CP v2

Tag: Palau

  • Šie SPF kremų ingredientai kai kur draudžiami: prieš kelionę patikrinkite sudėtį ir taisykles

    Kur ribojami kai kurie SPF

    Kelionėse į paplūdimius vis dažniau svarbu ne tik SPF skaičius, bet ir kremo sudėtis. Dalis šalių ir regionų įvedė ribojimus tam tikriems cheminiams UV filtrams, nes jie siejami su neigiamu poveikiu jūrų ekosistemoms, ypač koralų rifams.

    Tokie sprendimai dažniausiai taikomi vietovėse, kur turizmas intensyvus, o rifai pažeidžiami. Dėl to keliautojams verta iš anksto pasitikrinti, ar pasirinktas produktas atitinka vietos taisykles, nes kai kur ribojamas ne tik naudojimas, bet ir įvežimas ar prekyba.

    Kas kelia didžiausias abejones?

    Reguliavimas paprastai nukreiptas ne prieš apsaugą nuo saulės apskritai, o prieš konkrečias medžiagas, kurios dažniausiai priskiriamos cheminiams filtrams. Skirtingose vietovėse draudžiamų ar ribojamų ingredientų sąrašai gali skirtis, tačiau dažniausiai minimi oxybenzone, octinoxate ir octocrylene.

    Mokslinėje literatūroje šios medžiagos aptariamos dėl galimo indėlio į koralų „balimą“, kai koralai netenka simbiotinių dumblių, padedančių jiems gauti maisto medžiagų. Nors poveikio mastas ir realios koncentracijos gamtoje vertinamos nevienodai, kai kurios valdžios institucijos taiko atsargumo principą.

    Pavyzdžiai: Palau, Tailandas, Havajai

    Viena pirmųjų plačiau nuskambėjusių krypčių buvo Palau, kur 2020 metais įsigaliojo taisyklės, ribojančios tam tikrų UV filtrų turinčių priemonių įvežimą ir prekybą. Tokiose vietose keliautojai gali susidurti su griežtesne kontrole, ypač saugomose gamtos teritorijose.

    Ribojimai taikomi ir kai kuriuose Tailando nacionaliniuose parkuose, kur draudžiami produktai su oxybenzone, octinoxate, 4-MBC ir butylparabenu. JAV Mergelių salose draudimas apima ir naudojimą bei turėjimą, o Maui apygardoje Havajuose be recepto akcentuojami mineraliniai filtrai.

    Ką rinktis, kad nekiltų problemų?

    Planuojant kelionę į vietoves su rifais ar saugomas pakrantes, verta turėti mineraliniais filtrais paremtą priemonę. Dažniausiai kaip alternatyva įvardijami produktai su cinko oksidu arba titano dioksidu.

    Ekspertai prognozuoja, kad ribojimų geografija gali plėstis, todėl vieno sezono įpročiai kitąmet jau gali netikti. Prieš išvykstant patikimiausia peržiūrėti vietos aplinkosaugos institucijų ar parko administracijos taisykles ir atidžiai perskaityti etiketę.

  • Milijonai medūzų be geluonies? Palau ežeras slepia rūšį, kurios nerasite niekur kitur

    Milijonai medūzų be geluonies? Palau ežeras slepia rūšį, kurios nerasite niekur kitur

    Vakarų Ramiajame vandenyne esantis Palau salynas turi vietą, kuri biologams tapo natūralia evoliucijos laboratorija. Eil Malk saloje esantis vadinamasis Medūzų ežeras tūkstančius metų vystėsi beveik atskirtas nuo vandenyno, todėl čia susiformavo išskirtinė ekosistema.

    Mokslininkai nurodo, kad ežeras susidarė maždaug prieš 12 000 metų, pasibaigus paskutiniam ledynmečiui, kai kylantis jūros lygis užliejo įdubas kalkakmenyje. Ryšys su vandenynu liko tik minimalus, per uolienų plyšius, tad daugelis organizmų ilgainiui prisitaikė prie izoliuotų sąlygų.

    Ryškiausias pavyzdys yra medūzų populiacija: ežere gali gyventi milijonai individų, o dažnai minima ir apie 5 000 000 unikalios medūzos Mastigias papua etpisoni. Šis porūšis aptinkamas tik čia, todėl bet kokie aplinkos pokyčiai jam tampa ypač pavojingi.

    Ilgalaikė izoliacija ir natūralių plėšrūnų stoka pakeitė medūzų biologiją. Jų geluoniniai ląstelės yra gerokai silpnesnės nei artimų giminaičių atviroje jūroje, todėl žmonės ežere paprastai gali plaukioti tarp medūzų, nors jautresniems asmenims kontaktas vis tiek gali sukelti odos sudirginimą.

    Medūzų gausą palaiko simbiozė su mikroskopiniais dumbliais, gyvenančiais jų audiniuose. Dumbliai fotosintezuodami aprūpina šeimininką energija, o medūzos, judėdamos vandens storymėje, padeda dumbliams gauti daugiau šviesos ir maistinių medžiagų.

    Pats ežeras nėra vienalytis: jo vanduo aiškiai sluoksniuojasi. Viršutinėje dalyje yra deguonies ir šviesos, todėl būtent ten sutelktas didžiausias gyvybės kiekis, o giliau prasideda zona, kur deguonies beveik nėra ir kur formuojasi bakterijų sluoksnis.

    Dar giliau vanduo gali būti prisotintas sieros vandenilio, kuris daugumai organizmų yra mirtinas, todėl judėjimas į gilesnius sluoksnius tampa pavojingas. Tokia struktūra paverčia ežerą uždaru pasauliu, kuriame kiekvienas aplinkos svyravimas, pavyzdžiui, vandens temperatūros ar druskingumo pokytis, gali greitai pakeisti pusiausvyrą.

    Pastaraisiais metais tokioms izoliuotoms ekosistemoms vis dažniau dėmesį atkreipia ir klimato kaitos tyrėjai. Šiltesnis vanduo, ekstremalūs krituliai ar ilgesnės sausros gali paveikti sluoksniavimąsi, deguonies balansą ir dumblių bei medūzų tarpusavio santykį, todėl net ir atokūs gamtos stebuklai nėra apsaugoti nuo globalių procesų.