CP v2

Tag: Palestina

  • Edas Sheeranas tęsia turą JAV po skandalo dėl Macklemore: pasitraukė apšildantys atlikėjai

    Edas Sheeranas tęsia turą JAV po skandalo dėl Macklemore: pasitraukė apšildantys atlikėjai

    Britų dainininkas Edas Sheeranas ketina tęsti savo koncertinį turą JAV, nors pastarosiomis dienomis jį lydėjo aštri kritika ir chaosas dėl staiga pasikeitusios apšildančių atlikėjų sudėties. Po sprendimo iš programos išbraukti reperį Macklemore, dalis kitų turėjusių pasirodyti muzikantų viešai pasitraukė solidarizuodamiesi su kolega.

    Koncertas Filadelfijoje, kuriame Sheeranas turėtų pasirodyti, planuojamas dideliame stadione, o iki pat renginio išliko neaišku, ar bus rasta naujų apšildančių atlikėjų. Organizatorių informacijoje nurodyta, kad bilietų prekyba nebuvo sustabdyta, tačiau programos pakeitimai sukėlė dalies gerbėjų nepasitenkinimą.

    Kas nutiko su Macklemore

    Skandalas kilo po to, kai viename rugsėjo 5 dieną vykusiame pasirodyme Macklemore nuo scenos ištarė palaikymo Palestinai šūkį. Netrukus po to paskelbta, kad jis nebedalyvaus Sheerano turo JAV dalyje, o pats Sheeranas pabrėžė, kad galutinį sprendimą esą priėmė turo promotorius.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad sprendimą galėjo paskatinti ir įtakingi asmenys, susiję su vienu iš stadionų, kuriame turėjo vykti koncertas. Tokiose situacijose didžiausią įtaką dažnai turi renginių aikštelės savininkai, rėmėjai ir promotoriai, tačiau muzikos industrijos ekspertai pažymi, kad tokio masto žvaigždė paprastai turi stiprias derybines galias.

    Solidarumo banga ir pasitraukimai

    Po žinios apie Macklemore išbraukimą, keli turėję apšildyti Sheeraną atlikėjai atsisakė dalyvauti ture. Tarp jų minėta, kad pasitraukė tiek grupės, tiek pavieniai muzikantai, kurie turėjo pakeisti pirminę programą po pirmųjų sudėties korekcijų.

    Sheeranas pastaraisiais metais ne kartą koncertavo ir beveik vienas, todėl teoriškai gali įgyvendinti pasirodymą be įprastos apšildančios komandos. Vis dėlto didelėse arenose ir stadionuose suplanuota programa yra glaudžiai susijusi su techniniais sprendimais, laiko planavimu ir personalu, todėl net ir vienas pasikeitimas gali turėti grandininį efektą.

    Aukos ir reakcijos

    Macklemore paskelbė skiriantis apie 871 000 eurų paramai, susijusiai su pagalbos Palestinos civiliams iniciatyvomis, ir paragino prisidėti ir kitus. Tuo pat metu viešai nuskambėjo informacija, kad buvo sutarta dėl didesnių, maždaug 1 740 000 eurų dydžio įnašų, tačiau konkrečios paramos kryptys nebuvo įvardytos.

    Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip sparčiai popkultūros renginiai įtraukiami į politinių ir humanitarinių konfliktų diskusijas. Pastaraisiais metais atlikėjai vis dažniau susiduria su spaudimu aiškiai įvardyti poziciją, o koncertų organizatoriai balansuoja tarp reputacijos rizikos, auditorijos lūkesčių ir partnerių interesų.

    Sheeranas, aiškindamas situaciją, akcentavo, kad nenori, jog jo koncertai virstų karo Gazos Ruože aptarimo platforma, nes publika ateina dėl muzikos. Tuo pačiu jis teigė siekęs „pastatyti tiltą“ tarp skirtingų pusių, bet galiausiai sprendimą lėmė organizacinė grandis.

    Kol kas neaišku, kaip toliau keisis turo sudėtis ir ar protestai prie koncerto vietos turės įtakos renginio eigai. Vis dėlto pati situacija rodo, kad pasaulinio lygio turai šiandien yra ne tik muzikos, bet ir reputacijos valdymo išbandymas, kuriame vienas pasakytas sakinys nuo scenos gali perbraižyti visą programą.

  • Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    JAV reperis Macklemore paskelbė visą savo grynąjį honorarą iš Edo Sheerano turo skiriantis organizacijoms, padedančioms palestiniečiams. Pasak atlikėjo, bendra suma siekia apie 870 000 eurų, o parama keliaus kelioms nevyriausybinėms organizacijoms.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš turo dalies pasirodymų. Viešojoje erdvėje tai siejama su scenoje išsakytais pro palestinietiškais šūkiais, o sprendimas kai kuriose vietose buvo aiškinamas siekiu neplatinti neapykantos kalbos.

    „Aš paaukosiu visus 1 milijono dolerių grynųjų pajamų iš Edo Sheerano turo organizacijoms, kurios tiesiogiai remia palestiniečius, ir kviečiu Robertą Kraftą paaukoti tiek pat. Dėl ko nesutartume, dėl vieno galime sutarti: palestiniečių gyvybes reikia saugoti“, – sakė Macklemore.

    Atlikėjas nurodė, kad lėšas ketina skirti kelioms humanitarinės pagalbos iniciatyvoms, tarp jų medicinos pagalbą ir vaikų paramą teikiančioms organizacijoms. Humanitarinė pagalba Gazos Ruože ir aplinkiniuose regionuose išlieka viena jautriausių temų, o paramos skaidrumas ir gavėjų atranka pastaraisiais metais vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu.

    Konfliktas ir jo vertinimai vis dažniau persikelia į pramogų industriją, kur sprendimai dėl pasirodymų vietų, renginių partnerių ir atlikėjų pareiškimų daro tiesioginę įtaką turams. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad koncertų organizatoriai ir arenų valdytojai aktyviau vertina reputacinę riziką, o menininkai tuo pat metu viešai gina teisę kalbėti politinėmis ir humanitarinėmis temomis.

    Milijardierius Robertas Kraftas, siejamas su JAV sporto ir labdaros projektais, sureagavo pranešdamas apie atskirą įsipareigojimą skirti paramą humanitarinei pagalbai regione. Vis dėlto jo pareiškime nebuvo aiškiai įvardyta, kokioms konkrečioms organizacijoms ar iniciatyvoms bus pervedami pinigai, todėl viešojoje erdvėje kilo papildomų klausimų dėl lėšų paskirstymo.

    Edo Sheerano komanda savo ruožtu akcentavo, kad sprendimai dėl apšildančių atlikėjų dalyvavimo esą priklauso nuo promotorių ir sutartinių įsipareigojimų. Pats atlikėjas anksčiau yra sakęs, kad konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos jam kelia sukrėtimą, tačiau jis esą nėra linkęs visų savo pozicijų nuolat komentuoti viešai.

    Situacija įgavo pagreitį ir dėl kitų muzikantų reakcijų: dalis atlikėjų paskelbė atsisakantys dalyvauti turo programoje, argumentuodami solidarumu su pašalintu reperiu ir nepritarimu, jų manymu, vykdomam nutildymui. Tai rodo, kad kultūros lauke vis dažniau susiduria dvi jėgos: komerciniai renginių interesai ir menininkų siekis kalbėti apie žmogaus teises bei humanitarines krizes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos tampa precedentu visai industrijai: auditorijos tikisi aiškumo, o organizatoriai siekia kontroliuoti rizikas, susijusias su politizuotais pareiškimais. Kartu tai primena, kad labdaros sumos, net ir įspūdingos, neužkerta kelio ginčams dėl to, kas turi teisę nustatyti ribas scenai, o kas – viešajai nuomonei.

  • Edas Sheeranas praranda turą: garsenybės stoja už Macklemore, Rogeris Watersas rėžia be užuolankų

    Edas Sheeranas praranda turą: garsenybės stoja už Macklemore, Rogeris Watersas rėžia be užuolankų

    Jungtinėse Valstijose į krizę įsisuko Edo Sheerano koncertinis turas: dalis apšildančių atlikėjų viešai pasitraukė po to, kai iš programos buvo išbrauktas reperis Macklemore. Pastarasis teigė, kad sprendimas susijęs su jo scenoje išsakytu palaikymu palestiniečiams ir šūkiu „Laisvę Palestinai“.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad spaudimas didėjo po peticijos, kuria buvo raginama Macklemore pašalinti iš sudėties. Dėl to, kaip skelbiama, kilo grėsmė pačiam turui, nes kai kurie stadionų valdytojai esą svarstė atsisakyti renginių, jei atlikėjas liktų programoje.

    Iš turui planuotų pasirodymų pasitraukė keli muzikantai, tarp jų Airijos dainininkas Aaronas Rowe, airių folkloro grupė „Beoga“, Danijos grupė „Lukas Graham“ ir Finneas, žinomas kaip Billie Eilish brolis ir kūrybos partneris. Jie tvirtino, kad menininkų balsas neturi būti nutildomas, kai kalbama apie civilių kančias ir žmogaus teises.

    „Kaip airiai, mes per gerai žinome, ką reiškia prievarta, badas ir okupacija, todėl negaliu apsimesti, kad nieko nevyksta“, – sakė Aaronas Rowe.

    Pats Edas Sheeranas bandė gesinti kilusį konfliktą ir aiškino, kad jis nėra atsakingas už Macklemore pašalinimą. Dainininkas taip pat pabrėžė nenorintis veltis į viešą politinį ginčą dėl Gazos, o sprendimą tęsti turą motyvavo gerbėjų lūkesčiais ir komandos darbu.

    Vis dėlto kritika tik stiprėjo, nes dalis komentatorių Sheerano laikyseną įvardijo kaip bandymą išvengti atsakomybės. Socialiniuose tinkluose priminta ir tai, kad anksčiau atlikėjas yra viešai rėmęs Ukrainą, todėl jo deklaruojamas nenoras rinktis pusę kai kam pasirodė prieštaringas.

    Tuo pat metu vis daugiau muzikantų ir viešų asmenų reiškė solidarumą Macklemore. Tarp jų minėti Airijos grupė „Kneecap“, atlikėja CMAT, taip pat Zara Larsson, Paloma Faith ir roko grupė „Garbage“, kurios pareiškimas apie cenzūros pavojus išplito internete.

    „Tai beprotybė. Macklemore nekurstė neapykantos ir nekvietė smurtauti, o nutildyti ir ištremti kitus dar niekada nereiškė būti teisiojo pusėje“, – pareiškė grupė „Garbage“.

    Didelio atgarsio sulaukė ir buvusio „Pink Floyd“ nario Rogerio Waterso įrašas, kuriame jis itin aštriai sukritikavo Edą Sheeraną. Watersas savo žinutėje tvirtino matantis aiškią ribą tarp tų, kurie, jo vertinimu, gina teisingumą, ir tų, kurie, anot jo, pasirenka patogią tylą.

    Situaciją komentavo ir JAV Kongreso narė Alexandria Ocasio-Cortez, akcentavusi, kad ginčas peržengė dviejų atlikėjų konfliktą ir tapo platesniu klausimu apie tai, kaip stambūs interesai bei infrastruktūros valdytojai gali daryti įtaką menininkų pasisakymams. Tuo metu Jungtinės Karalystės kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai sakė jaučianti Sheeranui užuojautą, nes šis esą atsidūrė beveik neįmanomoje padėtyje.

    Ginčo foną sudaro nuo 2023 metų spalio 7 dienos besitęsianti Izraelio ir „Hamas“ karo eskalacija. Gazos Ruožo sveikatos institucijos skelbia apie dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o Jungtinių Tautų struktūros ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ne kartą viešai kėlė klausimus dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir civilių apsaugos.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai populiariosios kultūros erdvėje susikerta muzika, geopolitika ir verslo interesai. Dideli turai vis labiau priklauso nuo stadionų, rėmėjų ir vietos taisyklių, todėl net vienas politinis pasisakymas gali tapti sprendimu, keičiančiu viso projekto ateitį.

  • Susan Sarandon apie „juoduosius sąrašus“ Holivude: parama Palestinai, sako, kainavo vaidmenis

    Susan Sarandon apie „juoduosius sąrašus“ Holivude: parama Palestinai, sako, kainavo vaidmenis

    Vaidmenys dingo, diskusija liko

    JAV aktorė Susan Sarandon teigia, kad viešai reiškiama parama Palestinai jai turėjo apčiuopiamų profesinių pasekmių Holivude. Pasak jos, dalis industrijos iki šiol vengia bendradarbiauti, o kai kurie projektai buvo atimti jau vėlesniu etapu.

    79 metų aktorė apie tai kalbėjo Venecijos kino festivalyje, pristatydama naują filmą The Echo Chamber. Sarandon pabrėžė, kad sprendimai priimami ne tik kūrybiniu lygmeniu, bet ir per galios struktūras, kuriose, anot jos, vis dar veikia nerašyti draudimai.

    „Man ir visai neseniai buvo atimti filmai, nes yra agentūrų, kurios vis dar sako žmonėms manęs nesamdyti“, – sakė Susan Sarandon.

    Viešos nuomonės poslinkis JAV

    Sarandon teigimu, pastaraisiais metais JAV visuomenėje ryškėja platesnis interesas Palestinos istorijai ir JAV bei Izraelio santykių politinei bei finansinei dimensijai. Ši tema, anot aktorės, daugeliui tapo svarbi tik dabar, kai konfliktas Gazos Ruože įgavo itin didelį tarptautinį dėmesį.

    Jos pasisakymai sutampa su tyrimų duomenimis, rodančiais, kad JAV visuomenės nuostatos Izraelio atžvilgiu nuo 2023 metais prasidėjusio karo Gazos Ruože tapo kritiškesnės. Pavyzdžiui, Pew Research Center skelbė, kad amerikiečių vertinimai apie Izraelį per pastaruosius metus prastėjo, o požiūris į palestiniečius išliko palyginti stabilus.

    Holivudo įtampa: nuo agentūrų iki studijų sandorių

    Sarandon dėkojo filmo režisieriui Andrea Pallaoro, kad šis, anot jos, „nepaklausė perspėjimų“ ir nesureikšmino spaudimo nedirbti kartu. Aktorė pastaraisiais metais ne kartą buvo viena garsiausių viešų balsų, remiančių palestiniečius, o po 2023 metais kilusio ažiotažo dėl jos pareiškimų ji neteko talentų agentūros UTA atstovavimo.

    Diskusija apie galimą „juodųjų sąrašų“ praktiką Holivude pastaruoju metu sustiprėjo ir dėl kitų žinomų pavardžių. Venecijoje apie žodžio laisvę viešai pasisakė ir George Clooney, gindamas aktorių Marką Ruffalo, kuris sulaukė kritikos bei kaltinimų antisemitiniais motyvais po komentarų apie didžiųjų studijų konsolidaciją ir politinius ryšius.

    „Aš palaikau Marko Ruffalo teisę kalbėti laisvai. Mes neuždrausime kalbos. Žodžio laisvė yra demokratijos dalis“, – sakė George Clooney.

    Ruffalo ginant buvo paskelbtas atviras laiškas, kurį pasirašė daugiau nei 170 žydų menininkų, akademikų ir visuomenės veikėjų. Laiške perspėta dėl bandymų kritiką Izraelio politikai automatiškai tapatinti su antisemitizmu ir dėl spaudimo nutildyti nepatogias nuomones kultūros sektoriuje.

    Sarandon šiuo metu vaidina filme The Echo Chamber, kuris atrinktas į pagrindinę Venecijos kino festivalio konkursinę programą ir varžosi dėl „Auksinio liūto“. Apdovanojimas tradiciškai įteikiamas festivalio pabaigoje.

  • XX amžiaus drąsiausia keliautoja Freya Stark: nuo randų iki žygių Irane ir ginčų Palestinoje

    Freya Stark gimė Paryžiuje 1893 metais ir dar vaikystėje įgijo įprotį keliauti: jos šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą, o pati Freya dėl ligų daug laiko praleisdavo lovoje su knygomis. Būtent skaitymas tapo jos ilgalaikės aistros Orientui pradžia, vėliau pavertusia ją viena ryškiausių XX amžiaus kelionių autorių.

    Apie 1906 metus įvykęs nelaimingas atsitikimas fabrike paliko gilius randus, kurie lydėjo Stark visą gyvenimą. Ji dažnai slėpdavo juos galvos apdangalais, o šis bruožas ilgainiui tapo atpažįstama jos įvaizdžio dalimi nuotraukose iš ekspedicijų.

    Kalbos ir kelias į Iraną

    Pirmojo pasaulinio karo metais Stark dirbo slaugytoja VAD struktūrose ir atliko su pašto cenzūra susijusius darbus Italijoje, todėl anksti susidūrė su logistika, disciplina ir krizių valdymu. Pasibaigus karui, ji Londone ėmėsi kryptingai ruoštis kelionėms: mokėsi arabų ir persų kalbų, gilinosi į regiono istoriją.

    Lūžis įvyko po sesers mirties XX amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje, kai Stark nusprendė keliauti viena. 1927 metais ji išvyko į Beirutą ir Bagdadą, keliavo po Siriją ir Libaną, o sienų kirtimas be leidimo baigėsi sulaikymu prancūzų valdomose teritorijose, tačiau jos tai nesustabdė.

    Iki 1931 metų Stark surengė kelias keliones į Vakarų Iraną, tuo metu europiečiams menkai pažintą regioną. Ten ji aprašė vadinamąją Asasinų slėnio teritoriją, o 1934 metais išleista knyga sustiprino jos reputaciją geografijos ir kelionių literatūros lauke.

    Nuo ekspedicijų iki karo propagandos

    1934 metais ji bandė pasiekti Šabvą Hadramauto regione, sekdama senovinį smilkalų kelią, tačiau ekspediciją nutraukė liga ir evakuacija į ligoninę. Vis dėlto surinktos pastabos ir maršrutai tapo medžiaga vėlesnėms knygoms, kurios įtvirtino Stark kaip autorę, derinančią kelionių pasakojimą su istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kalbų žinios ir patirtis Artimuosiuose Rytuose atvedė ją į Didžiosios Britanijos Informacijos ministerijos veiklą. 1939–1943 metais ji dirbo Jemene, Adene, Kaire ir Irake, prisidėdama prie sąjungininkų informacinių iniciatyvų bei vietinių ryšių tinklų kūrimo.

    1941 metais Stark atsidūrė Bagdade per politinę krizę, kai vyko bandymas nuversti valdžią, o vėliau prisidėjo prie su tuo susijusių informacinių struktūrų organizavimo. Šis jos biografijos tarpsnis dažnai vertinamas prieštaringai, nes keliautojos vaidmuo peržengė vien literatūros ar geografijos ribas.

    Ginčai Palestinoje ir vėlyvosios kelionės

    Didžiausią kritiką sukėlė 1943 metų epizodas mandatinei Palestinai jautriame kontekste, kai Stark viešai pasisakė dėl žydų migracijos ribojimo be arabų pritarimo. Ši pozicija iki šiol minima kaip tamsiausias jos biografijos taškas, nes ji tapo politinių konfliktų dalimi ir nebuvo linkusi vėliau aiškiai atsiriboti.

    Po karo, 1947 metais, ji ištekėjo už Stewarto Perowne’o, tačiau santuoka truko neilgai ir pora išsiskyrė po penkerių metų. Stark grįžo prie kelionių ir rašymo, daug laiko skirdama Turkijai ir Artimiesiems Rytams, kur fiksavo kraštovaizdžius, architektūrą ir vietos papročius.

    Viena įspūdingiausių vėlyvųjų kelionių įvyko 1968–1970 metais, kai Stark, būdama vyresnė nei 70 metų, pasiekė atokų Džamo minaretą Afganistane. Kelionė į sunkiai pasiekiamą vietovę tapo dar vienos knygos pagrindu ir parodė, kad jos ekspedicinis ryžtas išliko iki pat senatvės.

    Per maždaug pusę amžiaus kelionių ji nuolat fotografavo, o Oksforde saugoma didelė jos vizualinio archyvo dalis liudija metodišką dokumentavimą. 1972 metais Jungtinė Karalystė ją pagerbė DBE titulu, o Freya Stark mirė 1993 metais Asolo mieste, sulaukusi 100 metų.

    Šiandien Stark dažniausiai minima kaip keliautoja, kuri sugebėjo sujungti literatūrinį talentą, kalbų mokėjimą ir drąsą vykti ten, kur tuo metu kelionės buvo sudėtingos net patyrusiems vyrams. Tačiau jos palikimas išlieka nevienareikšmis: greta įkvepiančių maršrutų ir knygų visuomet minimi ir politiniai pareiškimai, kurie iki šiol kelia diskusijas.

  • Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku vykusiame 13-ajame Pasaulio urbanistiniame forume (WUF13) Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono (MENA) atstovai būstą siūlė vertinti plačiau nei vien statybų apimtis ar finansavimo eilutes. Diskusijų centre atsidūrė atsparumas klimato rizikoms, socialinė įtrauktis ir ilgalaikis miestų stabilumas.

    Forume pabrėžta, kad būsto politika vis dažniau tampa ekonominės ir socialinės darbotvarkės dalimi. Tai apima ne tik naujų namų statybą, bet ir prieigą prie darbo, paslaugų, švietimo bei sveikatos priežiūros, ypač sparčiai augančiuose miestuose.

    Sprendimai turi remtis vietos realijomis

    Viena ryškiausių žinučių nuskambėjo iš Saudo Arabijos filantropijos sektoriaus: vieno universalaus modelio, tinkamo visoms šalims, nėra. Akcentuota, kad sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, bendruomenių poreikiais ir konkrečiomis vietos sąlygomis, o ne kopijuojami pagal „vienas dydis visiems“ logiką.

    Kaip pavyzdys įvardyti projektai Afrikoje, kur klimato poveikiui atsparesni namai statomi iš natūralių medžiagų ir kartu rengiami vietos meistrai. Taip būstas tampa ir užimtumo priemone, mažinančia socialinę atskirtį, o ne vien infrastruktūros objektu.

    „Mes į tai nežiūrime kaip į problemą vien savaime, tai yra bendruomenių pažinimas ir kūrybiškas sprendimų kūrimas“, – sakė Lamia bint Majid Al Saud.

    Pasak „Alwaleed Philanthropies“, organizacija pasaulyje prisidėjo prie daugiau nei 1 200 000 būsto vienetų įgyvendinimo, pritaikant modelius vietos kontekstui. Taip pat akcentuota, kad Saudo Arabijoje pagalbos būstui iniciatyvos vis dažniau siejamos su ekonominiu įgalinimu, ypač moterų.

    Gazos rekonstrukcija ir finansavimo paieškos

    Palestinos vietos valdžios ministras Sami Hijawi forume didžiausią dėmesį skyrė karo padariniams Gazos Ruože ir būsimai rekonstrukcijai. Jo teigimu, sunaikinta urbanistinė infrastruktūra ir būstas kelia ne tik humanitarinių, bet ir ilgalaikio miestų atsigavimo iššūkių.

    Kalbėta, kad Palestinos institucijos, patirdamos didelį finansinį spaudimą, remiasi tarptautiniu bendradarbiavimu, plėtros bankais bei viešojo ir privataus sektorių partnerystėmis. Taip pat akcentuotas smarkiai išaugęs nedarbas ir derybos su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl papildomų programų.

    „Palestinos žmonės nusprendė likti savo žemėje“, – sakė Sami Hijawi.

    WUF13 šiuo atveju tapo ne vien urbanistinės politikos renginiu, bet ir platforma telkti tarptautinę paramą būstui, miestų infrastruktūrai ir ilgalaikiam atsigavimui. Diskusijose išryškėjo, kad rekonstrukcija be socialinės ir ekonominės atramos rizikuoja tapti laikinu sprendimu.

    Marokas keičia subsidijų modelį

    Maroko būsto politiką forume pristatęs valstybės sekretorius Adib Benbrahim pabrėžė valstybės vaidmenį urbanistinėje transformacijoje, paremtą viešosiomis ir privačiomis investicijomis. Šalies strategijoje svarbios kryptys apima lūšnynų mažinimą, viduriniosios klasės būstą ir miestų atnaujinimą.

    Skelbta, kad per viešojo ir privataus sektorių partnerystes Maroke sukurta daugiau nei 720 000 būsto vienetų, o nuo 2004 metų daugiau nei 325 000 žmonių pasinaudojo lūšnynų perkėlimo programomis. Taip pat išryškinta 2024 metais pradėta subsidijų pertvarka.

    Naujasis modelis numato didesnį dėmesį tiesioginei paramai gyventojams, o ne vystytojams, paliekant šeimoms daugiau laisvės rinktis, kur gyventi. Kartu akcentuota, kad būsto plėtra derinama su mokyklų, sveikatos priežiūros ir kitų viešųjų paslaugų infrastruktūra pažeidžiamuose rajonuose.

    Bendras forumo tonas buvo aiškus: būsto politika MENA regione vis labiau siejama su darbo rinka, klimato prisitaikymu ir socialine sanglauda. Tai reiškia, kad valstybės ir partneriai ieško ne tik kaip pastatyti daugiau, bet ir kaip sukurti tvaresnes, įtraukesnes bendruomenes.

  • Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnijos nacionalinis transliuotojas RTV Slovenija patvirtino, kad 2026 metais neparodys „Eurovizijos“ dainų konkurso. Sprendimas siejamas su protestu dėl Izraelio dalyvavimo ir platesnių ginčų, lydinčių šių metų renginį.

    Vietoje tiesioginės muzikos transliacijos žiūrovams bus pasiūlytas filmų ciklas apie Palestiną. Transliuotojas skelbia, kad programoje numatyti dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, skirti regiono istorijoms ir dabarties realijoms.

    „Mes nerodysime „Eurovizijos“ dainų konkurso. Vietoje jo transliuosime filmų ciklą „Palestinos balsai“, kuriame bus rodomi palestiniečių dokumentiniai ir vaidybiniai filmai“, – sakė RTV Slovenija direktorė Ksenija Horvat.

    RTV Slovenija sprendimas įsilieja į platesnį dalies Europos transliuotojų ir visuomenės diskusijų kontekstą. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, kaip Europos transliuotojų sąjunga turėtų vertinti karo ir humanitarinių krizių aplinkybes, kai renginys pristatomas kaip apolitiškas.

    Tuo pat metu primenamas ir ankstesnis precedentų kontekstas: Rusija nuo 2022 metų negali dalyvauti konkurse po plataus masto invazijos į Ukrainą. Kritikai teigia, kad skirtingi sprendimai dėl dalyvių kelia nuoseklumo ir patikimumo klausimų, ypač kai organizatoriai kartoja konkurso šūkį apie vienybę per muziką.

    Šių metų „Eurovizija“, kuri minima kaip 70-asis konkurso jubiliejus, planuojama Vienoje 2026 metų gegužės 12–16 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad dalyvaus 35 šalys, o finalas vyks gegužės 16 dieną.

    Diskusijas pakurstė ir kultūros lauko reakcija: pastarosiomis dienomis tūkstančiai atlikėjų ir kūrybinių industrijų atstovų pasirašė atvirą laišką, kuriame raginama boikotuoti renginį, kol, jų teigimu, nebus aiškiai įvertintas Izraelio transliuotojo vaidmuo. Izraelis neigia kaltinimus dėl karo veiksmų Gazos Ruože, tačiau Jungtinių Tautų tyrimai ir ataskaitos tapo viena iš priežasčių, kodėl tema persikėlė į kultūros renginių darbotvarkę.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikos televizijos renginių: organizatorių duomenimis, pernai ją stebėjo apie 166 milijonai žiūrovų. Dėl to transliuotojų sprendimai nerodyti konkurso dažnai vertinami ne tik kaip kultūrinis, bet ir kaip politinis bei reputacinis signalas auditorijai.