Tag: Pakruojis

  • Pakruojo kultūros naktis birželio 5 dieną: nuo mugės iki „Silent Disco“ – visa programa vienoje vietoje

    Pakruojo kultūros naktis birželio 5 dieną: nuo mugės iki „Silent Disco“ – visa programa vienoje vietoje

    Birželio 5 dieną Pakruojis kviečia į kultūros naktį, kuri miesto centrą pripildys muzikos, šviesų ir bendrystės. Organizatoriai žada vakarą, kuriame veiklų ras tiek šeimos su vaikais, tiek norintys pasivaikščioti po miestą ar pasilikti iki vėlyvos nakties.

    Renginys startuos nuo dienos pramogų: nuo 15 valandos vyks mugė ir veiklos vaikams. Vėliau, 16 valandą, Pakruojo kultūros centre bus rodomas nemokamas filmas vaikams „Karalienės korgis“.

    Vakaro programa persikels į Pakruojo Vienybės aikštę: 18 valandą suplanuotas „Vaikų miestas“ su animatoriais ir aktyviomis veiklomis. Šios veiklos, kaip nurodo organizatoriai, vykdomos įgyvendinant šeimos stiprinimo programą.

    19 valandą prasidės naktinis kultūros žygis „Kultūros kompasas“, kviečiantis miestą pažinti kitaip. Toks formatas Lietuvoje populiarėja, nes jungia lengvą fizinį aktyvumą su miesto istorijomis ir kultūrinėmis stotelėmis.

    20 valandą numatytas vakaro koncertas, kuriame pasirodys jaunieji Pakruojo talentai ir vakaro atlikėja Paula Valentaite. Organizatoriai pabrėžia, kad tai koncertas, skirtas plačiai auditorijai, todėl programa orientuota į vasarišką, lengvą ir įtraukią atmosferą.

    Vakarą užbaigs 23 valandą prasidėsianti „Silent Disco“ buvusio teismo rūmų kiemelyje. Tylioji diskoteka su belaidėmis ausinėmis leidžia dalyviams pasirinkti muzikos ritmą, o aplinkiniams išsaugo ramesnę nakties aplinką.

    Organizatoriai kviečia atvykti su šeima, draugais arba tiesiog gera nuotaika ir primena, kad kultūros naktis suplanuota taip, kad būtų patogu įsitraukti bet kuriuo metu. Dauguma veiklų vyksta miesto centre, todėl tarp renginių bus lengva judėti pėsčiomis.

    „Tai vakaras, kai miestas atgyja kitaip – su kultūra, muzika, šypsenomis ir vasariška nuotaika“, – skelbia Pakruojo kultūros centro informacija.

  • Pakruojo mieste atnaujins Saulėtekio g. kiemus: kiek kainuos darbai ir kas už juos mokės

    Pakruojo mieste atnaujins Saulėtekio g. kiemus: kiek kainuos darbai ir kas už juos mokės

    Pakruojo rajono savivaldybė tęsia daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų dangų remonto programą. Artimiausiu metu Pakruojo mieste planuojama pradėti Saulėtekio gatvės 36, 38, 46 ir 48 namų kiemų aikštelių remonto darbus.

    Pasak savivaldybės, projekto tikslas yra pagerinti kiemų dangos būklę ir kasdienį gyventojų patogumą. Atnaujintos aikštelės turėtų palengvinti privažiavimą, automobilių statymą ir sumažinti dulkėtumą sausuoju metų laiku.

    Viešąjį konkursą laimėjus, darbus atliks VšĮ „Valdresta“. Numatyta medžiagų ir remonto darbų kaina siekia 133 000 eurų.

    Kaip bus finansuojami darbai?

    Savivaldybė primena, kad programos projektai finansuojami mišriu principu. Iš savivaldybės biudžeto gali būti apmokama iki 80 proc. projekto vertės, o likusią dalį, ne mažiau kaip 20 proc., prisideda atnaujinamo kiemo daugiabučių gyventojai.

    Toks modelis, anot savivaldybės, leidžia per metus įgyvendinti daugiau projektų ir nukreipti lėšas ten, kur kiemų būklė kelia didžiausių nepatogumų. Kartu gyventojų prisidėjimas dažniausiai laikomas svarbiu kriterijumi užtikrinant, kad darbai būtų planuojami ir priimami bendru sutarimu.

    Koks programos mastas 2026 metais?

    2026 metais Pakruojo rajono savivaldybė daugiabučių namų kiemų remontui yra numačiusi 200 000 eurų. Šios lėšos skiriamos kiemų dangų tvarkymui pagal savivaldybės patvirtintą programos organizavimo tvarką, kurioje apibrėžiamos paraiškų teikimo ir projektų atrankos sąlygos.

    Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojams planuojant dalyvauti programoje svarbu įsivertinti ne tik finansinę dalį, bet ir praktinius aspektus. Remonto laikotarpiu gali laikinai keistis eismo ir parkavimo organizavimas, todėl apie konkrečius darbų grafikus paprastai informuojama papildomai.

    Pakruojo rajono savivaldybė

  • Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    Pakruojo rajono savivaldybės ir Pakruojo kultūros centro komandos jau intensyviai planuoja tradicinę Pakruojo šventę, kurios pagrindiniai renginiai šiemet vyks rugpjūčio 28–29 dienomis. Iki šventinio savaitgalio pakruojiečių ir miesto svečių lauks kultūros, sporto, meno bei bendruomeniškumo renginiai.

    „Tu ateik į pasimatymą“ – toks šių metų šventės pavadinimas ir pagrindinis motyvas. Jis kviečia susitikti su seniai matytais draugais ir bičiuliais, pasiilgtais artimaisiais, kolegomis, savo kraštu ir jo žmonėmis bei iš naujo atrasti kultūrą ir meną.

    Ne mažiau svarbią programos dalį tradiciškai sudarys sporto renginiai. Pakruojyje vėl vyks Šiaurės Lietuvos maratonas, bus organizuojamos krepšinio, tinklinio ir kitos sporto varžybos.

    Šventinis savaitgalis prasidės penktadienį išskirtiniu renginiu AB „Dolomitas“ karjere. Čia jau penktąjį kartą vyks abejingų nepaliekantis koncertas „Marso kanjonai“, kuriame susijungia šviesa, garsas, technologijos ir skulptūrų menas.

    Neatsiejama Pakruojo šventės dalimi išliks ir tradiciniai akcentai – gausi mugė, šventinė eisena, bendruomenių, įstaigų ir organizacijų veiklomis gyvas miesto turgelis. Šios veiklos kasmet sulaukia gausaus šventės dalyvių ir svečių dėmesio.

    Artimiausiu metu bus paskelbta išsami renginių programa bei pristatyti žinomi šalies atlikėjai, pasirodysiantys šventės koncertuose.

    Kviečiame jau dabar pasižymėti rugpjūčio 28–29 dienas kalendoriuje ir susitikti Pakruojyje!

    Jei manote, kad savo iniciatyvomis galėtumėte prisidėti prie šventės kūrimo, kviečiame pasiūlymus ir idėjas teikti Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriui el. paštu renata.budriene@pakruojis.lt ir info@pakruojokc.lt.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Kruojos užtvankoje susirungė meškeriotojai: laimikiai pasverti, žuvys paleistos atgal

    Kruojos užtvankoje susirungė meškeriotojai: laimikiai pasverti, žuvys paleistos atgal

    Gegužės 30 dieną Kruojos užtvankos pakrantėje vyko Pakruojo medžiotojų ir žvejų draugijos surengtos mėgėjų žūklės varžybos. Nuo ankstaus ryto susirinkę meškeriotojai varžėsi dėl taikliausios taktikos, tinkamiausio masalo ir didžiausio bendro laimikio.

    Organizatorių teigimu, varžybos kasmet suburia tiek patyrusius, tiek pradedančiuosius žvejus, o svarbiausias tikslas – sportinis azartas ir bendruomeniškumas. Žvejams buvo primintos pagrindinės saugaus elgesio prie vandens taisyklės ir atsakingos žūklės principai.

    Pakruojo medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Artūras Stankevičius pabrėžė dalyvių aktyvumą ir rezultatus, kuriuos lėmė ne vien sėkmė, bet ir pasiruošimas. „Smagu matyti, kad varžybos auga, o žvejai įrodė, jog stipriausią lemia ir kantrybė, ir žinios“, – sakė A. Stankevičius.

    Po varžybų laimikiai buvo pasverti, o visos sugautos žuvys paleistos atgal į vandens telkinį. Toks sprendimas atitinka vis dažniau Lietuvoje taikomą pagauk ir paleisk praktiką, kai sportinė žūklė derinama su žuvų išteklių tausojimu.

    Renginio metu prie Kruojos užtvankos apsilankė ir TV3 komanda, kalbinusi dalyvius bei organizatorius. Po apdovanojimų žvejai ir svečiai vaišinosi Žeimelio žvejų klubo „Beržtalis“ virta žuviene, o varžybos baigėsi bendromis diskusijomis apie sezono ypatumus ir dažniausiai pasiteisinančias žvejybos strategijas.

    Informaciją apie renginį pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.

  • „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ – beveik du dešimtmečius Europoje vykstanti darbo šešėliavimo iniciatyva, kviečianti žmones su negalia vienai dienai prisijungti prie įmonių ir organizacijų kasdienės veiklos. Lietuvoje ši iniciatyva rengiama septintus metus, o jos tikslas – mažinti stereotipus ir didinti realias įsidarbinimo galimybes.

    Per „DUOday“ dalyviai ne tik stebi darbo procesus, bet ir pagal galimybes įsitraukia į užduotis: bendrauja su komandomis, susipažįsta su darbo kultūra bei reikalavimais konkrečiai profesijai. Tokia patirtis naudinga abiem pusėms, nes darbdaviai gali praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia, o dalyviai – pasitikrinti savo lūkesčius ir gebėjimus.

    Pakruojyje – 7 įstaigos ir 11 dalyvių

    Pakruojyje oficialus iniciatyvos partneris Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ „DUOday“ organizavo ketvirtą kartą. Šiais metais į veiklas įsitraukė 7 įstaigos, o profesijas išbandė 11 negalią turinčių asmenų.

    Skirtingos organizacijos dalyviams pasiūlė įvairias sritis – nuo konsultavimo ir dokumentų tvarkymo iki kūrybinių bei praktinių užduočių. Diena buvo skirta ne formaliam apsilankymui, o realiam susipažinimui su atsakomybėmis, darbo tempu ir komandiniu bendradarbiavimu.

    Nuo konsultavimo iki praktinių užduočių

    Užimtumo tarnybos Pakruojo skyriuje Eglė ir Asta vienai dienai tapo konsultantėmis: susipažino su paslaugomis, darbo rinkos situacija ir mokymosi galimybėmis. Praktinėje dalyje jos registravosi eDBirža sistemoje, keisdamosi kliento ir specialisto vaidmenimis.

    Gėlių salone „Jūrūnė“ Monika ir Vilma iš arti pamatė floristo darbą, domėjosi verslo kasdienybe ir kūrybiniais sprendimais. Dalyvės rišo puokštes, derino spalvas ir medžiagas, o patirtį apibūdino kaip artimą jų pomėgiams ir malonią.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ Tomas ir Irma susipažino su atliekų tvarkymo bei kitomis įmonės veiklomis, aptarė kasdienius iššūkius ir darbo reikšmę bendruomenei. Dalyviai pabrėžė, kad tokie susitikimai keičia požiūrį į atliekų rūšiavimą ir padeda geriau suprasti nematomą miesto ūkio dalį.

    Socialinės paslaugos, saugumas ir paslaugų sektorius

    VšĮ Pakruojo sveikatos centre Kristina ir Lina susipažino su socialinių darbuotojų veikla ir tuo, kaip padedama krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Dalyvės turėjo progą praktiškai prisiliesti prie dokumentų pildymo ir procedūrų organizavimo kasdienybės.

    Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Karolis, Jurgita ir Irma iš arti pamatė ugniagesių gelbėtojų profesiją, techniką ir pasirengimo rutiną. Jie susipažino su gelbėjimo priemonėmis, pabūvo gaisrinės automobilyje ir išgirdo, kiek nuoseklaus pasiruošimo reikalauja ši tarnyba.

    Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje Asta ir Jurgita susipažino su bibliotekininko darbu: nuo knygų paruošimo iki rūšiavimo ir žymėjimo. Kirpykloje Vaida ir Eglė domėjosi kirpėjo profesijos specifika, o dienos pabaigoje ne tik pasisėmė žinių, bet ir praktiškai prisilietė prie paslaugų sektoriaus kasdienybės.

    Organizatoriai padėkojo visoms įstaigoms, kurios skyrė laiko ir dėmesio „DUOday“ dalyviams. Tokios iniciatyvos padeda kurti atviresnę darbo rinką, o tiesioginis kontaktas su realiomis darbo užduotimis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgalaikes galimybes.

    „DUOday“ esmė – ne vien simbolinis palaikymas, o praktinis dialogas tarp darbdavio ir žmogaus su negalia. Kai darbo vieta pamato žmogų veikloje, o žmogus – aiškią, pritaikomą aplinką, atsiranda daugiau pagrindo kalbėti apie realų įdarbinimą, o ne vien geras intencijas.

  • Pakruojo „Žemynos“ progimnazijoje apdovanoti moksleivių lyderiai: kas tapo Žemynos herojumi 2026?

    Pakruojo „Žemynos“ progimnazijoje apdovanoti moksleivių lyderiai: kas tapo Žemynos herojumi 2026?

    Gegužės 28 dieną Pakruojo „Žemynos“ progimnazijoje surengti tradiciniai mokinių apdovanojimai Žemynos herojus 2026. Renginyje pagerbti aktyviausi ir geriausių rezultatų per 2025–2026 mokslo metus pasiekę moksleiviai.

    Į šventę atvyko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad mokinių pasiekimai vis dažniau matomi ne tik mokykloje, bet ir rajono bei šalies mastu.

    „Didžiausia šios šventės prasmė – pastebėti tuos, kurie kasdien savo darbu ir iniciatyva kelia kartelę visai bendruomenei“, – sakė Saulius Margis.

    Renginio metu pasidžiaugta ir mokyklos bendruomenės laimėjimu dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoje: progimnazijos sode planuojama įrengti sensorinį kiemelį. Tokie projektai, pasak organizatorių, stiprina įtrauktį ir kuria mokiniams palankesnę aplinką, ypač tiems, kuriems svarbios ramios erdvės ar sensoriniai poreikiai.

    Mokyklos direktorius Darius Ramonas dėkojo mokiniams už atkaklumą ir tai, kad savo pasiekimais garsina progimnazijos vardą už rajono ribų. Pasak jo, mokyklos tikslas – ne tik rezultatai, bet ir mokinių pasitikėjimas savimi bei gebėjimas prisiimti atsakomybę už bendrus darbus.

    Apdovanojimų ceremonijoje įteikta 21 nominacija už pasiekimus sporto, meno, mokslo ir visuomeniškumo srityse. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas padeda matyti platesnį mokinių stiprybių spektrą – nuo akademinių laimėjimų iki savanorystės, iniciatyvų ir lyderystės klasėje.

    Partneriai taip pat skyrė tikslines premijas už išskirtinius rezultatus. Šeimos medicinos klinika „Medicus LT“ premija apdovanojo Godą Pocevičiūtę už geriausius šių metų pasiekimus gamtos mokslų srityje.

    Pakruojo Rotary klubo prezidentas Andrius Kvedaras įteikė premijas 7–8 klasių mokiniams, labiausiai pasižymėjusiems matematikoje. Mokykla pažymėjo, kad verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes padeda kurti aiškesnį ryšį tarp mokymosi ir realių ateities kompetencijų.

    Šventinę nuotaiką kūrė pačios progimnazijos mokiniai, parengę muzikinius pasirodymus. Po ceremonijos moksleiviai pakviesti į kūrybinius užsiėmimus, pažintį su skirtingomis profesijomis ir veiklomis, o vakaro programą užbaigė diskoteka.

    Progimnazija teigia, kad apdovanojimai Žemynos herojus yra ne tik simbolinė padėka, bet ir aiški žinutė visai bendruomenei: pastangos, disciplina ir iniciatyva mokykloje turi matomą vertę. Toks įvertinimas, pasak pedagogų, dažnai tampa papildomu postūmiu siekti daugiau ir kitais mokslo metais.

  • Pakruojo gėlininkų klubui – 20 metų: kaip bendruomenė savo rankomis keičia miesto veidą

    Pakruojo gėlininkų klubui – 20 metų: kaip bendruomenė savo rankomis keičia miesto veidą

    Pakruojo gėlininkų klubas mini 20 metų veiklos sukaktį. Per du dešimtmečius bendruomenė prisidėjo prie Pakruojo miesto ir apylinkių puoselėjimo, o jų iniciatyva įrengti gėlynai tapo atpažįstama vietos aplinkos dalimi.

    Jubiliejaus renginyje klubo nariams ir bičiuliams už bendrystę padėkojo klubo vadovė Audronė Kibildienė. Ji pabrėžė, kad gėlininkų veikla remiasi savanoryste ir nuosekliu darbu, kuris matomas ne tik per žydėjimo sezoną, bet ir planuojant bei prižiūrint želdinius.

    Padėkos už bendruomeninę veiklą

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė Seimo narė Ilona Gelažnikienė, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Pakruojo seniūnijos seniūnas Svajūnas Miknevičius. Renginyje taip pat dalyvavo ir Seimo narės padėjėja Erika Junevičienė bei Pakruojo krašto garbės pilietė Janina Dirbanauskienė.

    Pakruojo meras Saulius Margis atkreipė dėmesį, kad klubo nariai aktyviai įsitraukia į miesto šventes ir prisideda prie jų organizavimo savo idėjomis. Už aktyvią bendruomeninę veiklą padėkos įteiktos Felomenai Andrašunienei, Genei Laurikietienei, Vidai Lukšienei, Dariui Šimoliūnui ir klubo vadovei Audronei Kibildienei.

    Bičiulių palaikymas ir muzika

    Sukakties proga klubo narius sveikino ir kitos Pakruojo bendruomenės: Pakruojo moterų draugija, Pakruojo pagyvenusių žmonių asociacija, Pakruojo miesto bendruomenė Malūnas. Prie sveikinimų prisidėjo ir Raseinių gėlininkų klubo atstovai.

    Šventinę nuotaiką kūrė Pakruojo kultūros centro Balsių skyriaus kapela Linksmieji kaimynai. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa proga ne tik pasidžiaugti pasiekimais, bet ir aptarti naujas iniciatyvas, kurios ir toliau stiprins miesto aplinkos puoselėjimą.

  • Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo kultūros centre gegužės 26 dieną surengtas Pakruojo trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų uždarymas. Bendruomenė užbaigė 11-uosius veiklos metus, o renginyje dalyvavo ir savivaldybės vadovai bei kviestiniai svečiai.

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje veikia kaip neformalaus suaugusiųjų švietimo iniciatyva, skirta senjorų aktyvumui ir įsitraukimui stiprinti. Tokios veiklos paprastai apima paskaitas, susitikimus, kultūrines išvykas ir bendruomeninius projektus, kurie padeda palaikyti socialinius ryšius.

    Į šventę atvykę Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius dėkojo TAU klausytojams už visuomeninę veiklą ir indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad aktyvi senjorų bendruomenė prisideda ir prie platesnių diskusijų apie gyvenimo kokybę rajone.

    Padėką už bendrą darbą ir mokymąsi išsakė ir TAU rektorė Rima Juozapavičienė. Pasak jos, kasmet augantis dalyvių skaičius rodo, kad mokymasis ir bendrystė išlieka svarbūs nepriklausomai nuo amžiaus.

    „Džiaugiamės jūsų aktyvumu, iniciatyvomis ir tuo, kad TAU bendruomenė telkia žmones prasmingoms veikloms“, – sakė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.

    Renginio metu muzikinius kūrinius dovanojo vokalinis moterų ansamblis „Versmė“ ir Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriaus moterų trio „Prie kavos“. Šventė tapo proga ne tik apžvelgti metų veiklas, bet ir simboliškai užbaigti sezoną bendruomenės susitikimu.

    Trečiojo amžiaus universitetų veikla pastaraisiais metais vis dažniau siejama ir su platesnėmis senėjimo politikos kryptimis, kai akcentuojamas aktyvus, savarankiškas ir socialiai įtraukus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas. Pakruojo TAU mokslo metų uždarymas parodė, kad tokios iniciatyvos regione išlieka gyvos ir auginančios bendruomenę.

  • Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje lankėsi šalies savivaldybių architektai ir kultūros srities atstovai, atvykę kartu su kultūros viceministre Edita Utariene. Vizitas surengtas kaip išvažiuojamojo posėdžio dalis įgyvendinant Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos su 31 savivaldybe pasirašytą susitarimą dėl meno ir dizaino viešose erdvėse.

    Susitarimo įgyvendinimui sudaryta darbo grupė, kuri posėdžių metu iš arčiau susipažįsta su skirtingų savivaldybių patirtimis ir realiais viešųjų erdvių sprendimais. Pakruojyje vykusiame posėdyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės vyriausioji architektė Rūta Aleknienė.

    Posėdis Pakruojyje ir susitikimai

    Renginys vyko Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje. Svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius, taip pat administracijos direktorė Aušra Dvelienė.

    Pakruojo rajono savivaldybės vadovams už priėmimą padėkojo kultūros viceministrė Edita Utarienė. Susitikime akcentuota, kad viešųjų erdvių kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros sprendimų, bet ir nuo aiškios meninių iniciatyvų krypties bei suderintų procedūrų.

    Kas pristatyta svečiams?

    Išvažiuojamojo posėdžio metu atvykę specialistai iš Šiaulių, Šiaulių rajono, Radviliškio rajono, Molėtų, Klaipėdos ir kitų savivaldybių supažindinti su Pakruojo krašto išskirtinumu. Pristatymą parengė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, apžvelgusi įgyvendintus projektus, tradicines šventes ir akmens simpoziumų patirtį.

    Šiais metais Pakruojyje penktą kartą planuojama šventė Marso kanjonai, kurios metu atveriama AB „Dolomitas“ teritorija ir rengiami koncertai. Apie idėjos gimimą netradicinėje erdvėje, konceptą ir tolesnę viziją pasakojo vicemerė Simona Lipskytė.

    Pakruojo krašto pramoninį savitumą papildė ir pasakojimas apie dolomito gavybą bei jos reikšmę regionui. Apie išgaunamą žaliavą pristatymą skaitė Pakruojo krašto muziejaus muziejininkas Algirdas Pilipauskas.

    Kultūros objektai ir praktiniai pavyzdžiai

    Vizito metu svečiai taip pat apžiūrėjo miesto kultūros objektus ir viešąsias erdves, kuriose matomi ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Dalis programos skirta akmens skulptorių simpoziumo Akmens dialogai metu sukurtoms skulptūroms ir jų integracijai miesto aplinkoje.

    Darbo grupė lankėsi ir Pakruojo dvare, susipažino su miesto urbanistine struktūra, aptarė viešųjų erdvių tvarkymo sprendimus bei dalijosi darbinėmis patirtimis. Tokie išvažiuojamieji posėdžiai siejami su praktiniu tikslu ieškoti modelių, kaip meną ir dizainą viešose erdvėse planuoti nuosekliai, skaidriai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Viešosios erdvės tampa miesto vizitine kortele, todėl svarbu, kad meniniai sprendimai būtų apgalvoti, o savivaldybės turėtų aiškias gaires ir partnerystes“, – sakė kultūros viceministrė Edita Utarienė.

    Informacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą medžiagą.

  • 62-asis „Poezijos pavasaris“ Pakruojyje: poetai, almanachas bibliotekai ir dainuojamoji poezija

    62-asis „Poezijos pavasaris“ Pakruojyje: poetai, almanachas bibliotekai ir dainuojamoji poezija

    Gegužės 21 dieną Pakruojo ugniagesių draugijos stoginės erdvėse įvyko tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2026“ renginys. Tai jau 62-asis kartas, kai Lietuvoje vykstantis festivalis suburia poetus ir klausytojus skirtinguose miestuose.

    Pakruojyje poeziją skaitė Sara Poisson, Rūta Vyžintaitė, Valdas Antanas Daškevičius ir Daiva Molytė-Lukauskienė. Susitikimas tapo proga gyvai išgirsti naujausius tekstus ir pasikalbėti apie šiuolaikinės lietuvių poezijos kryptis.

    Poetai Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio bibliotekai padovanojo festivalio „Poezijos pavasaris 2026“ almanachą. Toks almanachas bibliotekose svarbus ne tik kaip leidinys skaitytojams, bet ir kaip festivalio metraštis, fiksuojantis to metų literatūrinį pulsą.

    Renginio dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Jie pabrėžė, kad festivalio tradicija rajone stiprina kultūrinį gyvenimą ir kasmet pritraukia vis daugiau poezijos klausytojų.

    Renginyje dalyvavo ir bibliotekos direktorė Vilma Pekelienė, akcentavusi gyvų susitikimų su autoriais vertę bibliotekos bendruomenei. Tokie vakarai, anot organizatorių, padeda skaitytojams atrasti literatūrą kaip dialogą, o ne vien knygą lentynoje.

    Programą papildė dainuojamoji poezija: susirinkusiems muzikinius kūrinius atliko Sigitas Kivilis ir Gintas Gvazdauskas. Poezijos ir muzikos derinys leido renginiui išlaikyti kamerinę atmosferą ir įtraukti įvairaus amžiaus publiką.

    „Poezijos pavasaris“ kasmet plečia renginių geografiją ir skatina literatūrą skambėti ne tik didžiosiose scenose, bet ir mažesnių miestų bendruomenėse, bibliotekose bei kultūros erdvėse. Tokia kryptis vis labiau atliepia auditorijos poreikį kultūrą patirti čia pat, savo mieste.