CP v2

Tag: Panama

  • Panamos vario kasyklos uždarymo kaina: šalis jau prarado apie 3,1 mlrd. eurų

    Kanados kasybos bendrovė „First Quantum Minerals“ skaičiuoja, kad sustabdyta vario kasyklos „Cobre Panama“ veikla Panamai jau kainavo apie 3,1 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad didelę dalį nuostolių sudaro ne tik negautos eksporto pajamos, bet ir prarastos biudžeto įplaukos.

    Pasak bendrovės, vien mokesčių ir licencinių įmokų netektys siekia maždaug 1,0 mlrd. eurų. Kasykla nedirba nuo 2023 metų pabaigos, kai Panama po ilgų ginčų ir protestų sustabdė projektą, o sprendimą lydėjo politinė įtampa ir viešos diskusijos dėl aplinkosaugos.

    Kodėl kasykla buvo sustabdyta?

    Kasyklos veikla buvo nutraukta po to, kai šalies Aukščiausiasis Teismas pripažino negaliojančiu teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo patvirtintas atnaujintas susitarimas dėl kasybos. Kritikai projektą siejo su aplinkos tarša ir per menka valstybės nauda, o ginčas tapo vienu ryškiausių Panamos vidaus politikos klausimų.

    Nors oficialiai akcentuoti aplinkosauginiai argumentai, situacija virto platesne politine krize: protestai ir socialinis spaudimas skatino valdžią griežtinti poziciją. Investuotojams tai tapo signalu, kad net ir dideli pramoniniai projektai regione gali susidurti su staigiu reguliavimo posūkiu.

    Poveikis ekonomikai ir darbo rinkai

    Iki veiklos sustabdymo „Cobre Panama“ buvo vienas reikšmingiausių Panamos ekonomikos variklių: įmonė nurodo, kad kasykla sudarė apie 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pasauliniu mastu kasykla buvo svarbi tiekimo grandinėje, nes jos apimtys siekė daugiau kaip 350 000 tonų vario per metus.

    Darbo rinkai poveikis taip pat buvo didelis: skaičiuojama, kad tiesiogiai ir netiesiogiai kasykla palaikė 40 000–50 000 darbo vietų, o nuo šių pajamų galėjo priklausyti iki 200 000 žmonių pragyvenimas. Vietos kontekste pagal sukuriamas darbo vietas ir biudžeto reikšmę kasyklai prilygsta tik Panamos kanalo veikla.

    Arbitražas gali kainuoti dar brangiau

    Dabartiniai nuostoliai gali būti ne galutiniai. „First Quantum Minerals“ siekia žalos atlyginimo tarptautiniame arbitraže, argumentuodama investuotomis lėšomis ir prarastomis pajamomis.

    Įmonės minima potenciali ginčo suma gali siekti net kelis ar keliolika milijardų eurų, tačiau galutinis dydis priklausys nuo arbitražo sprendimų ir šalių pateiktų skaičiavimų. Panamai tai reikštų papildomą riziką viešiesiems finansams ir ilgesnį neapibrėžtumą dėl vieno didžiausių šalies pramonės projektų.

  • Panamoje dingo vandenyno apvellingas: reiškinys, palaikęs gyvybę 40 metų, šiemet neįsijungė

    Prie Panamos Ramiojo vandenyno pakrantės mokslininkai užfiksavo išskirtinę anomaliją: 2025 metais neįvyko sezoninis apvellingas – šaltų, maistinėmis medžiagomis turtingų vandenų pakilimas į paviršių. Tai pirmas toks atvejis per maždaug 40 metų stebėjimų, todėl tyrėjai ragina stiprinti vandenynų stebėseną.

    Apvellingas šiame regione paprastai suaktyvėja nuo gruodžio iki balandžio, kai sustiprėję šiaurės pasatai pajudina paviršinius vandenis ir leidžia iš gelmių kilti šaltesniam vandeniui. Kartu į paviršių patenka ir maistinės medžiagos, kurios maitina planktoną, o šis yra visos jūrinės mitybos grandinės pagrindas.

    Kaip nurodo tyrimą atlikę Smithsonian tropinių tyrimų instituto mokslininkai, šįkart mechanizmas nesuveikė dėl neįprastai silpnų vėjų. Dėl to pakrantės vandenys labiau įšilo, o vandenyno produktyvumas staigiai krito, nes į viršutinius sluoksnius nepateko įprastas maistinių medžiagų „papildymas“.

    Tokie pokyčiai paprastai greitai atsispindi biologiniuose rodikliuose: mažėja planktono gausa, prastėja sąlygos žuvų ištekliams, o visoje ekosistemoje ima stigti energijos. Tyrėjai pabrėžia, kad šis procesas Panamos pakrantėje ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „variklių“, padedančių palaikyti gausias žvejybos zonas.

    Apvellingas reikšmingas ne tik žuvininkystei. Šaltesnis vanduo įprastai padeda mažinti šiluminį stresą koralų rifams, o taip pat palaiko vėsesnę vandens temperatūrą palei pakrantes, kurios jautrios karščio bangoms.

    Silpnesnis apvellingas reiškia šiltesnį paviršinį vandenį, o tai didina riziką tiek koralų būklei, tiek kai kurių rūšių migracijai ir išteklių persiskirstymui. Ilgainiui tokios sąlygos gali keisti ir vietos bendruomenėms svarbių žuvų gausą bei sezoniškumą.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tropinės apvellingo zonos pasaulyje vis dar ištirtos netolygiai, o jų pokyčiai gali turėti platesnių pasekmių nei vien regioninė ekologija. Vandenynas sugeria didelę dalį perteklinės šilumos, todėl vėjų, srovių ir temperatūrų pokyčiai gali turėti grandininį poveikį tiek vietos orams, tiek anglies apytakai.

    Tokie sutrikimai taip pat dažnai siejami su didesnio masto klimato svyravimais, kai atmosferos cirkuliacija laikinai pasikeičia. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vienam sezonui nepakanka daryti galutinių išvadų apie ilgalaikę kryptį, todėl būtina nuosekli stebėsena ir duomenų palyginimas su ankstesniais metais.

    „2025 metais užfiksavome reiškinį, su kuriuo iki šiol nebuvome susidūrę: per visą stebėjimų laikotarpį šis gyvybiškai svarbus procesas taip ir neprasidėjo“, – teigė tyrimo autoriai.

    Pasak jų, atvejis yra aiškus signalas, kad vandenynų monitoringas turėtų būti stiprinamas, nes panašūs sutrikimai gali pasikartoti ir kituose regionuose. Kuo greičiau bus fiksuojami tokie pokyčiai, tuo tiksliau bus galima vertinti rizikas ekosistemoms, žuvininkystei ir pakrančių bendruomenėms.