CP v2

Tag: Pancyr-S1

  • Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per dvi paras Rusija neteko dviejų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Pancyr-S1“, kurios dažnai naudojamos strateginiams objektams dengti. Vienas kompleksas buvo sunaikintas netoli Kerčės, okupuotame Kryme, kitas – prie Jeisko aerodromo, rodo viešai paskelbtos nuotraukos ir OSINT analitikų vertinimai.

    Kerčės apylinkės išsiskiria tuo, kad ši kryptis siejama su svarbia Rusijos logistika ir infrastruktūra okupuotame Kryme, įskaitant Krymo tiltą. Dėl to bet koks oro gynybos praradimas ten laikomas jautriu, nes silpnina vietos apsaugą nuo dronų ir kitų oro taikinių.

    Jeiske užfiksuota žala – itin didelė: iš kovinės mašinos daugiausia liko sunkvežimio važiuoklė ir išdegęs kovinis modulis. Toks vaizdas leidžia spėti, kad smūgis galėjo būti tiesioginis arba įvykdytas itin arti taikinio, o panaudota kovinė galvutė – didesnės galios.

    OSINT bendruomenėje minimas galimas atakos scenarijus – ukrainietiškas smogiamasis dronas FP-1, siejamas su didele kovine galvute, galinčia sukelti plataus masto konstrukcinius pažeidimus. Kitu atveju, Kerčėje sunaikintas „Pancyr-S1“ atrodo pažeistas kitaip: kovinis modulis dar laikosi ant platformos, tačiau konstrukcijoje matoma didelė išplėšta ertmė, kurią analitikai sieja su smūgiu šalia amunicijos zonos.

    Vertinant Kerčėje užfiksuotą schemą, neatmetama ir mažesnio drono versija, kai taikinys pasiekiamas tiksliau, tačiau su kuklesne kovine galvute. Tarp viešai aptariamų variantų minimas ir „Rubaka“ tipo bepilotis, kuris, kaip teigiama analitinėse apžvalgose, gali būti komplektuojamas ryšio sprendimais, leidžiančiais valdyti dideliais atstumais.

    Šie praradimai išryškina platesnę tendenciją kare Ukrainoje: net oro gynybos sistemos, sukurtos kovai su dronais, pačios vis dažniau tampa bepiločių taikiniais. Dronų technologijos sparčiai evoliucionuoja, o pigių platformų ir tikslesnių navigacijos sprendimų derinys leidžia efektyviai medžioti brangesnius kompleksus.

    „Pancyr-S1“ paprastai montuojamas ant 8×8 sunkvežimio bazės, o jo ginkluotę sudaro valdomos raketos ir du 30 mm automatiniai pabūklai. Kompleksas skirtas dengti objektus nuo įvairių oro grėsmių, įskaitant bepilotes sistemas, tačiau praktika rodo, kad stacionariai dislokuoti vienetai, ypač saugant infrastruktūrą, tampa pažeidžiami tiksliniams smūgiams.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinėje kovoje vis didesnę reikšmę turi ne vien radarų ir raketų parametrai, bet ir nuolatinė maskuotė, judrumas, daugiasluoksnė gynyba bei elektroninė kova. Jei oro gynybos priemonė paliekama kaip lengvai identifikuojamas stacionarus taikinys, net ir moderni sistema gali būti neutralizuota palyginti nebrangiu dronu.

  • Ukrainos dronai smogė Jaroslavliui: „Pancyr“ ugnis kliudė automobilius ir bėgančius žmones

    Ukrainos dronai smogė Jaroslavliui: „Pancyr“ ugnis kliudė automobilius ir bėgančius žmones

    Ukrainai tęsiant dronų smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, vis dažniau fiksuojami atvejai, kai Rusijos oro gynyba kelia pavojų ne tik atakuojamiems objektams, bet ir civiliams šalia jų. Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas iš Jaroslavlio, kuriame matyti į automobilių stovėjimo aikštelę krentantys šaudmenys ar jų skeveldros.

    Pranešama, kad rugpjūčio 6 dieną Ukraina surengė koordinuotą bepiločių ataką prieš Jaroslavlyje veikiančią naftos perdirbimo gamyklą „Slavneft-YANOS“. Vaizduose matyti panikuojantys ir bėgantys žmonės, o taip pat apgadinti automobiliai stovėjimo aikštelėje.

    Atvirosios žvalgybos analitikai vietą sieja su aikštele šalia „Magnit“ tinklo hipermarketo, miesto pakraštyje. Tokie epizodai, net jei nėra tiesiogiai patvirtinti oficialių institucijų, rodo, kad dronų antpuoliai Rusijos gilumoje didina chaoso ir antrinių incidentų riziką.

    Įrašą vertinantys ekspertai spėja, kad šaudmenys galėjo būti iššauti iš „Pancyr“ sistemos. Tai savaeigis trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos kompleksas, skirtas numušti taikinius mažame aukštyje ir saugoti svarbius karinius bei civilinius objektus.

    „Pancyr-S1“ paprastai komplektuojamas valdomomis raketomis ir dviem 30 milimetrų automatiniais pabūklais 2A38M. Būtent pabūklų šaudmenys, nepataikę į taikinį ar sprogę ore, gali kristi į aplinkines teritorijas ir sukelti žalą ant žemės.

    Jaroslavlio ataka išsiskiria tuo, kad smogta objektui, laikomam strategiškai svarbiu Rusijos kuro tiekimui. „Slavneft-YANOS“ minima tarp didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų, o tokio tipo infrastruktūra yra kritinė tiek vidaus rinkai, tiek logistikai, susijusiai su kariniu tiekimu.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina sistemingai taikosi į Rusijos naftos perdirbimo ir kuro sandėliavimo grandis, siekdama mažinti pajamas iš energijos išteklių ir komplikuoti degalų tiekimą. Ši kampanija taip pat apima smūgius logistikai, karinei pramonei, aviacijos bazėms ir oro gynybos pozicijoms, tačiau kiekvienas toks išpuolis kartu didina riziką, kad gynybinė ugnis bus nukreipta netiksliai ir kliudys civilinę aplinką.

    Nepriklausomai patikrinti kai kurių detalių karo sąlygomis sudėtinga, tačiau vaizdinė medžiaga iš Rusijos miestų vis dažniau atskleidžia naują tendenciją: dronų atakoms intensyvėjant, oro gynybos reakcija tankiai apgyvendintose vietovėse gali sukelti papildomų nuostolių pačios Rusijos teritorijoje.

  • Ukrainos dronai smogė FSB bazei okupuotame Chersono regione: pranešama apie 100 aukų

    Ukrainos dronai smogė FSB bazei okupuotame Chersono regione: pranešama apie 100 aukų

    Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos pranešė įvykdžiusios masinę dronų ataką laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, nusitaikius į Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) infrastruktūrą. Pasak Ukrainos pusės, operaciją atliko elitinis specialiųjų operacijų padalinys, o smūgis buvo suduotas į kelis objektus vienu metu.

    Teigiama, kad taikinys buvo išplėtotas FSB kompleksas Arabato nerijos rajone, netoli okupuoto Heničesko. Ukrainos pateikiamoje versijoje nurodoma, jog dronai atakavo ne tik pastatų stogus, bet ir skriejo į vidų per langus, sukeldami didelę žalą ir gaisrus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai nurodė, kad atakos padariniai Rusijai buvo reikšmingi: esą apie 100 kariškių ir pareigūnų žuvo arba buvo sužeisti. Nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga, tačiau Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia nuotolinių smūgių geografiją okupuotose teritorijose.

    Ukrainos pranešime taip pat teigiama, kad per smūgį sunaikinta Rusijos oro gynybos sistema „Pancyr-S1“, turėjusi dengti objektą nuo panašių atakų. Tokie teiginiai, jei pasitvirtina, rodo ne tik konkretaus taikinio praradimą, bet ir mažėjančią kai kurių svarbių objektų apsaugą, ypač ten, kur vienu metu vyksta daug dronų atakų.

    Ataka, kaip skelbiama, įvyko gegužės 17 dieną, o jos pėdsakus fiksavo ir palydoviniai stebėjimai. NASA FIRMS gaisrų stebėsenos sistema užfiksavo ryškius šilumos židinius smūgių vietoje, kas dažnai sutampa su didesnio masto gaisrais po sprogimų ar degančios infrastruktūros.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokio tipo operacijos turi ir karinį, ir psichologinį tikslą: sutrikdyti valdymą, logistiką bei parodyti, jog užnugaryje esantys objektai nėra saugūs. Kartu tai atspindi platesnę karo tendenciją, kai dronai tampa vienu svarbiausių įrankių smūgiams prieš infrastruktūrą, štabus ir oro gynybos elementus okupuotose teritorijose.

    Volodymyras Zelenskis taip pat kartojo, kad Ukraina tęs nuotolinius smūgius, kol, jo žodžiais, Rusija pajus būtinybę užbaigti karą. Kremlius tokius išpuolius paprastai vadina terorizmu, o informacinėje erdvėje abiejų pusių pareiškimai dėl nuostolių dažnai smarkiai skiriasi.