CP v2

Tag: Palangos kurorto muziejus

  • Palangos kurorto muziejuje – tarpukario Palanga G. Bagdonavičiaus akimis: paroda atidaroma birželio 5 dieną

    Palangos kurorto muziejus birželio 5 dieną 16 valandą kviečia į fotografijų parodos Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis atidarymą. Renginys skirtas paminėti vieno universaliausių Lietuvos kūrėjų Gerardo Bagdonavičiaus 125-ąsias gimimo metines ir pažvelgti į kurortą per jo užfiksuotus kadrus.

    Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) Lietuvos kultūros istorijoje išsiskiria veiklų ir interesų įvairove: jis dirbo grafikos, fotografijos ir scenografijos srityse, buvo pedagogas, kraštotyrininkas, spaudos korespondentas, kolekcininkas. Menininko palikimas šiandien vertinamas ne tik dėl meninės raiškos, bet ir kaip svarbus vizualinis šaltinis tyrinėjant kasdienybę, architektūrą bei socialinę aplinką.

    Ryšys su fotografija užsimezgė dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai su šeima pasitraukęs į Rusijos gilumą jis mokėsi Vitebske ir Jaroslavlyje. Būtent Jaroslavlyje, dirbdamas kino studijoje laborantu, jis susipažino su vaizdo fiksavimo technologijomis ir praktika, o vėliau, studijuodamas Saratove, toliau tobulino piešimo ir stebėjimo įgūdžius.

    Grįžęs į Lietuvą ir baigęs Kauno meno mokyklą, Bagdonavičius visą gyvenimą nuosekliai derino dailę ir fotografiją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo jis fiksavo Šiaulių dramos teatro spektaklius, miesto aikštes, turgų, žmones ir kasdienį gyvenimą, o kelionėse beveik visada lydėjęs fotoaparatas leido sukaupti plataus geografijos ir temų spektro archyvą.

    Parodoje Palangoje žiūrovams atsiveria ir atpažįstami kurorto ženklai, ir mažiau matyti kasdienybės fragmentai: miestelio vaizdai, gyventojų buities akimirkos, poilsiautojų siluetai. Kai kuriuose kadruose įamžintas ir pats autorius, o tai suteikia pasakojimui asmeniškumo ir leidžia pajusti, kad istorija kuriama ne tik didžiaisiais įvykiais, bet ir paprastomis, tyliomis detalėmis.

    Muziejus pabrėžia, kad Bagdonavičiaus Palanga nėra vien šurmulio ir vasaros pramogų scena. Jo fotografijose kurortas atrodo artimesnis, ramesnis ir labiau kasdieniškas, todėl paroda tampa proga ne tik pamatyti tarpukario vaizdus, bet ir geriau suprasti, kaip vizualiniai dokumentai padeda atkurti laikmečio atmosferą.

    Parodos organizatorius – Palangos kurorto muziejus, rėmėjas – Palangos miesto savivaldybė, partneris – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Lankytojai kviečiami atvykti į atidarymą ir pasinaudoti proga vienoje erdvėje pamatyti fotografijas, kurios praeitį priartina iki atpažįstamų miesto detalių ir žmonių žvilgsnių.

  • Palangos kurorto muziejus kviečia į edukaciją: kaip nuo akmens amžiaus saugotas maistas ir gėrimai

    Birželio 6 dieną Palangos kurorto muziejuje vyks gyvosios istorijos lauko edukacinė programa Senovės mityba ir maisto saugojimas. Renginys žada patyriminį susitikimą su praeitimi per kasdienį, bet išgyvenimui lemiamą klausimą: ką žmonės valgė ir kaip išsaugodavo maistą, kai nebuvo nei šaldytuvų, nei konservavimo pramonės.

    Programa apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės formavimosi pradžios. Dalyviai praktiškai susipažins su archajiškais maisto išsaugojimo būdais, kuriuos diktavo gamtos ciklai, sezoniškumas ir ribotos žaliavų atsargos, todėl išlikimo sprendimai čia tampa pagrindine istorijos ašimi.

    Edukacijoje bus aptariama ir skonio kaita, leidžianti atsekti ingredientų kelią nuo vietinių laukinių augalų iki prieskonių, kurie į mūsų kraštus patekdavo per prekybos ryšius. Tokia perspektyva padeda suprasti, kaip valgymo įpročius formavo ne tik klimatas ir derlius, bet ir besikeičiantys mainai, kelionės bei socialiniai papročiai.

    Ypatingas dėmesys skiriamas istorinei rekonstrukcijai: edukacijoje naudojami rūbai, įrankiai ir indai bus atkurti pagal archeologinius radinius. Tokie tikslūs atkūrimai leidžia ne tik išgirsti pasakojimą, bet ir pamatyti, kaip praktiškai galėjo atrodyti maisto ruošos bei laikymo kasdienybė skirtingais laikotarpiais.

    Renginyje bus paliesta ir gėrimų tema: kas buvo geriama, kaip tai pasigaminti patiems ir kokie sprendimai padėdavo užtikrinti saugumą bei skonį. Žingeidūs dalyviai galės išsinešti tikslesnių istorinių gėrimų receptų idėjų, pritaikomų šių dienų virtuvėje.

    Edukaciją veda archeokulinaras Marijus Mališauskas. Organizatoriai pabrėžia, kad programos tikslas yra akademines žinias paversti praktika, kur praeitį galima ne tik perskaityti, bet ir patirti per pojūčius.

  • Palangos kurorto muziejus rengia prisiminimų popietę: bus pagerbtas jūros tyrinėtojas Jūračius Liachovičius

    Palangos kurorto muziejus birželio 13 dieną 14 valandą kviečia į prisiminimų popietę „Jūros paviliotas“, skirtą palangiškio istoriko ir jūrinių ekspedicijų organizatoriaus Jūračio Liachovičiaus (1946–2017) atminimui. Muziejus tikisi suburti žmones, kurie jį pažinojo, su juo dirbo ar tiesiog nori prisiminti jo nuveiktus darbus Palangai ir Lietuvos jūriniam paveldui.

    Renginio sumanymas – ne oficialus minėjimas, o gyvas pasakojimų vakaras, kuriame skambės asmeniniai prisiminimai, istorijos ir detalės iš kasdienio bendravimo. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios popietės padeda miesto istoriją išlaikyti ne tik dokumentuose, bet ir žmonių atmintyje.

    Gyvenimas, susietas su jūra

    J. Liachovičiaus veikla buvo glaudžiai susijusi su Palanga, švietimu ir turizmu – jis dirbo istorijos mokytoju, vėliau ėjo pareigas kelionių ir ekskursijų biure, taip pat vadovavo turizmo centrui. Šios patirtys formavo jo gebėjimą sudėtingą istorijos medžiagą pateikti suprantamai ir įtraukiai, o tai vėliau tapo svarbu ir muziejinei veiklai.

    Nuo 2003 metais jis savo profesinį kelią siejo su Klaipėdos universitetu, kuriame dirbo iki 2014 metų. Čia jis prisidėjo prie jūrinės krypties projektų ir, pasak muziejaus, kasmet koordinuodavo 10–15 didelės apimties archeologinių ekspedicijų.

    Povandeninė archeologija ir nuskendusių laivų istorijos

    Reikšminga J. Liachovičiaus biografijos dalis – povandeninio kultūros paveldo tyrimai, kur jis minimas kaip vienas šios srities pradininkų Lietuvoje. Muziejus primena, kad jis vadovavo 40 povandeninio kultūros paveldo tyrimų ekspedicijų ir nuosekliai rinko informaciją apie laivų sudužimo vietas bei istorinius objektus Lietuvos vandenyse.

    Jo sukaupta ir apdorota medžiaga papildė Lietuvos vandenyse nuskendusių ir sudužusių laivų registrą, kuris svarbus tiek mokslininkams, tiek paveldo apsaugos institucijoms. Tokie registrai leidžia geriau planuoti tyrimus, vertinti povandeninių radinių reikšmę ir apsaugoti jautrias vietas nuo niokojimo.

    Palangos kurorto muziejaus kryptis

    Nuo 2014 metų vasario 2 dienos iki pat mirties 2017 metų spalio 15 dieną J. Liachovičius vadovavo Palangos kurorto muziejui. Muziejus pažymi, kad jis siekė, jog miesto istorija būtų prieinama ne tik svečiams, bet ir patiems palangiškiams – per renginius, pasakojimus ir bendruomenę įtraukiantį darbą.

    Prisimenant jo indėlį, į popietę kviečiami visi, norintys pasidalyti asmeninėmis istorijomis, nuotraukomis ar prisiminimais. Renginio organizatoriai tikisi, kad šis susitikimas taps proga dar kartą įvertinti, kiek daug miesto atminčiai reiškia žmonės, kurie ją rinko, sistemino ir pasakojo kitiems.

    Prisiminimų popietė „Jūros paviliotas“ vyks Palangos kurorto muziejuje birželio 13 dieną 14 valandą. Dalyvavimas – atviras visiems, kurie nori pagerbti J. Liachovičiaus atminimą ir išgirsti jo gyvenimo kelią lydėjusias istorijas.

  • Nėgių žvejyba Šventosios upėje pripažinta nematerialiu paveldu: ką tai reiškia Palangai?

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmėse paskelbta, kad nėgių žvejyba Šventosios upėje oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai reiškia, kad tradicija pripažįstama nacionalinės reikšmės gyvuoju paveldu, kurį svarbu saugoti ir perduoti ateities kartoms.

    Šis įvertinimas ypač reikšmingas Šventosios bendruomenei ir žvejams, nes kalbama ne tik apie amatą ar sezoninį užsiėmimą. Nėgių žvejyba pajūryje daugeliui siejasi su vietos tapatybe, žiniomis apie upę, jos ciklus ir ilgamečiais bendruomenės susitarimais, kaip šią tradiciją puoselėti atsakingai.

    Kas buvo pristatyta iškilmėse?

    Vertybę renginyje pristatė tradicijos puoselėtojai ir žinovai, tarp jų Šventosios žvejai, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius bei Palangos kurorto muziejaus atstovai. Būtent šios gyvosios patirties ir nuoseklaus vietos darbo derinys paprastai yra lemiamas, kai tradicija siekia nacionalinio pripažinimo.

    Paraišką sąvadui parengė Palangos kurorto muziejaus komanda kartu su tradicijos puoselėtojais ir vietos bendruomene. Iškilmėse dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas bei Tarybos narys Nerijus Stasiulis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Įtraukimas į sąvadą dažnai padeda aiškiau įvardyti tradicijos vertę ir sukuria papildomą impulsą edukacijai, pristatymui bei perdavimui jaunajai kartai. Tai taip pat gali stiprinti vietos iniciatyvas, susijusias su kultūriniu turizmu, muziejine veikla ir bendruomenės renginiais, kuriuose akcentuojamas pajūrio krašto savitumas.

    Nematerialus kultūros paveldas skiriasi nuo materialaus tuo, kad jo esmė yra gyvos praktikos, įgūdžiai, pasakojimai ir bendruomenės atmintis. Todėl pripažinimas tampa ne vien simboliniu apdovanojimu, bet ir įsipareigojimu išlaikyti tradiciją gyvą, o ne tik pristatomą kaip istorijos faktą.

    Kiek tradicijų jau įrašyta?

    Renginyje iš viso pristatyta trylika nacionalinį sąvadą papildžiusių gyvojo paveldo reiškinių. Tarp jų paminėtos Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos, analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje ir kitos kultūrinės praktikos bei paveldo išsaugojimo veiklos.

    Skelbiama, kad į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos. Palangos miesto savivaldybė dabar turi dvi į sąvadą įtrauktas vertybes: nėgių žvejybos tradiciją Šventosios upėje ir Palangos Jurgines, įrašytas 2021 metais.

  • Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis: paroda Palangos kurorto muziejuje atveria naujus kadrus

    Paroda apie Palangą tarpukariu

    Palangos kurorto muziejus birželio 5 dieną 16 valandą kviečia į fotografijų parodos Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis atidarymą. Ekspozicija pristato tarpukario kurorto vaizdus, užfiksuotus menininko, kurio kūrybinis palikimas šiandien vertinamas ir kaip meno, ir kaip istorijos šaltinis.

    Paroda įrengta muziejaus erdvėse ir skirta Gerardo Bagdonavičiaus 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Lankytojai kviečiami pamatyti Palangą ne tik kaip atostogų vietą, bet ir kaip kasdienybės miestą, kuriame ryškėja anuometinė aplinka, žmonių įpročiai ir nuotaikos.

    Kuo išsiskyrė Gerardas Bagdonavičius

    Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) buvo įvairiapusis kūrėjas: grafikas, fotografas, scenografas, ekslibriso tradicijos puoselėtojas, pedagogas, kraštotyrininkas ir kolekcininkas. Jo veiklos laukas platus, o darbai iki šiol padeda tyrinėti Lietuvos miestų vizualinę istoriją.

    Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima pasitraukęs į Rusiją, jis mokėsi Vitebske ir Jaroslavlyje, kur pradėjo dirbti kino studijoje laborantu ir artimiau susipažino su fotografijos principais. Vėliau Saratove jis gilino dailės žinias, o grįžęs į Lietuvą savo patirtį pritaikė kurdamas ir fiksuodamas tiek kultūrinį gyvenimą, tiek kasdienius miestų peizažus.

    Kas matoma ekspozicijoje

    Fotografijose atsiveria ir atpažįstami Palangos simboliai, ir mažiau matomi kurorto fragmentai. Šalia tilto, paplūdimio bei poilsiautojų siluetų čia matyti miestelio vaizdai, gyventojų buities akimirkos, o kai kuriuose kadruose pasirodo ir pats autorius.

    Ekspozicijos vertė slypi ne vien nostalgijoje, bet ir dokumentinėje medžiagoje: tokie vaizdai leidžia lyginti, kaip keitėsi pajūrio urbanistika, viešosios erdvės ir poilsio kultūra. Šiandien, kai vis daugiau kultūros institucijų skaitmenina archyvus ir stiprina regionų atminties projektus, tokios parodos tampa svarbiu tiltu tarp praeities liudijimų ir dabarties žiūrovo.

    Parodos organizatorius yra Palangos kurorto muziejus, rėmėjas Palangos miesto savivaldybė, partneris Šiaulių Aušros muziejus. Muziejus kviečia apsilankyti ir skirti laiko ramiai apžiūrai, kad fotografijose užfiksuota Palanga atsiskleistų ne tik kaip vaizdas, bet ir kaip pasakojimas apie savo laiką.

  • Palangos kurorto muziejuje kviečia gyvoji istorija: ką ir kaip valgė nuo akmens amžiaus iki LDK?

    Palangos kurorto muziejus birželio 6 dieną rengia gyvosios istorijos lauko edukaciją Senovės mityba ir maisto saugojimas. Programa kviečia patirti praeitį per kasdienį, bet visada smalsumą keliantį klausimą: ką žmonės valgė ir kaip išsaugodavo maistą be šiuolaikinių technologijų.

    Edukacija apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės formavimosi pradžios. Dalyviai ne tik klausysis pasakojimų, bet ir praktiškai susipažins su išgyvenimo sprendimais, kuriuos anuomet diktavo gamtos ciklai, sezoniškumas ir riboti ištekliai.

    Kaip buvo saugomas maistas?

    Užsiėmimo metu bus demonstruojami archajiški maisto išsaugojimo būdai, kuriais žmonės rėmėsi šimtmečius. Tokios technikos leido sukaupti atsargų nepalankiam sezonui, o kartu formavo ir mitybos įpročius bei produktų pasirinkimą.

    Kita svarbi programos dalis skirta skonio evoliucijai: nuo vietinių žolynų ir laukinių augalų iki vėliau pasirodžiusių prieskonių. Dalyviai galės atsekti, kaip keitėsi ingredientai, kaip plėtėsi žinios apie jų panaudojimą ir kokią įtaką tam darė prekybos ryšiai.

    Rekonstrukcija, kurią galima paliesti

    Organizatoriai pabrėžia rekonstrukcijos tikslumą: edukacijoje naudojami rūbai, įrankiai ir indai atkurti pagal archeologinius radinius. Tai leidžia praeitį ne tik įsivaizduoti, bet ir pamatyti iš arti, suprantant, kaip atrodė kasdieniai daiktai ir kaip jie buvo naudojami.

    Programoje paliečiama ir gėrimų tema: kas buvo geriama skirtingais laikotarpiais bei kaip tokius gėrimus galima pasigaminti patiems. Žingeidiausi dalyviai po užsiėmimo galės išsinešti ir tikslesnių receptų idėjų, pritaikomų namuose.

    Edukaciją veda archeokulinaras Marijus Mališauskas. Užsiėmimas nemokamas, pradžia birželio 6 dieną 11 valandą, vieta Palangos kurorto muziejus.

  • Palangos kurorto muziejuje nemokamai rodys filmą Vieną gražų rytą: jautri drama apie meilę ir rūpestį

    Palangos kurorto muziejuje nemokamai rodys filmą Vieną gražų rytą: jautri drama apie meilę ir rūpestį

    Nemokama filmo peržiūra Palangoje

    Palangos kurorto muziejuje gegužės 20 dieną 17 valandą vyks nemokama filmo Vieną gražų rytą peržiūra. Renginys organizuojamas muziejuje Birutės alėjoje 34A, o dalyvavimas nieko nekainuos.

    Žiūrovams bus pristatytas 2022 metais Prancūzijoje sukurtas režisierės Mia Hansen-Løve filmas. Tai 1 valandos 52 minučių trukmės drama su romantikos linija, skirta žiūrovams nuo 16 metų.

    Apie ką filmas Vieną gražų rytą?

    Pagrindinė herojė Sandra, kurią vaidina Léa Seydoux, yra laisvai samdoma vertėja ir viena auginanti vaiką mama. Kasdienybėje ji taip pat rūpinasi sergančiu tėvu, pamažu prarandančiu savarankiškumą, todėl jos gyvenimas sukasi tarp darbo, šeimos ir atsakomybės.

    Sandros asmeninis gyvenimas, regis, jau likęs praeityje, tačiau viskas pasikeičia, kai ji netikėtai sutinka seną draugą Klementą. Jis vedęs ir turi sūnų, tad jų artėjimas iškart kelia moralinių klausimų, bet jausmai tampa sunkiai ignoruojama jėga.

    Kodėl šis filmas sulaukė dėmesio?

    Filmas buvo atrinktas į Kanų kino festivalio programą Dviejų režisierių savaičių, kur dažnai pastebimi autorinio kino darbai, atspindintys aktualias socialines ir asmenines temas. Vieną gražų rytą išsiskiria ramiu, subtiliu pasakojimu be dirbtinai kuriamų konfliktų, o emocinis svoris kyla iš atpažįstamų gyvenimo situacijų.

    Šiuolaikiniame Europos kine vis dažniau akcentuojamos globos, senėjimo ir emocinės perkrovos temos, ypač moterų patirčių kontekste. Šis filmas jas sujungia su jautria meilės istorija, kurioje svarbus ne sensacingumas, o kasdienybės detalės ir personažų pasirinkimų kaina.

  • Muziejų naktis Palangoje: Jausmė kurorto muziejuje pristatys akustinį koncertą „Namolio“

    Gegužės 23 dieną 18 valandą Palangos kurorto muziejuje vyks Europos muziejų nakties renginys, kurio programoje numatytas Jausmės akustinis koncertas „Namolio“. Organizatoriai kviečia muziejaus erdvę patirti ne tik kaip ekspozicijų vietą, bet ir kaip gyvos muzikos sceną.

    Europos muziejų naktis daugelyje šalių kasmet skatina muziejus atsiverti vakaro lankytojams, siūlant išskirtines programas, koncertus ir edukacijas. Palangoje šį formatą papildys kamerinė akustinė programa, žadanti ramesnę, klausymuisi ir artimam ryšiui su muzika pritaikytą atmosferą.

    Kas laukia koncerte?

    Jausmė pristatoma kaip savito braižo dainininkė, dainų autorė ir kompozitorė, kurios kūryboje dera tradicinės kanklės ir šiuolaikinis skambesys. Programoje „Namolio“ dėmesys sutelkiamas į sugrįžimo prie šaknų temą, o akustinis formatas leidžia išryškinti balso niuansus ir natūralų instrumentų skambėjimą.

    Renginio aprašyme pabrėžiama, kad koncertuose atlikėja kuria ypatingą nuotaiką: stiprų vokalą papildo 29 kanklių stygų tembras, o aranžuotėse girdimi subtilūs džiazo atspalviai. Tokia dermė, pasak organizatorių, kviečia sulėtinti tempą ir įsiklausyti.

    Praktinė informacija lankytojams

    Koncertas vyks Palangos kurorto muziejuje, pradžia – 18 valandą. Renginys nemokamas, todėl organizatoriai rekomenduoja atvykti šiek tiek anksčiau, kad būtų patogiau patekti į salę ir pasirinkti vietą.

    Europos muziejų nakties vakarą muziejai paprastai sulaukia didesnio srauto, tad verta įvertinti ir atvykimo laiką Palangos centre. Renginio metu lankytojai kviečiami sustoti ten, kur muzika padeda išgirsti daugiau, ir patirti muziejų kaip gyvą, bendruomenei atvirą kultūros erdvę.