CP v2

Tag: Pakistanas

  • Tragedija Lahorėje: per repeticijų klasę sugriuvus stogui žuvo 14 vaikų, sulaikyti įtariamieji

    Tragedija Lahorėje: per repeticijų klasę sugriuvus stogui žuvo 14 vaikų, sulaikyti įtariamieji

    Vaikai palaidoti, aštuoni gydomi

    Pakistano rytuose esančiame Lahorėje liepos 1 dieną artimieji ir bendruomenė atsisveikino su 14 moksleivių, žuvusių sugriuvus korepetitorių centro stogui. Nelaimė įvyko antradienio vakarą, kai pastate vyko pamokos.

    Dar aštuoni vaikai po griūties buvo paguldyti į ligoninę, jų būklė įvardyta kaip stabili. Vietos tarnybos tęsia aplinkybių aiškinimą, o teritorija buvo aptverta tyrėjų darbui.

    Įtarimai krypsta į aplaidumą

    Policija tikrina versiją, kad griūtį galėjo lemti aplaidumas vykdant statybos darbus ir nebaigtos antro aukšto konstrukcijos. Gyventojai ir pirminės pareigūnų išvados rodo, kad centras veikė senstančiame pastate, kurio būklė kėlė riziką.

    Pasak vyresniojo policijos pareigūno Kamrano Faisalo, sulaikyti mažiausiai du asmenys, tarp jų pastato savininkas. Tyrėjai aiškinasi, kas priėmė sprendimą tęsti užsiėmimus pastate, kuriame vyko darbai, ir ar buvo laikomasi saugos reikalavimų.

    „Vis dar tiriame, kieno aplaidumas lėmė šią tragišką nelaimę“, – sakė Kamranas Faisalas.

    Skausmas ir pyktis bendruomenėje

    Laidotuvių maldos prasidėjo dar prieš aušrą ir tęsėsi iki ryto. Dauguma žuvusiųjų buvo palaidoti vietinėse kapinėse, dalis šeimų kūnus ketino išvežti į gimtuosius miestus.

    Greitosios pagalbos automobiliai per naktį gabeno žuvusių vaikų kūnus į namus Kahnos rajone Lahorės pakraštyje. Artimieji budėjo šalia, o vaikų bendraklasiai ir draugai atsisveikino ašaromis.

    „Negaliu žodžiais išreikšti savo skausmo ir gedulo“, – sakė darbininkas Mohammadas Ashfaqas, per griūtį netekęs septynerių metų sūnaus ir sūnėno.

    Vietos gyventojai pasakojo, kad pirmieji į pagalbą skubėjo kaimynai, kurie kasė nuolaužas kastuvais ir net plikomis rankomis, bandydami pasiekti įstrigusius vaikus. Gelbėtojai atvyko netrukus, tačiau dalies vaikų išgelbėti nepavyko.

    Kodėl Pakistane griūtys kartojasi

    Pastatų griūtys Pakistane nėra retas reiškinys, o ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra atkreipę dėmesį į nepakankamą statybų priežiūrą. Nelaimių riziką didina senų pastatų eksploatacija, nelegalūs rekonstrukcijos darbai ir bandymai taupyti medžiagoms.

    Ši tragedija vėl įžiebė diskusijas dėl privalomų patikrų, aiškesnės atsakomybės grandinės ir realių sankcijų už saugos pažeidimus. Lahorės gyventojai reikalauja griežto baudžiamojo įvertinimo, jei bus patvirtinta, kad pamokos vyko nepaisant pavojingos pastato būklės.

    „Nežinome, į kieno laidotuves eiti pirmiausia ir pas ką užsukti pareikšti užuojautos“, – sakė vietos gyventojas Mohammadas Tahiras.

  • Sprogimas Pakistane nusitaikė į kariškių traukinį: žuvo mažiausiai 24 žmonės, daug sužeistų

    Sprogimas Pakistane nusitaikė į kariškių traukinį: žuvo mažiausiai 24 žmonės, daug sužeistų

    Pakistano pietvakariuose, neramioje Beludžistano provincijoje, sekmadienį įvykdytas išpuolis prieš traukinį, kuriuo, kaip skelbia vietos pareigūnai, važiavo kariniai asmenys. Sprogimas nugriaudėjo traukiniui važiuojant per Chaman Phatak rajoną netoli provincijos sostinės Kveto, pranešta apie mažiausiai 24 žuvusiuosius.

    Gelbėtojai ir saugumo pajėgos dirbo įvykio vietoje, o iš nuotraukų matyti apdegę vagonai ir šalia bėgių išmėtytos nuolaužos. Sužeistieji buvo skubiai vežami į ligonines, dalis jų patyrė sunkius sužalojimus.

    Apie įvykį informuoti pareigūnai teigė, kad sprogimą galėjo sukelti sprogmenimis prikrauta transporto priemonė, trenkusi į vieną iš vagonų. Tiksli atakos schema dar tiriama, o valdžia tikrina, ar traukinyje buvo ir civilių keleivių.

    Atsakomybę už išpuolį, remiantis žiniasklaidos pranešimais, prisiėmė Beludžistano išlaisvinimo armija, siejama su separatistiniais judėjimais regione. Beludžistanas jau daugelį metų išlieka viena įtemptiausių Pakistano teritorijų, kur dažnai taikomasi į saugumo pajėgas ir infrastruktūrą.

    Ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas viešai pasmerkė ataką ir pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems. Jis pabrėžė, kad teroro išpuoliai, pasak jo, nepajėgs palaužti šalies ryžto kovoti su smurtu.

    „Griežtai smerkiu šį žiaurų sprogimą ir reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms, o sužeistiesiems linkiu greito pasveikimo“, – sakė Shehbazas Sharifas.

    Pakistano senatorė Sherry Rehman taip pat pasmerkė išpuolį ir nurodė, kad tarp nukentėjusiųjų galėjo būti daug moterų ir vaikų, vykusių švęsti Eid šventės. Pareigūnai kol kas nepatvirtino galutinės aukų tapatybės, o skaičiai gali keistis, tęsiantis paieškos ir identifikavimo darbams.

    Pastaraisiais metais Pakistano valdžia didina geležinkelių ir viešojo transporto apsaugą, nes tokios transporto arterijos laikomos jautriu taikiniu dėl didelių žmonių srautų. Analitikai pabrėžia, kad išpuoliai prieš infrastruktūrą dažnai turi ir politinį tikslą, siekiant parodyti valstybės pažeidžiamumą bei sukelti visuomenės įtampą.

    Tyrimą koordinuoja vietos saugumo institucijos, o policija renka įrodymus įvykio vietoje. Valdžia žada pateikti daugiau informacijos, kai bus patvirtintos aukų aplinkybės, nustatyti sprogmenų tipai ir galimi išpuolio organizatoriai.

  • Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas yra priartėję prie susitarimo, kuris galėtų užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Interviu telefonu JAV televizijai CBS jis sakė, kad derybos esą juda į priekį, tačiau kartu perspėjo apie griežtas pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

    Apie galimą proveržį kalba ir regiono pareigūnai bei diplomatiniai šaltiniai, kurie viešai neįvardijami. Jų teigimu, svarstomas Pakistano parengtas memorandumo projektas, o galutinis sprendimas dėl jo galėtų paaiškėti per artimiausias 48 valandas, kai abi pusės peržiūrės tekstą.

    Kas siūloma ir kas lieka už borto

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei valstybinei televizijai aiškino, kad projektas vertinamas kaip pagrindų susitarimas, kuris atvertų kelią tolesnėms deryboms. Pasak jo, būtų siekiama per 30–60 dienų suderinti detales ir pereiti prie galutinio susitarimo.

    Baghaei taip pat nurodė, kad tarp aptariamų klausimų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos dalis. Kartu jis pabrėžė, kad branduoliniai klausimai į šį etapą neįtraukiami, nes Teheranas pirmiausia siekia sustabdyti karo veiksmus.

    „Šiame etape mūsų dėmesys sutelktas į karo pabaigą visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – sakė Esmailas Baghaei.

    JAV pozicija: spaudimas ir raudonos linijos

    Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, būdamas Indijoje, žurnalistams teigė, kad derybose esą padaryta tam tikra pažanga ir artimiausiomis dienomis gali paaiškėti daugiau. Jis pakartojo Vašingtono poziciją, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad laikinai atideda karinį smūgį Iranui dėl vykstančių rimtų derybų ir sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose prašymų. Vis dėlto jo retorikoje kartu išlieka ir grasinimas, kad nesėkmės atveju Iranui grėstų itin skaudūs padariniai.

    Pakistano vaidmuo ir rizikos rinkoms

    Šaltinių teigimu, tarpininkavimo pastangos siejamos su Pakistanu: jo kariuomenės vadas Asimas Muniras Teherane susitiko su aukštais Irano pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi ir prezidentą Masoudą Pezeshkianą. Teigiama, kad Islamabadui svarbu grąžinti šalis prie tiesioginių pokalbių, tačiau kol kas neaišku, ar pavyks suderinti principinius reikalavimus.

    Karas ir su juo susiję trikdžiai Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu jautriausių veiksnių pasaulio ekonomikai, nes bet koks laivybos ribojimas tiesiogiai veikia energijos išteklių kainas ir tiekimo grandines. Dėl to rinkos atidžiai stebi ne tik pareiškimus, bet ir realius sprendimus, ar bus sustabdytos atakos ir atnaujintas stabilus komercinis judėjimas regione.

  • Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas ketvirtadienį pranešė peržiūrintis naujausią Jungtinių Valstijų pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti karą. Tai įvyko po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad atsakymo iš Teherano jis pasirengęs laukti dar kelias dienas.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei teigė, kad Islamo Respublika gavo JAV poziciją ir ją vertina. Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, kontaktai tarp Teherano ir Vašingtono pastaruoju metu vyko per tarpininkus.

    Pakistanas lieka tarpininku

    Irano pusė nurodo, kad tarpininkavimo vaidmenį toliau atlieka Pakistanas, kuris anksčiau priėmė JAV ir Irano derybinius kontaktus. Teigiama, kad jau įvyko kelios apsikeitimo žinutėmis bangos, paremtos Irano anksčiau išdėstyta 14 punktų pozicija.

    Iranui svarstant pasiūlymą, diplomatinis fonas išlieka įtemptas, o derybos pastarosiomis savaitėmis nedavė aiškaus proveržio. Abi pusės viešai tęsia griežtą retoriką ir paraleliai demonstruoja pasirengimą eskalacijai.

    Trumpo ultimatumai ir grasinimai

    Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad jei atsakymai iš Teherano netenkins, situacija gali pasikeisti labai greitai. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV esą yra pasirengusios imtis veiksmų, jei susitarimas nebus pasiektas.

    „Patikėkite, jei negausime tinkamų atsakymų, viskas gali vykti labai greitai. Mes visi pasirengę“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Paklaustas, kiek laiko jis pasiruošęs laukti, JAV prezidentas nurodė, kad tai gali būti kelios dienos, tačiau procesas gali ir staiga paspartėti. Pastaruoju metu jis ne kartą skelbė apie galimus terminus, tačiau juos atidėdavo.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos šuolis

    Derybų baigtį atidžiai stebi energijos rinkos, nes konfliktas tiesiogiai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzito kelių. Iki karo per šį sąsiaurį tekėdavo apie penktadalis pasaulinės naftos ir SGD srautų.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba regione smarkiai susitraukė, o tai rinkose didina tiekimo sutrikimų riziką. Ketvirtadienį naftos kainos kilo: „Brent“ rūšies ateities sandoriai pasiekė apie 99 eurus už barelį, o „West Texas Intermediate“ – apie 93 eurus.

    Irano Revoliucinė gvardija tuo pat metu perspėjo, kad nauji smūgiai prieš Iraną galėtų išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Tokie pareiškimai, kartu su neapibrėžtomis derybomis, didina geopolitinę riziką ir spaudimą rinkoms.

  • Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    By&nbspManuela Scarpellini
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    Iran has sent its response to a US proposal to end the war through Pakistani mediators, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.

    The Islamic Republic of Iran’s response to the latest US proposed draft aimed at ending the war was delivered today through a Pakistani mediator, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Meanwhile, drones were launched at multiple targets across the Gulf on Sunday, with one striking a freighter bound for Qatar, as Tehran warned the United States it would no longer refrain from retaliatory attacks.

    Qatar’s Prime Minister has warned Iran that using the Strait of Hormuz “as a pressure card would only lead to deepening the crisis”.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Iran reviewing US proposal on deal to end war as Trump ramps up pressure


    Trump says Iran has ‘not yet paid a big enough price’ as he reviews new peace proposal


    Iran war impact on shipping affecting refugee aid with freight rates soaring, UNHCR says

  • Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 1 dieną pareiškė, kad nėra patenkintas nauju Irano derybiniu pasiūlymu, nors tarp šalių jau kelias savaites galioja paliaubos. Pasak jo, taikos derybos įstrigo, o Vašingtonas esą nemato pakankamai aiškaus kelio į susitarimą.

    Iranas pasiūlymo tekstą ketvirtadienio vakarą perdavė tarpininkaujančiam Pakistanui, apie tai pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Pasiūlymo detalės viešai neatskleidžiamos, o Baltieji rūmai, kaip ir anksčiau, neskuba komentuoti turinio.

    „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV prezidentas teigė, kad sprendimus Teherane apsunkina vidaus nesutarimai, o Vašingtonas, jo žodžiais, svarsto dvi kryptis: tęsti derybas arba grįžti prie karinės eskalacijos. Jis pridūrė, kad pirmenybę teiktų susitarimui, tačiau neatmetė ir griežtesnio scenarijaus, jei derybos nejudės į priekį.

    Hormūzo sąsiauris ir rinkų nervingumas

    Nors aktyvūs karo veiksmai sustabdyti nuo balandžio 8 dienos, Iranas išlaiko kontrolę Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų. Užsitęsęs sąsiaurio uždarymas didina spaudimą naftos, dujų ir trąšų tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi kainų svyravimuose.

    Rinkos trumpam reagavo optimistiškai: pasirodžius žiniai apie Irano pasiūlymą, naftos kainos smuko beveik 5 proc. Vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės nei iki karo pradžios, nes prekybininkai toliau vertina užsitęsusios Hormūzo krizės rizikas.

    Diplomatinėje linijoje aktyviai dalyvauja ir Europos Sąjunga: vienas ES pareigūnas nurodė, kad užsienio politikos vadovė Kaja Kallas telefonu aptarė su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pastangas atverti sąsiaurį. ES, kuri jautriai reaguoja į energijos ir logistikos sutrikimus, siekia, kad būtų atkurtas laivybos saugumas ir sumažinta eskalacijos grėsmė regione.

    Branduolinė darbotvarkė grįžta į derybas

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas anksčiau šią savaitę teikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, siekdamas į derybas grąžinti Irano branduolinės programos klausimą. Tai signalizuoja, kad Vašingtonas nori susieti karo deeskalaciją su papildomais apribojimais Teherano branduolinėje veikloje.

    Remiantis viešai cituojamais šaltiniais, JAV taip pat siekia, kad Iranas neišgabentų prisodrinto urano iš anksčiau apgadintų objektų ir neatnaujintų veiklos juose derybų metu. Tokios sąlygos Teheranui istoriškai yra politiškai jautrios, nes režimas jas dažnai pristato kaip spaudimą ir suvereniteto ribojimą.

    Irano pusė tuo pat metu bando parodyti atvirumą deryboms, bet pabrėžia, kad nepripažins primetimų. Šalies teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai pareiškė, kad Islamo Respublika nėra vengusi derybų, tačiau nesutiks su sąlygomis, kurios, Teherano vertinimu, būtų diktatas.

    JAV vidaus spaudimas ir sankcijos

    Vašingtone lygiagrečiai vyksta ginčas dėl karo įgaliojimų: diskutuojama, ar prezidentas nepraleido termino, per kurį privalėjo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti karinius veiksmus. Administracija tvirtina, kad paliaubos sustabdo terminų skaičiavimą, o Donaldas Trumpas kartoja, jog JAV esą yra „didelės pergalės viduryje“.

    Karo tema JAV tampa vis labiau politiškai rizikinga: didėjanti infliacija, neaiškus strateginis rezultatas ir artėjantys lapkričio mėnesį numatyti vidurio kadencijos rinkimai kelia spaudimą Baltiesiems rūmams ieškoti aiškesnio sprendimo. Tuo metu Iranas taip pat jaučia ekonominį smūgį, kuris dar labiau sustiprėja dėl daugelį metų taikomų tarptautinių sankcijų.

    JAV paskelbė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitimo bendrovėms, taip pat įspėjo, kad mokėjimai Teheranui už „saugų praplaukimą“ per Hormūzo sąsiaurį gali užtraukti sankcijas. JAV kariuomenė skelbė, kad blokada sutrukdė Iranui eksportuoti apie 5 100 000 000 eurų vertės naftos, o infliacija šalyje pastarosiomis savaitėmis perkopė 50 proc.