CP v2

Tag: Palydovinis internetas

  • Satelitarinis Wi-Fi traukiniuose: „PKP Intercity“ Pendolino keleiviai išbandys naujovę

    Satelitarinis Wi-Fi traukiniuose: „PKP Intercity“ Pendolino keleiviai išbandys naujovę

    Pilotas su keleiviais jau šį rudenį

    Lenkijos keleivių vežėjas PKP Intercity ruošiasi pradėti palydovinio interneto pilotą viename „Pendolino“ traukinyje, kuriame ryšį išbandys ir keleiviai. Bendrovė skelbia, kad iki šiol tokie bandymai buvo vykdomi be keleivių, o naujasis etapas leis įvertinti paslaugos kokybę realiomis kelionės sąlygomis.

    Pilotą planuojama paleisti spalio ir lapkričio sandūroje, o jo trukmė turėtų siekti penkis mėnesius. Po kelionės keleivių bus prašoma užpildyti apklausą, kad vežėjas gautų grįžtamąjį ryšį apie greitį, stabilumą ir ryšio veikimą skirtingose maršruto atkarpose.

    Kam reikalingas palydovinis ryšys?

    PKP Intercity aiškina, kad palydovinis Wi-Fi skirtas vadinamosioms baltosioms zonoms, kuriose mobilusis ryšys traukinių maršrutuose dingsta arba tampa nestabilus. Tokios atkarpos dažniausiai pasitaiko toliau nuo urbanizuotų teritorijų, kur trūksta operatorių infrastruktūros.

    Bendrovės teigimu, palydovinis internetas nėra planuojamas kaip mobiliojo ryšio pakaitalas. Tikslas – papildyti esamus ryšio sprendimus ir užtikrinti kuo tolygesnę paslaugą visame maršrute, kai GSM signalas svyruoja arba visiškai nutrūksta.

    „Norime padengti vietas, kur ryšys dingsta, ir būtent ten pasitelkti palydovinį internetą. Jis neišstums GSM paslaugų, o veiks kaip papildoma priemonė“, – sakė PKP Intercity valdybos narė Joanna Siecińska.

    Bandė kelis sprendimus: nuo „Starlink“ iki „OneWeb“

    Vežėjas nurodo, kad pirmuosius palydovinio interneto bandymus traukiniuose atliko 2025 metų vasarį. Tuomet buvo testuojamas „Starlink“ ryšys ED160 tipo sąstatuose, dar vadinamuose „Stadler Flirt“.

    Vėliau bandymai vyko ir „Pendolino“ traukiniuose, o 2025 metų rugpjūtį įvertintas ir „Eutelsat“ valdomos „OneWeb“ palydovų sistemos sprendimas. PKP Intercity pabrėžia, kad tikrina ne vieną tiekėją, kad galėtų pasirinkti stabiliausią ir ekonomiškai pagrįstą variantą.

    Kada palydovinis Wi-Fi gali tapti standartu?

    Jei bandymai su keleiviais bus sėkmingi, palydovinio interneto įranga „Pendolino“ traukiniuose galėtų būti diegiama per kapitalinius remontus 2028–2029 metais. Kol kas bendrovė orientuojasi į „Pendolino“ parką, o vėliau palydovinis ryšys būtų svarstomas ir didesnio greičio projektams.

    Tuo pačiu PKP Intercity plečia įprasto Wi-Fi aprėptį: nuo 2023 metų Wi-Fi turinčių vagonų skaičius, vežėjo duomenimis, padidėjo 525. Šiuo metu internetą turi apie 70 proc. vagonų ir 100 proc. elektrinių traukinių sąstatų, o aprėptį žadama toliau nuosekliai didinti.

    Aplikacija, savikontrolė ir nauja bilietų sistema

    PKP Intercity taip pat stiprina skaitmenines paslaugas: vežėjo teigimu, jo mobiliąja programėle naudojasi apie 6 mln. keleivių, o šis skaičius auga. Programėlėje diegiami priminimai apie rezervacijas, artėjančią kelionę, persėdimui skirtą laiką bei užsakymų būsenos pokyčius.

    Bendrovė atnaujino vėlavimų pateikimą, kad aktuali informacija būtų matoma tiek pagrindiniame programėlės lange, tiek biliete. Taip pat įdiegti papildomi prisijungimo būdai, o lojalumo programoje dalyvių skaičius, vežėjo duomenimis, pasiekė 600 tūkst.

    Artimiausiu metu planuojama įdiegti patogesnį vietų pasirinkimą kelionėms su persėdimais šalies viduje, nes šiuo metu tokia galimybė pilnai veikia tik tiesioginiuose reisuose. Taip pat ruošiama savikontrolės funkcija „Pendolino“ traukiniuose, kai keleivis bilietą patvirtina programėlėje, o palydovui nebereikia atlikti įprastos patikros.

    Vežėjas praneša ir apie naują centrinę bilietų pardavimo sistemą, kuri turėtų automatiškai parinkti geriausią pasiūlymą bei pritaikyti nuolaidas nepriklausomai nuo pirkimo kanalo. Sistema būtų pritaikyta sudėtingesnėms kelionėms, įskaitant maršrutus su persėdimais ir tarptautinius bilietus, viename pirkime apjungiant iki šešių atkarpų.

    PKP Intercity yra didžiausias Lenkijos tarpmiestinis geležinkelių operatorius. Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais ji pervežė 89,2 mln. keleivių, o 2026 metais tikisi pasiekti 96 mln. keleivių.

  • Rusija parodė savo Starlink alternatyvą: skelbia iki 700 Mb per sekundę, bet dar yra kabliukų

    Rusija parodė savo Starlink alternatyvą: skelbia iki 700 Mb per sekundę, bet dar yra kabliukų

    Kas pristatyta ir kam skirta?

    Rusijos bendrovė „Biuras 1440“ forume, skirtame skaitmeniniams sprendimams, pademonstravo tris palydovinio ryšio terminalų koncepcijas ir prototipus, kuriuos vietos žiniasklaida jau vadina „Starlink“ analogais. Vis dėlto kol kas tiksliau kalbėti apie panašios paskirties sprendimus, nes infrastruktūra dar kuriama, o dalis įrangos nėra galutinis produktas.

    Pagrindinis pristatytas įrenginys – 1440.ULTRA, kurį gamintojas apibūdina kaip serijinei gamybai ruošiamą terminalą. Jis orientuotas į įmones, kritinę infrastruktūrą ir vartotojus atokiose teritorijose, kur įprastos ryšio linijos yra ribotos arba nepatikimos.

    Gamintojo teigimu, 1440.ULTRA turėtų užtikrinti iki 700 megabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą. Pagal deklaruojamą paskirtį tai arčiausiai to, ką šiandien siūlo „Starlink“ sprendimai gyventojams ir verslui, tačiau realūs parametrai priklausys nuo palydovų skaičiaus ir tinklo brandos.

    Terminalai traukiniams ir kompaktiškas prototipas

    Antrasis įrenginys, 1440.ZIEMIA, projektuojamas naudojimui geležinkeliuose. „Biuras 1440“ skelbia, kad terminalas turėtų veikti traukiniuose, važiuojančiuose iki 400 kilometrų per valandą greičiu, o tikslas – ryšys tiek įgulai, tiek keleiviams.

    Trečiasis pristatytas variantas – 1440.MINI – kol kas nėra komercinis produktas. Tai kompaktiško terminalo koncepcija, kuriai įvardijama apie 100 megabitų per sekundę tikslinė sparta ir galimas panaudojimas gelbėjimo komandų bei krizių valdymo tarnybų ryšiui.

    Tokia segmentacija atitinka pasaulinę tendenciją: palydovinis internetas vis dažniau skaidomas pagal scenarijus, o atskiros įrangos klasės kuriamos verslui, transportui ir mobiliosioms tarnyboms. Praktikoje našumą dažnai lemia ne vien įrenginys, bet ir palydovų tankis virš regiono bei tinklo apkrova.

    „Rassviet“ konstelacija dar tik kuriama

    „Biuras 1440“ kuria nuosavą žemosios orbitos palydovų konstelaciją „Rassviet“, kuri koncepcija primena „SpaceX“ architektūrą: vartotojo terminalas jungiasi prie žemoje orbitoje esančių palydovų. Skirtumas tas, kad „Starlink“ yra seniai veikiantis pasaulinis tinklas, o „Rasswiet“ dar yra aktyvios plėtros stadijoje.

    Bendrovė skelbia, kad palydovai ryšiui su antžeminiais terminalais turėtų naudoti 5G NTN technologijas, o tarpusavyje duomenis perduoti lazeriniais ryšio kanalais. Taip pat minima, kad bandymuose esą pavyko perduoti duomenis tarp palydovų iki 1 000 kilometrų atstumu, pasiekiant iki 10 gigabitų per sekundę spartą.

    Vis dėlto tokie skaičiai šiuo metu daugiausia remiasi gamintojo pateikiamais bandymų rezultatais, o ne nepriklausomais matavimais realiomis eksploatavimo sąlygomis. Galutinį vartotojų patyrimą nulems tai, kiek palydovų bus orbitoje, kokia bus aprėptis, delsos rodikliai, atsparumas trukdžiams ir terminalų diegimo mastas.

    „Kol kas tai labiau infrastruktūrą kuriantis projektas, o ne pilnai veikiantis „Starlink“ pakaitalas“, – taip situaciją apibendrina dalis analitikų, vertinančių pristatymą per tinklo brandos prizmę.

    Kodėl tai svarbu ir ką stebėti toliau?

    Nepriklausomas palydovinis ryšys svarbus ne tik civiliniams vartotojams, bet ir valstybės atsparumui, nes ryšys reikalingas ten, kur antžeminiai tinklai neprieinami arba pažeidžiami. Dėl to šalia civilinių scenarijų dažnai aptariama ir potenciali karinė paskirtis, nors pats gamintojas viešai gali jos ir neakcentuoti.

    Diskusijose pasirodo ir prielaidos apie galimą terminalų pritaikymą bepiločiams orlaiviams, tačiau pristatyme tai neįvardijama kaip tikslinė paskirtis. Realius atsakymus duos tik tolesni „Rasswiet“ paleidimai, nepriklausomi bandymai ir tai, ar terminalai pasieks masinę gamybą.

    Artimiausiais metais pagrindiniai klausimai bus paprasti: ar deklaruojama iki 700 megabitų per sekundę sparta išliks realiomis sąlygomis, kokia bus ryšio delsa ir patikimumas, ir ar sistema sugebės pasiūlyti stabilų ryšį dideliame plote. Būtent šie kriterijai šiandien skiria veikiančius pasaulinius tinklus nuo ambicingų, bet dar ankstyvų projektų.

  • Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusijos viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raginimai įvairiomis priemonėmis sutrikdyti ar net sunaikinti palydovinį internetą „Starlink“, kuris tapo vienu svarbiausių Ukrainos ryšio kanalų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie planai realiai reikštų bandymą silpninti ne tik Ukrainos gynybą, bet ir jos partnerių infrastruktūrą.

    „Starlink“ ryšys fronte naudojamas ne vien baziniam bendravimui. Jis siejamas su vienetų koordinavimu, situacijos vaizdo perdavimu ir operaciniu duomenų apsikeitimu, todėl plataus masto trikdžiai galėtų turėti tiesioginį poveikį mūšio lauko efektyvumui.

    Kas siūloma Rusijos planuose

    Ukrainos gynybos tematiką nagrinėjantys šaltiniai skelbė apie Rusijos veikėjų viešai aptarinėjamą idėją veikti keliais lygiais: nuo ryšio trikdymo iki smūgių antžeminei infrastruktūrai ir bandymų paveikti pačią palydovų grupuotę. Toks požiūris rodo, kad taikiniu laikoma ne viena grandis, o visas ryšio ekosistemos tinklas.

    Minimos elektroninės kovos priemonės, skirtos slopinti terminalų signalą ir trikdyti ryšį didesnėse teritorijose. Kartu kalbama ir apie kitas priemones, kurios teoriškai galėtų būti nukreiptos prieš žemos orbitos palydovus, nors praktinis tokių veiksmų mastas ir efektyvumas kelia daug klausimų.

    Viešose diskusijose taip pat figūruoja kraštutiniai scenarijai, įskaitant kosmose sukeliamus didelio masto trikdžius. Saugumo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai sukeltų plataus poveikio pasekmes ir paliestų ne vieną valstybę, todėl būtų itin eskaluojantys ir tarptautiniu mastu rizikingi.

    Antžeminė infrastruktūra tampa silpnąja grandimi

    Ryšio sistemų atsparumas priklauso ne tik nuo palydovų, bet ir nuo antžeminių mazgų, duomenų perdavimo linijų bei elektros tiekimo. Dėl to dalis grėsmių gali būti nukreipta į lengviau pasiekiamus taikinius, kurie nereikalauja sudėtingų technologinių sprendimų.

    Straipsniuose, kuriuose aptariami galimi išpuoliai prieš „Starlink“ ekosistemą, akcentuojama ir NATO šalių vaidmuo užtikrinant ryšio grandines. Tokiose diskusijose ypač pabrėžiama, kad net pavieniai incidentai prie infrastruktūros objektų gali būti vertinami kaip platesnės spaudimo strategijos dalis.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad elektroninė kova ir ryšio trikdymas tampa nuolatine modernių konfliktų dalimi. „Starlink“ atveju kalbama apie sistemą, kuri sukurta kaip didelė, greitai papildoma palydovų konsteliacija, todėl visiškas jos išjungimas būtų sudėtingas, tačiau lokalūs trikdžiai yra realesnis scenarijus.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai informaciniai pareiškimai apie taikinius sutampa su bandymais tikrinti infrastruktūros pažeidžiamumą. Todėl regiono valstybėms svarbu stiprinti kritinių objektų apsaugą, ryšio maršrutų dubliavimą ir greitą incidentų tyrimą, kad būtų mažinama galimų atakų kaina ir poveikis.

  • Nemokamas palydovinis internetas Lenkijos PKP Intercity traukiniuose: „Pendolino“ bandymai jau rudenį

    Lenkijos geležinkelių vežėjas PKP Intercity artėja prie sprendimo, kuris gali pakeisti keliones tolimojo susisiekimo traukiniais: palydovinis internetas vagonuose būtų prieinamas keleiviams nemokamai. Bendrovė teigia, kad paslauga neturėtų lemti bilietų brangimo.

    PKP Intercity palydovinio ryšio sprendimus bando nuo 2025 metų, siekdama užtikrinti stabilesnį ryšį ten, kur įprastas mobilusis internetas prastėja dėl greičio ar silpnesnės aprėpties. Ypač tai aktualu greituosiuose maršrutuose, kur ryšio nutrūkimai yra dažnas reiškinys.

    Rudenį – bandymai su keleiviais

    Šių metų rudenį planuojami lyginamieji bandymai viename „Pendolino“ sąstate, kuriuose dalyvaus ir keleiviai. Bandymams bus naudojami „Kymeta“ imtuvai, tiekiami per „Eutelsat“ sprendimus, susijusius su „OneWeb“ palydovų tinklu.

    Anksčiau, šių metų pradžioje, bandymuose buvo naudota „Starlink“ įranga, kuri dažnai minima kaip vienas pažangiausių plačiajuosčio palydovinio interneto sprendimų. PKP Intercity tikslas – realiomis sąlygomis palyginti skirtingas technologijas ir pasirinkti geriausiai geležinkelio aplinkai tinkantį variantą.

    „Norėčiau nuraminti keleivius: palydovinis internetas bus nemokamas ir nesukels bilietų kainų didėjimo“, – sakė PKP Intercity viceprezidentė Joanna Siecińska.

    Kodėl palydovinis internetas traukiniuose tampa aktualus?

    Palydovinis ryšys geležinkeliuose vertinamas kaip būdas sumažinti „aklųjų zonų“ problemą, kai ryšys dingsta dėl reljefo, atstumo iki bazinių stočių ar didelio greičio. Praktikoje tai reiškia, kad keliaujant keleiviams būtų lengviau dirbti, bendrauti, naudotis pramogų platformomis ar informacinėmis paslaugomis.

    Tokio tipo sprendimai paprastai reikalauja ne tik palydovinės įrangos, bet ir traukinyje įrengtos vidinės belaidės infrastruktūros, duomenų srautų valdymo bei kibernetinio saugumo priemonių. Tai svarbu tam, kad ryšys būtų ne tik greitas, bet ir patikimas, o keleivių duomenys apsaugoti.

    Bandymus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, o tuomet bus sprendžiama, kurį sprendimą ir kurio tiekėjo PKP Intercity pasirinks diegimui. Nuo pasirinktos technologijos priklausys ir tai, kaip greitai palydovinis internetas galėtų plėstis į daugiau sąstatų.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Diskusijos dėl palydovinio ryšio ateities vyksta ir platesniu mastu: Europos telekomunikacijų bendrovės svarsto bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungą dėl radijo dažnių skyrimo 2027 metais palydovinių paslaugų plėtrai. Tarp minėtų bendro veikimo dalyvių yra „Deutsche Telekom“, „Orange“, „Vodafone Group“ ir „Telefónica“.

    Tokia kryptis rodo, kad palydovinis ryšys vis dažniau laikomas ne nišine alternatyva, o svarbia infrastruktūros dalimi, ypač siekiant ryšio tęstinumo transporto koridoriuose ir regionuose. PKP Intercity projektas šiame kontekste gali tapti vienu ryškesnių praktinių pavyzdžių, kaip technologija pritaikoma kasdienėms keleivių kelionėms.

  • Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Pranešama, kad Elonas Muskas neprieštarauja, jog Ukraina naudotų „Starlink“ ryšį turinčius dronus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip akcentuojama, galutinis sprendimas laikomas politiniu ir siejamas su JAV administracijos pozicija.

    Pasak publikacijų, Ukraina jau kurį laiką siekia aiškesnio leidimo operacijoms, kurios leistų taikytis į objektus maždaug iki 200 kilometrų Rusijos gilumoje. Kijevas argumentuoja, kad taip būtų galima greičiau aptikti ir sunaikinti mobilius raketų paleidimo įrenginius dar prieš atakas.

    Ryšys, kurio sunku užslopinti

    Karinės technologijos ekspertai pabrėžia, kad palydovinis internetas suteikia stabilesnį valdymo kanalą ir vaizdo perdavimą iki pat smūgio momento. Tai ypač svarbu, kai elektroninės kovos priemonėmis bandoma trikdyti dronų ryšį ir navigaciją.

    Šiuo metu „SpaceX“ yra ribojusi „Starlink“ veikimą virš suverenios Rusijos teritorijos, o terminalai dažniausiai naudojami Ukrainoje, įskaitant ir okupuotas teritorijas. Dėl to bet koks apribojimų pakeitimas turėtų tiesioginę įtaką veiksmų geografijai.

    Kijevo argumentas: mažinti spaudimą oro gynybai

    Ukraina teigia, kad galimybė smogti paleidimo įrenginiams ir sandėliams dar prieš raketų paleidimą galėtų sumažinti spaudimą oro gynybai. Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo iššūkiai dėl perėmėjų atsargų ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, ypač balistinėmis raketomis.

    „Mums svarbu ne tik numušti raketas ore, bet ir sumažinti patį paleidimų skaičių“, – sakė Ukrainos pareigūnų poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Neaiškumas išlieka

    Viešojoje erdvėje pateikiamos skirtingos interpretacijos, ar Muskas iš tiesų suteikia žalią šviesą, ar tik nurodo, kad sprendimą turi priimti Vašingtonas. Minima, kad ankstesnėse diskusijose buvo nesusipratimų dėl to, kas ir kokiu lygiu turi patvirtinti tokių operacijų leidimą.

    Kontekstą papildo ir tai, kad anksčiau buvo fiksuoti atvejai, kai „Starlink“ prieinamumas tapo geopolitinių ginčų objektu. Tai sustiprina nuomonę, kad palydovinis internetas kare tapo ne tik technologine, bet ir politine priemone.

  • Lazerio ryšio proveržis: net per turbulencijas perduoti duomenys beveik neprarasti

    Lazerio ryšio proveržis: net per turbulencijas perduoti duomenys beveik neprarasti

    Mokslininkai pademonstravo, kad lazerio spinduliu atviroje erdvėje galima perduoti informaciją net tada, kai atmosferos turbulencija smarkiai iškraipo patį spindulio vaizdą. Eksperimente duomenys buvo perskaityti beveik be klaidų, nors vėjas, temperatūrų skirtumai ir oro srautai paprastai sukelia ryšio trikdžius.

    Iki šiol tokioms problemoms spręsti dažniausiai pasitelkiamos adaptyviosios optikos sistemos: jos matuoja iškraipymus ir realiu laiku koreguoja signalą. Tai veikia, bet kainuoja brangiai, reikalauja sudėtingos įrangos ir didelės skaičiavimo galios, ypač kai sąlygos greitai kinta.

    Kodavimas topologijoje

    Šį kartą pasirinkta kitokia kryptis: informacija koduota ne įprastais šviesos parametrais, tokiais kaip intensyvumas ar spalva, o į topologinę šviesos struktūrą. Topologija aprašo savybes, kurios išlieka net ir deformuojant objektą, todėl idėja paprasta: tegul turbulencija iškraipo vaizdą, bet „nepanaikina“ pačios struktūros.

    Tyrimui pasitelktos sudėtingos struktūros, siejamos su skyrmionais, o lazerio ryšys patikrintas realiomis sąlygomis tarp dviejų pastatų. Spindulys įveikė 270 metrų atstumą, pakeliui patirdamas aplinkos poveikį, kuris paprastai reikštų ryškų signalo kokybės kritimą.

    Rezultatai: iki 98 proc. tikslumo

    Atvykęs į imtuvą spindulys buvo akivaizdžiai deformuotas, tačiau užkoduota informacija išliko. Daugumoje bandytų sąlygų pasiekta daugiau kaip 98 proc. perdavimo ištikimybė, o esant itin stiprioms turbulencijoms ji siekė apie 86 proc.

    Esminis skirtumas tas, kad imtuvui nereikia taip agresyviai „valyti“ signalo ar nuolat perskaičiuoti korekcijų pagal kintančią atmosferą. Jei metodas pasiteisintų didesniais atstumais ir spartesnėse linijose, tai galėtų sumažinti energijos sąnaudas ir supaprastinti atvirojo optinio ryšio įrangą.

    Kur tai gali praversti?

    Tokios technologijos dažnai siejamos su vadinamuoju laisvos erdvės optiniu ryšiu, kuris laikomas alternatyva ten, kur šviesolaidį tiesti brangu ar nepraktiška. Praktiniai scenarijai apimtų ryšį tarp pastatų, laikiną didelės spartos interneto tiekimą atokiose vietovėse ar greitas jungtis po infrastruktūros pažeidimų.

    Taip pat minima perspektyva palydoviniame ryšyje ir kosmoso misijose, kur svarbus didelis duomenų pralaidumas. Dar viena kryptis – kvantinės komunikacijos ir saugaus ryšio sistemos, kur signalo struktūros stabilumas realiomis sąlygomis yra vienas iš praktinių barjerų.

  • Pagaliau Wi‑Fi „LOT“ lėktuvuose: paaiškėjo, kurie „Dreamliner“ jau turi internetą

    Pagaliau Wi‑Fi „LOT“ lėktuvuose: paaiškėjo, kurie „Dreamliner“ jau turi internetą

    Lenkijos oro bendrovė „LOT“ pradėjo diegti belaidį internetą savo „Boeing 787 Dreamliner“ lėktuvuose, nors keleiviai šios paslaugos laukė ilgai. Pirmieji realūs pokyčiai įvyko šiais metais, kai dalyje orlaivių buvo įrengta palydovinio ryšio įranga.

    Planas ambicingas: „LOT“ nurodo siekianti Wi‑Fi įdiegti 15-oje „Boeing 787“ lėktuvų. Šiuo metu internetas veikia trijuose „Dreamliner“ orlaiviuose, tad projektas dar tik įsibėgėja.

    Pirmuoju „LOT“ lėktuvu su veikiančiu Wi‑Fi tapo „Boeing 787-9“ su registracija SP-LSA, kuriame paslauga įjungta kovo mėnesį. Vėliau analogiška įranga sumontuota ir lėktuvuose SP-LSE bei SP-LSF.

    Kol kas belaidis internetas siūlomas tik tarpžemyniniuose reisuose, kur ilgesnės kelionės dažniausiai reiškia didesnį poreikį darbui ar ryšiui su artimaisiais. Bendrovė signalizuoja, kad vėliau Wi‑Fi turėtų atsirasti ir mažesniuose „Boeing 787-8“, tačiau jų eilė gali ateiti vėliau.

    Vienas iš artimiausių techninės priežiūros darbus pereinančių orlaivių yra „Boeing 787-8“ su registracija SP-LRF, kuris tikrinamas Žešuve. Vis dėlto nurodoma, kad būtent šiame lėktuve Wi‑Fi kol kas neplanuojamas, o prioritetas teikiamas didesniems „Boeing 787-9“.

    „LOT“ Wi‑Fi neteikia nemokamai: keleiviams siūlomi mokami paketai, kuriuos reikia įsigyti skrydžio metu. Bendrovė taip pat taiko apribojimą, kad aktyvuotas paketas skirtas naudoti viename įrenginyje.

    Ryšį lėktuvuose tiekia „Viasat“, viena didžiausių aviacijos palydovinio interneto tiekėjų, dirbanti su daugeliu oro linijų. Tokia technologija paprastai leidžia užtikrinti stabilesnį ryšį virš vandenynų ir atokesnių regionų, tačiau reali sparta gali skirtis priklausomai nuo maršruto, apkrovos ir pasirinkto paketo.

  • Elonas Muskas meta naują bombą: „SpaceX“ prašo leidimo iki 100 000 „Starlink“ palydovų

    Elonas Muskas meta naują bombą: „SpaceX“ prašo leidimo iki 100 000 „Starlink“ palydovų

    Žemojoje Žemės orbitoje jau skrieja dešimtys tūkstančių įvairių operatorių palydovų, o didžiausią dalį sudaro „SpaceX“ valdoma „Starlink“ grupė. Bendrovė nori žengti dar toliau: JAV ryšių reguliuotojui Federalinei ryšių komisijai (FCC) pateiktuose dokumentuose nurodoma ambicija ateityje turėti iki 100 000 „Starlink“ palydovų.

    Paraiškoje aprašoma naujos kartos negeostacionari palydovinio ryšio sistema, viešojoje erdvėje dažnai vadinama „Starlink“ trečiąja karta. Tokia plėtra reikštų kokybinį šuolį ne tik pagal palydovų skaičių, bet ir pagal jų technines charakteristikas bei keliamus reikalavimus paleidimo infrastruktūrai.

    Didžiuliai palydovai ir nauji mastai

    Dokumentuose nurodoma, kad naujieji palydovai gali sverti apie 2–2,5 tonos, o jų išskleistų saulės baterijų plotas siektų maždaug 300–400 kvadratinių metrų. Palyginimui, ankstesnių „Starlink“ kartų palydovai buvo gerokai lengvesni, todėl vienu skrydžiu buvo įmanoma iškelti didesnį jų kiekį.

    Šiuo metu „SpaceX“ dažniausiai kelia palydovus „Falcon 9“ raketa, vienu paleidimu išgabendama kelias dešimtis aparatų. Tačiau, jei palydovai taps kelis kartus sunkesni, ekonomika keistųsi: su „Falcon 9“ tektų skraidinti mažiau vienetų, o tai didintų kaštus ir apsunkintų plėtros tempą.

    Viltis dedama į „Starship“

    Dėl to „SpaceX“ plėtros planai glaudžiai siejami su „Starship“ raketos programa. Ši daugkartinio naudojimo itin sunkios klasės raketa kuriama kaip platforma, galinti į žemąją orbitą kelti daugiau kaip 100 tonų naudingosios apkrovos, todėl teoriškai taptų tinkamiausiu sprendimu masiškai gabenti sunkesnius „Starlink“ palydovus.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad paraiška FCC dar nereiškia automatinio leidimo ar garantuoto įgyvendinimo. Tokie projektai paprastai vertinami kompleksiškai: nuo radijo dažnių suderinamumo ir ryšio trikdžių rizikos iki kosmoso saugumo, orbitų valdymo ir nuolaužų prevencijos priemonių.

    Ką reikštų 100 000 palydovų

    Tokio masto megakonstelacija potencialiai galėtų sustiprinti palydinio interneto aprėptį ir pralaidumą, ypač atokiuose regionuose, taip pat prisidėti prie ryšio atsparumo ekstremaliomis situacijomis. Kartu didėja klausimai dėl astronominių stebėjimų trikdžių ir kosminio eismo valdymo, nes daugiau aparatų orbitoje reiškia didesnę susidūrimų riziką ir didesnį koordinavimo poreikį.

    Pastaraisiais metais būtent šios temos tampa vis aktualesnės, nes palydinių ryšio tinklų lenktynės intensyvėja. Reguliuotojai ir tarptautinės organizacijos vis dažniau akcentuoja pareigą užtikrinti saugų palydovų deorbitavimą, skaidrų orbitų planavimą ir atsakomybės mechanizmus, kad kosmoso infrastruktūra išliktų tvari ilgajame laikotarpyje.

  • Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Žurnalistinis tyrimas atskleidė kelis dokumentus, parengtus Kinijos ir Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo renginiams bei deryboms 2023 metais. Juose aprašoma, kaip abi šalys svarstė priemones, galinčias sumažinti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ efektyvumą.

    Nutekintuose pristatymuose minima kelių etapų strategija, apimanti diplomatinį spaudimą ir kovą dėl radijo dažnių bei orbitinių pozicijų. Dokumentuose taip pat įvardijamos technologinės priemonės, tokios kaip ryšio trikdymas, kibernetinės atakos ir, ilgesnėje perspektyvoje, galimybė fiziškai taikytis į palydovus.

    Tyrime pažymima, kad „Starlink“ konstelacijos mastas laikomas iššūkiu konkurentams ir didina susidūrimų riziką žemojoje Žemės orbitoje. Autorių teigimu, siūlomos suderintos priemonės būtų nukreiptos į tolesnės konstelacijos plėtros apsunkinimą ir jos operacinių galimybių ribojimą.

    Kas dokumentuose minima apie trikdymą

    Vienas iš aprašytų sumanymų siejamas su bendru Rusijos ir Kinijos elektroninės kovos sprendimų vystymu. Tokia sistema, kaip teigiama, galėtų leisti selektyviai slopinti ryšį konkrečiose teritorijose, pritaikant trikdymo intensyvumą pagal situaciją.

    Dokumentuose taip pat keliama idėja apie pigesnių priešpalydovinių priemonių kūrimą, kurios teoriškai leistų greičiau naikinti palydovus, nei būtų papildoma jų grupuotė orbitoje. Ekspertai Vakarų šalyse ne kartą pabrėžė, kad kosmoso infrastruktūros militarizacija didina eskalacijos ir klaidų riziką.

    Platesnis bendradarbiavimo mastas

    Nutekinta medžiaga, kaip teigiama tyrime, apima ne vien ryšio temą. Joje minimi planai vystyti integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą, skirtą kovai su moderniomis grėsmėmis, įskaitant hipergarsines raketas.

    Taip pat aptariami autonominių dronų spiečių sprendimai, kuriuose galėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas, ir kitos modernizavimo kryptys. Dokumentuose šis bendradarbiavimas siejamas su Rusijos karo Ukrainoje patirtimi ir Kinijos technologinėmis bei gamybinėmis galimybėmis.

    Vakarų politikai ir saugumo bendruomenė panašius signalus vertina kaip riziką Europos ir transatlantiniam saugumui. „Tai kelia didžiulį nerimą ir verčia rimtai vertinti Kinijos vaidmenį, nes tai kertasi su esminiais Europos saugumo interesais“, – sakė Johann Wadephul.

    Pasak tyrime cituojamų buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tokie dokumentai turėtų būti vertinami kaip įspėjimas dėl didėjančios technologinės ir karinės sinergijos. „Tai pavojaus signalas, į kurį būtina reaguoti, o ne ignoruoti“, – sakė Edas Boganas.

    Pastaraisiais metais palydovinis internetas tapo kritine infrastruktūra, ypač krizėse ir karo zonose, todėl jo pažeidžiamumas tampa strateginiu klausimu. Dėl to auga dėmesys ryšio atsparumui, atsarginėms sistemoms ir kosmoso saugumo taisyklėms, kurias tarptautinė bendruomenė vis dažniau svarsto kaip prioritetą.

  • Starlink siekia MSS dažnių Europoje: Europos Komisijos planas gali atverti ginčą dėl konkurencijos

    Kova dėl palydovinio ryšio dažnių

    „Starlink“, „SpaceX“ valdoma palydovinio interneto bendrovė, Europoje taikosi į naujai planuojamas mobiliojo palydovinio ryšio (MSS) radijo dažnių juostas. Šios juostos laikomos strategiškai svarbiomis, nes jos galėtų užtikrinti saugesnį ryšį išmaniesiems telefonams tiesiogiai su palydovų tinklais.

    Europos Komisija valstybėms narėms siūlo teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų dalyvauti tokiuose dažnių paskirstymo procesuose. Diskusijų centre atsidūrė idėja riboti prieigą ne Europos Sąjungos subjektams, pirmiausia iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

    Kodėl tai kelia įtampą?

    Tokie ribojimai reikštų, kad „Starlink“ galėtų būti automatiškai eliminuojama iš potencialiai itin vertingo konkurso. Bendrovė tokią kryptį linkusi vertinti kaip konkurencijos ribojimą, ypač jei ES rinkoje alternatyvų skaičius yra mažas.

    Ši tema jautri ir geopolitiniu požiūriu: palydovinis ryšys tampa kritinės infrastruktūros dalimi, o priklausomybė nuo išorinių tiekėjų daugelyje ES valstybių laikoma rizika. Kita vertus, per griežti ribojimai gali sumažinti konkurenciją ir sulėtinti paslaugų plėtrą vartotojams.

    Europos alternatyvos ir pajėgumų klausimas

    Tekste minima, kad realiu europiniu „Starlink“ konkurentu šiuo metu dažniausiai įvardijama „Eutelsat“, veikianti palydovinio ryšio rinkoje. Vis dėlto pagrindinis iššūkis yra mastas: norint teikti tiesioginio ryšio į telefonus paslaugas plačiai auditorijai, reikia didelių investicijų ir tankios palydovų infrastruktūros.

    „Eutelsat“ pastaruoju metu buvo sustiprinta maždaug 1 500 000 000 eurų finansiniu įnašu, tačiau net ir tokio dydžio injekcija automatiškai nereiškia, kad įmonė gali greitai pasiekti šimtų milijonų vartotojų aprėptį. Praktikoje daug lemią technologinis pasirengimas, palydovų skaičius, spektras ir tinklo integracija su mobiliojo ryšio ekosistema.

    „Starlink“ argumentai ir turimi resursai

    „Starlink“ savo poziciją grindžia tuo, kad siūlomos taisyklės gali prieštarauti tarptautinėms telekomunikacijų koordinavimo nuostatoms ir kurti precedentą, kai konkurencija ribojama ne techniniais kriterijais, o kilmės šalimi. Bendrovė taip pat perspėja, kad toks modelis gali sumažinti europiečių pasirinkimą ir pristabdyti paslaugų, tiesiogiai pasiekiamų telefone, atsiradimą.

    „Siūlomos nuostatos, kurios iš anksto šalina dalyvius iš konkurso, nėra suderinamos su tarptautinėmis telekomunikacijų gairėmis ir kelia riziką, kad europiečiai neteks tiesiogiai į įrenginius teikiamų palydovinio ryšio paslaugų“, – sakė „Starlink“ poziciją apibendrinantys dokumentai.

    Bendrovė remiasi ir savo infrastruktūros mastu: ji yra iškėlusi apie 6 000 žemąja orbita skriejančių palydovų, o tinklas nuolat atnaujinamas, nes dalis senesnių palydovų nusileidžia ir sudega atmosferoje. Paleidimai tęsiami reguliariai, pasitelkiant „Falcon 9“ raketas, todėl pajėgumai didėja, o technologijos atnaujinamos.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokią galutinę formą įgaus Europos Komisijos siūlomos taisyklės ir kaip jas įgyvendins valstybės narės. Nuo sprendimų priklausys ne tik konkurso dalyvių ratas, bet ir tai, kaip greitai Europoje realiai plėsis tiesioginio palydovinio ryšio į mobiliuosius telefonus paslaugos.