbus geltoną oro pavojaus signalą, egzaminas paprastai nėra nutraukiamas. Kandidatai ir vykdytojai informuojami apie situaciją, tačiau laikymas tęsiamas įprasta tvarka.
Praktikoje tai reiškia, kad egzaminų centras fiksuoja pranešimą ir užtikrina, jog visi dalyviai gautų aiškią informaciją, bet neatliekamas organizuotas perkėlimas į priedangą. Ši nuostata skirta išvengti perteklinių trikdžių, kai grėsmės lygis nėra kritinis.
Raudonas signalas: prioritetas saugumui ir aiškios kandidatų teisės
Jeigu raudonas signalas paskelbiamas iki egzamino pradžios, kandidatai privalo vykdyti civilinės saugos nurodymus ir vykti į priedangą. Pasibaigus pavojui jie gali atvykti laikyti egzamino, o jei to padaryti nepavyksta, atsiranda galimybė kreiptis dėl laikymo pakartotinėje sesijoje.
Jei kandidatai jau yra egzamino centre, visi asmenys organizuotai palydi į priedangą, o grįžus procedūros kartojamos taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir egzaminų tvarkos laikymasis. Numatyta, kad po pertraukos gali būti pakartotinai tikrinami asmens dokumentai.
Jeigu raudonas signalas paskelbiamas egzamino metu, kandidatai palieka darbo vietas ir vyksta į priedangą. Egzamino medžiaga saugoma nustatyta tvarka, o kandidatams draudžiama aptarinėti egzamino turinį per pertrauką.
Pasibaigus pavojui, egzaminas tęsiamas, o vykdymo laikui pridedama tiek laiko, kiek truko pertrauka. Taip siekiama, kad dėl priverstinės pertraukos kandidatai neprarastų jiems skirto sprendimo laiko.
Numatyta ir aiški kandidatų pasirinkimo logika, jei egzaminas buvo sutrikdytas: kandidatas gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino ir pateikti atliktą dalį vertinimui, arba per 2 darbo dienas pateikti prašymą mokyklos vadovui dėl laikymo pakartotinėje sesijoje. Galutinį sprendimą dėl galimybės laikyti egzaminą pakartotinėje sesijoje priima Nacionalinės švietimo agentūros direktorius.
Pakeitimai taip pat numato, kad jei pertrauka dėl oro pavojaus užsitęstų ilgiau nei egzaminui skirtas laikas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali priimti sprendimą nutraukti vykdymą ir perkelti laikymą į pakartotinę sesiją.
Ką svarbu žinoti abiturientams ir tėvams
Mokyklų paskirti atsakingi asmenys turi supažindinti kandidatus su patvirtintomis veiksmų sekomis dar iki egzaminų, kad realios situacijos metu nereikėtų improvizuoti. Tai ypač svarbu tam, kad visi žinotų, kur yra artimiausia priedanga ir kaip vyks organizuotas judėjimas.
Nacionalinės švietimo agentūros direktoriui suteikti papildomi įgaliojimai priimti sprendimus dėl egzaminų vykdymo oro pavojaus metu ir apie juos informuoti per egzaminų administravimo sistemas. Tai turėtų sumažinti neaiškumą, kai sprendimų reikia greitai ir vienodai visiems centrams.
NŠA patvirtintos veiksmų sekos apima atskiras instrukcijas egzaminų centro administratoriui, vykdytojams bei kandidatams ir skiriasi priklausomai nuo to, ar vykdoma egzamino pirmoji, ar antroji dalis. Bendras principas išlieka tas pats: pirma saugumas, o egzaminų tęstinumas užtikrinamas tik tada, kai tai leidžia situacija.
