Tag: Paludikultūra

  • Biomedžiagų kūrėja „Ponda“ pritraukė 1,6 mln. eurų: ką žada 256 nauji investuotojai

    Bristolyje įsikūrusi biomedžiagų bendrovė „Ponda“ užbaigė sutelktinio finansavimo etapą ir pritraukė 1,6 mln. eurų. Prie įmonės prisijungė 256 nauji investuotojai, o surinktos lėšos bus skirtos augimui ir gamybos bei tiekimo grandinės stiprinimui.

    Įmonė šį etapą vykdė kaip sėklinio finansavimo pratęsimą, o dar pavasarį viešai skelbė siekį pritraukti bent 230 000 eurų, neįvardijant viršutinės ribos. Galutinis rezultatas rodo didėjantį smulkiųjų investuotojų dėmesį biomedžiagoms ir tvarioms alternatyvoms tradiciniams tekstilės bei izoliacijos sprendimams.

    „Ponda“ įkurta 2020 metais ir kuria aukšto našumo natūralius pluoštus bei izoliacines medžiagas iš šlapynių augalų. Pagrindinis įmonės produktas „BioPuff“ gaminamas iš švendrų, užaugintų atkurtuose durpynuose, ir pozicionuojamas kaip atsinaujinanti alternatyva pūkams bei sintetiniams užpildams drabužiams ir lauko įrangai.

    „Mūsų pirmoji pluošto išgavimo mašina buvo virtuvinis trintuvas. Šiandien šį etapą užbaigiame su nauja bendruomene, kuri renkasi tikėti mūsų misija“, – sakė „Ponda“ bendraįkūrėjai Julianas Ellis-Brownas, Nelly Tehari, Finlay Duncan ir Antonia Jara.

    Rinka: biomedžiagos ir žiediškumas

    „Ponda“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai daugėja investicijų į biomedžiagas, bio pagrindu kuriamas tekstilės žaliavas ir žiediškumo technologijas. Šioje srityje vienu metu konkuruoja keli tikslai: mažesnis iškastinės kilmės žaliavų naudojimas, tiekimo grandinių atsparumas ir griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai.

    Pastaraisiais metais ypač išryškėjo medžiagų inovacijų „industrializavimo“ klausimas: prototipai ir laboratoriniai rezultatai nebėra pakankami, todėl investuotojai vis dažniau vertina gamybinį mastelį, žaliavos prieinamumą, kokybės pastovumą ir sertifikavimo kelią. Tokiuose projektuose kaip „Ponda“ svarbi ir žemės ūkio dalis, nes nuo derliaus stabilumo priklauso tiekimo patikimumas.

    Šlapynių atkūrimas ir paludikultūra

    „Ponda“ modelis remiasi paludikultūra, kai ūkininkaujama vėl sudrėkintoje žemėje. Tokia praktika siejama su durpynų atkūrimu: nusausinti durpynai praranda gebėjimą kaupti anglį ir gali tapti reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, o jų atgaivinimas padeda mažinti emisijas ir gerinti buveinių būklę.

    Bendrovė pabrėžia, kad kiekvienas derlius yra praktinis įrodymas, jog regeneracinis ūkininkavimas gali tiekti žaliavą ne tik nišiniams, bet ir komerciniams produktams. Kartu tai kuria papildomas pajamas ūkininkams ir gali prisidėti prie stabilesnių, regioninių tiekimo grandinių formavimo.

    Kas toliau: komanda, partnerystės, gamyba

    Per pastaruosius du mėnesius „Ponda“ sustiprino komandą trimis naujais specialistais agronomijos, medžiagotyros ir verslo plėtros srityse. Įmonė taip pat planuoja papildomus samdymus artimiausiais mėnesiais, siekdama paspartinti tiek ūkių tinklo plėtrą, tiek gamybinių procesų parengimą didesniam mastui.

    Užbaigus sutelktinį finansavimą, bendrovė ruošiasi kitam etapui: naujoms partnerystėms, didesniam „BioPuff“ produktų patekimui į rinką ir tolesniam šlapynių ūkių tinklo plėtimui Jungtinėje Karalystėje bei Europoje. Įmonė teigia, kad investuotojų, ūkininkų, mokslininkų ir gamintojų bendruomenė tampa svarbia jos augimo dalimi.