Tag: Paminklai

  • Audra nuvertė paminklą prieš Vėlines: kas apmokės žalą ir ką daryti radus suniokotą kapą

    Artėjant Vėlinėms dalis žmonių, atvykę į kapines po ilgesnės pertraukos, randa nemalonią staigmeną: nuvirtusį paminklą, sutrūkinėjusią antkapinę plokštę ar sulankstytą tvorelę. Dažniausiai tokią žalą sukelia stiprus vėjas, nuvirtę medžiai ar nulūžusios šakos, tačiau kartais pakanka ir gretimos kapavietės elementų griūties.

    Tokiose situacijose kyla esminis klausimas, kas turi atlyginti nuostolius. Praktikoje atsakymas priklauso nuo to, ar žala kilo dėl nenugalimos jėgos, ar dėl aplaidžios priežiūros, taip pat nuo to, ar kapavietė ar paminklas buvo apdrausti.

    Kas atsako už nuvirtusį medį

    Kapinių priežiūrą paprastai organizuoja savivaldybės paskirtas administratorius arba bendruomenė, o kasdienę tvarką užtikrina kapinių prižiūrėtojas. Jei medis buvo akivaizdžiai pavojingas, pažeistas puvinio, ligotas, neprižiūrėtas ar laiku neapgenėtas, gali kilti atsakomybė už žalą, jei įrodoma, kad riziką buvo galima nustatyti ir jos išvengti.

    Jeigu medis nuvirto dėl staigaus ir ekstremalaus meteorologinio reiškinio, žalos priskyrimas konkrečiam atsakingam asmeniui gali būti sudėtingesnis. Tokiu atveju neretai vertinama, ar buvo objektyvi pareiga ir reali galimybė užkirsti kelią nelaimei, ar įvykis laikytinas nenugalima jėga.

    Kada padeda draudimas

    Draudikai pastebi, kad kapaviečių žalų pikas dažnai sutampa su audrų sezonu, tačiau nuostolių sukelia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, šlapio sniego slėgis ar gretimų objektų griūtis. Lietuvoje paplitusi praktika, kai kartu su būsto draudimu papildomai pasirenkamas paminklų draudimas, leidžiantis apdrausti ir kelias kapavietes skirtingose vietovėse.

    Tokia apsauga dažniausiai apima stacionarius kapavietės elementus, tarp jų paminklus, antkapines plokštes ir tvoreles. Įvykus draudžiamajam įvykiui gali būti kompensuojamos ne tik analogiško paminklo įsigijimo, bet ir atstatymo darbų išlaidos, net jei nepavyksta įrodyti kapinių prižiūrėtojo ar kito asmens kaltės.

    Ką daryti radus apgadintą kapavietę

    Pirmiausia verta nufotografuoti žalą ir aplinką, įskaitant nulūžusią šaką, nuvirtusį medį ar kitus objektus, galėjusius sukelti sugadinimus. Taip pat pravartu pasižymėti, kada paskutinį kartą kapavietė buvo tvarkinga, nes tai padeda atkurti įvykio aplinkybes.

    Apie pavojingus medžius ar kabančias šakas reikėtų informuoti kapinių prižiūrėtoją, ypač jei matyti akivaizdūs pažeidimai. Jei kapavietė ar paminklas apdrausti, apie žalą rekomenduojama pranešti kuo greičiau, net jei tiksli įvykio data nėra aiški.

    Prieš užsakant remonto ar atstatymo darbus svarbu suderinti su draudiku, kokių dokumentų reikės ir kokia tvarka fiksuojama žala. Tai ypač aktualu, kai tenka keisti paminklą ar atlikti brangesnius akmens apdirbimo darbus, nes vėliau gali prireikti sąskaitų ir kitų išlaidų pagrindimo.

    Kapaviečių tvarkymas daugeliui yra suplanuota kelionė ir jautrus įsipareigojimas, todėl papildomos išlaidos ir laiko sąnaudos gali tapti rimtu išbandymu. Žinant atsakomybės principus, turint nuotraukas ir laiku kreipiantis į prižiūrėtoją ar draudiką, dažniausiai pavyksta greičiau išspręsti situaciją ir išvengti dar didesnių nuostolių.

  • Šuns Baltico istorija sukrėtė pasaulį: Gdynėje atidengtas jo paminklas, plūsta minios

    Šuns Baltico istorija sukrėtė pasaulį: Gdynėje atidengtas jo paminklas, plūsta minios

    Gdynėje birželio 24 dieną atidengtas paminklas šuniui Balticui, kurio išgelbėjimo istorija 2010 metais apskriejo ne tik Lenkiją, bet ir užsienio žiniasklaidą. Skulptūra pastatyta prie Marina Yacht Parko, kur ją jau lanko turistai ir miestiečiai.

    Balticas išgarsėjo po dramatiško gelbėjimo Baltijos jūroje, kai buvo pastebėtas dreifuojantis ant ledo lyties atviroje jūroje. Tuomet įgula, plaukusi moksliniu laivu r/v „Baltica“, ryžosi operacijai, kuri anuomet buvo apibūdinama kaip itin rizikinga dėl šalčio ir bangavimo.

    Gelbėjimas atviroje jūroje

    2010 metų sausio 25 dieną, apie 15.40 valandą, jūrininkai aptiko šunį maždaug 15 jūrmylių nuo kranto. Tai yra apie 28 kilometrus, o tokioje distancijoje žiemą gresia greita hipotermija net ir žmogui, jau nekalbant apie gyvūną.

    Pasak istorijos dalyvių, šuo kelias dienas laikėsi ant ledo, krito į vandenį ir vėl užlipdavo atgal. Gelbėjime dalyvavęs jūrų gelbėtojas ir gyvūnų globos aktyvistas Adamas Buczyńskis, tuomet dirbęs laive mechaniku, į šunį plaukė pripučiama valtimi.

    „Mačiau, kad jis jau nebeturi jėgų, todėl delsti buvo neįmanoma“, – sakė Adamas Buczyńskis.

    Po kelių dienų Balticas buvo oficialiai įtrauktas į laivo komandą ir tapo savotišku įgulos simboliu. Vėliau, A. Buczyńskiui išėjus į pensiją, šuo apsigyveno kartu su juo ir dar kelerius metus dalyvavo gelbėjimo veiklose kaip tarnybinis šuo.

    Nuo pasaulinės šlovės iki paminklo

    Baltico istoriją anuomet plačiai nušvietė tarptautinė žiniasklaida, o pats šuo tapo atpažįstamas tarp Trijų miestų pakrantės gyventojų ir turistų. Gdynė jam suteikė garbės simbolinį titulą, o gelbėtojai sulaukė šimtų laiškų ir padėkų iš įvairių šalių.

    Šuo mirė 2017 metų spalio 28 dieną, sulaukęs 15 metų. Paminklo idėja siejama su noru įamžinti ne tik neįprastą išsigelbėjimą, bet ir žmonių ryžtą padėti, kai situacija atrodė beveik beviltiška.

    Skulptūroje Balticas pavaizduotas realaus dydžio, pastatytas ant formos, primenančios ledo lytį. Greta pateikiamas trumpas jo istorijos aprašas lenkų ir anglų kalbomis, o sprendiniai pritaikyti taip, kad su informacija galėtų susipažinti ir žmonės su negalia.

    Kodėl ši istorija vis dar traukia žmones?

    Gyvūnų gelbėjimo istorijos dažnai tampa visuomenės dėmesio centru, nes jose susitinka emocija ir konkretus veiksmas, kurį gali suprasti kiekvienas. Baltico atvejis išsiskyrė tuo, kad gelbėjimas vyko atviroje jūroje, esant žiemiškoms sąlygoms, o šuns ištvermė tapo istorijos ašimi.

    Gdynės savivaldybė tikisi, kad paminklas taps nauju traukos tašku prieplaukos zonoje ir kartu primins apie atsakomybę už gyvūnus. Vietos bendruomenė jau dabar jį vadina simboliniu sargu, pasitinkančiu į uostą grįžtančius jūrininkus.