CP v2

Tag: Paliatyvioji pagalba

  • Stalowa Wola: odontologas Piotr Trafidło prisideda prie vaikų hospiso „Dom Aniołków“ statybų

    Stalowa Wolos gydytojas odontologas Piotr Trafidło įsipareigojo finansiškai paremti vaikų hospiso Dom Aniołków statybas Skowierzynoje. Jo parama, kaip skelbiama, turėtų padėti įrengti vieną būsimo pastato korpusą su pilna infrastruktūra ir reikalinga įranga.

    Gydytojas pabrėžia, kad sprendimą lėmė noras dalintis tuo, ką pavyko sukaupti per metus, ir realiai prisidėti prie pagalbos vaikams bei jų artimiesiems. Pasak jo, tokia parama jam yra ne tik finansinis veiksmas, bet ir prasmingas ilgalaikis įsipareigojimas.

    Parama bus teikiama etapais

    Piotr Trafidło teigia neturintis galimybės vienu mokėjimu skirti visos sutartos sumos, todėl planuoja paramą pervesti palaipsniui. Lėšas jis ketina kaupti iš einamųjų pajamų ir asmeninių santaupų, o įnašus reguliariai pervesti fondui „Z serca dla serca“, kuris koordinuoja statybų užbaigimą.

    Vaikų hospisas planuojamas kaip vieta, kur pagalbą gautų ne tik sergantys vaikai, bet ir jų tėvai. Tokios įstaigos praktikoje dažnai apima paliatyviosios pagalbos paslaugas, emocinę paramą artimiesiems bei aplinką, leidžiančią šeimoms daugiau laiko būti kartu sudėtingiausiais etapais.

    Hospisui vadovauja fondas

    Projektą vysto fondo „Z serca dla serca“ prezidentas Karol Czernecki, kuris ne vienerius metus ieško rėmėjų ir finansavimo šaltinių. Jo teigimu, nuolatinis lėšų pritraukimas yra būtinas, kad statybos vyktų stabiliai ir būtų užtikrintas pastato pritaikymas specializuotoms vaikų priežiūros reikmėms.

    Skelbiama, kad dėl reikšmingos Piotr Trafidło paramos vienas būsimo hospiso korpusų galėtų būti pavadintas jo vardu. Toks sprendimas paprastai taikomas siekiant įamžinti didžiausių rėmėjų indėlį ir paskatinti platesnį bendruomenės įsitraukimą.

    Ilgametė pagalba vaikams

    Gydytojas taip pat yra minėjęs, kad jau ne vienerius metus remia vietos vaikų globos įstaigą, prisidėdamas prie patalpų atnaujinimo ir vaikų aprūpinimo šventinėmis dovanomis. Jo teigimu, tiesioginis bendravimas su vaikais ir matomas rezultatas yra svarbi motyvacija tęsti labdaros veiklą.

    Be to, anksčiau jis įkūrė iniciatyvą, kuria savo odontologijos centre padengia gydymo ir dantų atkūrimo išlaidas žmonėms, kurie patys to negali sau leisti. Tokios programos, pasak specialistų, dažnai tampa reikšminga socialinės atsakomybės forma, nes burnos sveikata tiesiogiai susijusi su bendra savijauta ir gyvenimo kokybe.

    Piotr Trafidło sako, kad užbaigus hospiso statybas jis norėtų atvykti pamatyti, kaip veikia įstaiga, ir susitikti su pirmaisiais mažaisiais pacientais. Jis pabrėžia, kad svarbiausia jam yra tai, jog parama paliks apčiuopiamą, ilgalaikį pėdsaką vaikų ir jų šeimų gyvenimuose.

  • Trakų PSPC mobiliai slaugai – 73 212 eurų: nauja įranga ir automobilis paslaugoms namuose

    Trakų PSPC mobiliai slaugai – 73 212 eurų: nauja įranga ir automobilis paslaugoms namuose

    Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre baigtas projektas, skirtas mobilios slaugos paslaugoms namuose stiprinti. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą projektui įgyvendinti skirta 73 211,95 eurų finansavimo suma.

    Projektas orientuotas į ambulatorinių slaugos paslaugų namuose prieinamumo ir kokybės gerinimą Trakų rajono savivaldybėje. Šios paslaugos tampa vis svarbesnės dėl augančio vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus ir didėjančio ilgalaikės priežiūros poreikio.

    Kas pasikeitė po projekto?

    Įgyvendinant projektą atnaujinta medicininė įranga ir įsigytos modernesnės priemonės, reikalingos slaugai paciento namuose. Taip pat nupirktas automobilis, kuriuo mobilioji komanda vyksta pas pacientus ir užtikrina paslaugų teikimą jų gyvenamojoje vietoje.

    Toks sprendimas ypač aktualus žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės, judėjimo sunkumų ar negalios negali patys atvykti į gydymo įstaigą. Praktikoje tai leidžia operatyviau reaguoti į paciento poreikius ir mažina riziką, kad sveikatos problemos bus pastebėtos per vėlai.

    Kam skirta mobilios slaugos pagalba?

    Trakų PSPC mobilios komandos paslaugos numatytos įvairaus amžiaus rajono gyventojams, kuriems nustatytas nesavarankiškumas, negalia ar įvertintas slaugos paslaugų poreikis. Paslaugos taip pat svarbios pacientams, sergantiems pavojingomis gyvybei ligomis ir atitinkantiems paliatyviosios pagalbos indikacijas.

    Tarp tikslinių grupių minimi ir asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra dėl psichikos sveikatos sutrikimų, įskaitant senatvinę demenciją ir Alzheimerio ligą. Kartu tai apima senatvės pensinio amžiaus žmones, kurie dėl amžiaus ar lėtinių ligų praranda dalį gebėjimų savarankiškai tvarkytis kasdienybėje.

    Kodėl tokie projektai tampa prioritetu?

    Demografinės tendencijos rodo visuomenės senėjimą, o tai didina slaugos ir kompleksinių paslaugų namuose poreikį. Savivaldybėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms tai reiškia būtinybę plėsti komandų pajėgumus, modernizuoti įrangą ir užtikrinti patikimą logistiką.

    Stiprinant ambulatorines slaugos paslaugas namuose siekiama ne tik pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, bet ir sumažinti naštą artimiesiems, kurie dažnai tampa pagrindiniais prižiūrėtojais. Kuo daugiau paslaugų galima suteikti namuose, tuo mažiau reikalingų hospitalizacijų ir skubios pagalbos atvejų dėl uždelstos priežiūros.

  • Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Senatas sustabdė įstatymą

    Prancūzijos Senatas 2026 metų sausio 29 dieną atmetė įstatymo projektą, kuriuo siekta reglamentuoti pagalbą mirti. Sprendimas reiškia, kad iniciatyva grįžta į Nacionalinę Asamblėją, kur procesas gali tęstis antruoju svarstymu.

    Senate projektas nebuvo patvirtintas, kai už jį balsavo 122 senatoriai, o prieš buvo 181. Tai atspindi ryškią politinę ir visuomeninę takoskyrą dėl sprendimų gyvenimo pabaigoje.

    Ką siūlė projektas?

    Projektu buvo siūloma leisti suaugusiems žmonėms, sergantiems nepagydomomis ligomis, gauti mirtinų vaistų, jei liga yra pažengusioje ar terminalinėje stadijoje. Numatyta, kad pagalba iš medikų būtų galima tik tais atvejais, kai žmogaus fizinė būklė neleidžia vaisto suvartoti pačiam.

    Teisę kreiptis būtų turėję asmenys nuo 18 metų, Prancūzijos piliečiai arba šalyje nuolat gyvenantys žmonės. Taip pat buvo numatyta, kad kelių sveikatos priežiūros specialistų komanda turėtų patvirtinti diagnozę, kančių nepakeliamumą ir tai, jog sprendimas priimtas laisva valia.

    Projektas nenumatė galimybės pasinaudoti procedūra žmonėms, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, bei sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga. Taip pat buvo įtvirtinama sąžinės išlyga medikams, atsisakantiems dalyvauti procedūroje.

    Kas vyks toliau?

    Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yaël Braun-Pivet teigė apgailestaujanti dėl Senato sprendimo ir paskelbė, kad antrasis svarstymas Asamblėjoje planuojamas 2026 metų vasario 16 dienos savaitę. Ji pabrėžė, kad diskusija tęsis, nes tema, anot jos, yra svarbi didelei visuomenės daliai.

    „Kadangi pagalba mirti atliepia giliai įsišaknijusį Prancūzijos žmonių lūkestį, apgailestauju, kad Senatas šiandien atmetė šį įstatymo projektą“, – sakė Yaël Braun-Pivet.

    Jeigu Nacionalinė Asamblėja projektą patvirtintų dar kartą, jis vėl keliautų į Senatą antrajam svarstymui, kur galėtų būti keičiamas arba vėl atmetamas. Vis dėlto pagal Prancūzijos parlamentinę tvarką galutinį žodį tokiais atvejais dažniausiai turi Nacionalinė Asamblėja, todėl procesas dar nėra baigtas.

    To paties posėdžio metu Senatas beveik vienbalsiai pritarė atskiram paliatyviosios pagalbos įstatymui, kuriuo siekiama plėsti ir struktūruoti paslaugų prieinamumą visoje šalyje. Tai tapo vienu svarbiausių argumentų kritikams, teigiantiems, kad pirmiausia reikia stiprinti pagalbą gyvenimo pabaigoje, o ne kurti naują pagalbos mirti reguliavimą.

    Europos kontekstas ir tendencijos

    Pagalbos mirti ir eutanazijos reguliavimas Europoje išlieka nevienodas. Kai kurios šalys, tokios kaip Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Ispanija, yra įteisinusios eutanaziją, kai ją gali atlikti sveikatos priežiūros specialistas, laikantis aiškių sąlygų.

    Kitos valstybės, tarp jų Austrija, Vokietija ir Italija, leidžia gydytojams padėti nusižudyti tam tikrais atvejais, tačiau modeliai skiriasi pagal reikalavimus, procedūras ir kontrolę. Prancūzijoje diskusija pastaraisiais metais suintensyvėjo ir tapo vienu jautriausių politinės darbotvarkės klausimų.

  • Šiauliuose atidarytas paliatyviosios pagalbos dienos stacionaras: 8 vietos ir ilgesnė specialistų priežiūra

    Šiauliuose atidarytas paliatyviosios pagalbos dienos stacionaras: 8 vietos ir ilgesnė specialistų priežiūra

    Šiauliuose pradėjo veikti paliatyviosios pagalbos dienos stacionaras, įrengtas Šiaulių miesto ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. Čia vienu metu bus galima priimti iki 8 pacientų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba ir ilgalaikė priežiūra.

    Įstaiga pabrėžia, kad dienos stacionaro modelis leidžia pacientui gauti profesionalią pagalbą dieną, o vakare grįžti į namų aplinką. Toks sprendimas dažnai sumažina skubios hospitalizacijos riziką ir palengvina artimųjų kasdienę slaugos naštą, ypač kai šeimoje dirbantys žmonės prižiūri sergantį žmogų.

    Kas pasikeis pacientams ir artimiesiems?

    Paliatyviosios pagalbos tikslas yra ne tik simptomų kontrolė, bet ir gyvenimo kokybės gerinimas, kai liga yra pažengusi ar nepagydoma. Dienos stacionare pacientams gali būti užtikrinama slauga, skausmo ir kitų simptomų valdymas, psichologinė pagalba, taip pat saugi aplinka poilsiui ir būklės stebėsenai.

    Paslaugos vienam asmeniui numatytos ne trumpiau kaip 4 valandas ir ne ilgiau kaip 12 valandų per dieną. Toks laikas leidžia atlikti reikiamas procedūras, stebėti savijautą ir, prireikus, koreguoti priežiūros planą, neįpareigojant žmogaus nuolat gyventi stacionare.

    Naujos patalpos ir pritaikyta infrastruktūra

    Centre įrengtos šviesios, erdvios palatos, pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu ir kasdieniams higienos poreikiams. Į bendrąsias erdves integruoti sprendimai, kurie svarbūs ilgalaikėje priežiūroje: patogus patekimas, galimybė saugiai persikelti ir užtikrintas privatumas.

    Įstaiga nurodo, kad aplinka sąmoningai kurta ramesnė ir labiau primenanti namus, nes paliatyviojoje pagalboje reikšmingas ne tik medicininis, bet ir emocinis komfortas. Tokie sprendimai ypač svarbūs pacientams, kuriems tenka gyventi su ilgalaikiu skausmu, nuovargiu ar nerimu.

    Projektas ir paslaugų poreikis

    Dienos stacionaras įgyvendintas kaip bendro finansavimo projektas, kuriuo siekta didinti ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams. Darbai truko apie dvejus su puse metų, o rezultatas orientuotas į tęstines slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas.

    Paslaugos poreikį didina visuomenės senėjimas ir augantis lėtinių ligų paplitimas, todėl savivaldybėms tenka ieškoti sprendimų, kurie mažina spaudimą ligoninėms ir leidžia žmogui kuo ilgiau išlikti jam įprastoje aplinkoje. Šiauliuose atidarytas dienos stacionaras tampa viena iš alternatyvų, kuri gali užpildyti spragą tarp namų slaugos ir nuolatinio stacionarinio gydymo.

    „Teikiant paliatyviąją pagalbą svarbiausia, kad žmogus neliktų vienas ir nebūtų blaškomas iš vienos įstaigos į kitą“, – sakė Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė.

    Įstaiga teigia, kad paslaugos bus teikiamos įvairaus amžiaus pacientams, įskaitant ir vaikus, jei sveikatos būklė atitiks paliatyviosios pagalbos indikacijas. Tikimasi, kad naujas dienos stacionaras suteiks daugiau saugumo pacientams, o jų artimiesiems padės suderinti priežiūrą su darbu ir kasdieniais įsipareigojimais.