CP v2

Tag: Panamos kanalas

  • Panamos kanalo rekordas: „SK Gas“ už LNG tanklaivio pirmumą aukcione sumokės 4,9 mln eurų

    Pietų Korėjos energetikos bendrovė „SK Gas“ sutiko sumokėti rekordinę sumą, kad jos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis kuo greičiau kirstų Panamos kanalą. Už pirmumo teisę atviroje aukciono procedūroje bendrovė įsipareigojo sumokėti apie 4,9 mln eurų.

    SGD krovinys buvo pakrautas viename JAV terminalų Meksikos įlankos pakrantėje, o laivas atplaukė į Cristobal uostą prie Atlanto pusės įplaukos į kanalą. Tokia logistika aktuali tiek JAV SGD eksportuotojams, tiek Azijos pirkėjams, nes laiko sutaupymas tiesiogiai virsta mažesnėmis transporto sąnaudomis ir mažesne vėlavimo rizika.

    Kodėl mokama tiek daug?

    Pastaraisiais mėnesiais Panamos kanalo pralaidumą spaudžia vandens trūkumas, siejamas su mažesniu kritulių kiekiu ir El Ninjo reiškiniu. Kadangi kanalo šliuzams būtinas gėlas vanduo, mažėjant jo atsargoms ribojamas leistinų tranzitų skaičius, o tai automatiškai ilgina eilę ir kelia kainas.

    Kanalo administracija taiko mišrų modelį: nustatomas bazinis mokestis, o dalis tranzitų paskirstoma aukcionuose, kuriuose laivų savininkai varžosi dėl ankstesnio pravažiavimo. Dėl to kainą vis dažniau lemia ne tik laivo dydis ar krovinio tipas, bet ir tai, kiek operatorius pasirengęs mokėti už laiką.

    Laikas kainuoja šimtus tūkstančių

    Šiuo atveju sprendimą paaiškina ir rinkos realijos: SGD tanklaivių nuomos įkainiai siekia apie 184 000 eurų per dieną, todėl net kelios papildomos laukimo dienos gali kainuoti daugiau nei 1 000 000 eurų. Kai eilės reide ilgėja, aukcione sumokėta suma tampa būdu išvengti didesnių nuomos, degalų bei įsipareigojimų tiekimui kaštų.

    Ribojant tranzitų skaičių, tikėtina, kad laivų laukimo laikas abiejose kanalo pusėse toliau svyruos, o aukcionuose fiksuojami įkainiai išliks aukšti. Tai ypač jautru energijos kroviniams, kurių pristatymo grafikai ir sutarčių terminai dažnai yra griežti.

  • Panamos kanalo šuolis dėl Ormuzo trikdžių: tranzitų augimas iki 60 proc. kelia naujų iššūkių

    Panamos kanalas pastaraisiais mėnesiais fiksuoja išaugusį krovininių laivų srautą, o didžiausią impulsą, remiantis „Lloyd’s List“ analize, suteikė tanklaivių ir dujovežių tranzitai per didesnius šliuzus. Balandžio rodikliai buvo dar aukštesni nei kovą, nors dalies kitų tipų laivų judėjimas mažėjo.

    Kovą kanalu praplaukė 1 148 krovininiai laivai – tai didžiausias mėnesio rezultatas nuo 2021 metų gruodžio, kai pasaulinė prekyba buvo išaugusi dėl pandemijos nulemtų tiekimo grandinių pokyčių. Didesnį pralaidumą užtikrina 2016 metais išplėstos vadinamosios panamax šliuzų sistemos, leidžiančios plaukti didesniems laivams.

    Augantis srautas ir ilgesnės eilės

    Kanalo administracija skelbia, kad per pusmetį nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų kovo užfiksuota 6 288 tranzitai – 224 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kovo mėnesį vidutiniškai per parą judėjo 37 laivai, o piko dienomis šis skaičius viršijo 40.

    „Panamos kanalas yra atviras ir visiškai veikia dėl maždaug devynių tūkstančių panamiečių įsipareigojimo užtikrinti šio vandens kelio darbą“, – sakė kanalo administratorius Ricaurte Vásquez Morales, pabrėždamas, kad infrastruktūra pajėgi atlaikyti augantį srautą.

    Vis dėlto didėjantis poreikis reiškia ir didesnę konkurenciją dėl rezervacijų, o tai pailgino laukimo laiką. „Lloyd’s List“ duomenimis, laivai be išankstinės rezervacijos balandį vidutiniškai laukė apie 5,5 dienos kryptimi Atlantas–Ramusis vandenynas ir daugiau nei 6 dienas kryptimi Ramusis vandenynas–Atlantas, o maksimalus laukimas kai kuriais atvejais siekė iki dviejų savaičių.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris pakeitė maršrutus

    Suaktyvėję trikdžiai Ormuzo sąsiauryje labiausiai palietė Azijos šalis, kurios tradiciškai importuoja didžiąją dalį naftos ir suskystintų gamtinių dujų iš Artimųjų Rytų. Dalis pirkėjų ėmė ieškoti alternatyvių tiekimo krypčių, o viena iš jų tapo JAV uostai, iš kurių kelias į Aziją per Panamos kanalą dažnai yra trumpesnis nei aplinkiniais maršrutais.

    Tačiau kanalas nėra visapusiškas sprendimas. Reikšmingai daliai suskystintų gamtinių dujų srautų iš Kataro ar Jungtinių Arabų Emyratų realių alternatyvių jūrinių maršrutų galimybės išlieka ribotos, o naftos tiekimo apėjimas vamzdynais regione taip pat turi aiškias lubas.

    Geopolitika ir kova dėl įtakos kanalui

    Panamos kanalo strateginė svarba vėl išryškino geopolitinę konkurenciją. Kanalą XX amžiaus pradžioje pastatė JAV, tačiau 1999 metais jo kontrolė perduota Panamai, o pastaraisiais metais Vašingtonas vis aktyviau akcentuoja interesus regione, ypač kalbant apie Kinijos įtaką logistikos ir uostų sektoriuose.

    Panama vasario pabaigoje oficialiai pranešė panaikinusi uostų sutartis su Honkongo bendrove CK Hutchison ir laikiną terminalų valdymą kanalo regione perdavusi „Maersk“ ir MSC. Sprendimas priimtas po Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, o šis žingsnis vertinamas kaip bandymas perbalansuoti interesus aplink vieną svarbiausių pasaulio prekybos arterijų.