Tag: Pandora

  • „Pandora“ atidarė milžinišką juvelyrikos gamyklą Vietname: 7 000 darbo vietų ir naujas pažadas

    „Pandora“ atidarė milžinišką juvelyrikos gamyklą Vietname: 7 000 darbo vietų ir naujas pažadas

    Gamybos plėtra Vietname

    Danijos juvelyrikos gamintoja „Pandora“ Vietname atidarė, kaip skelbia pati bendrovė, didžiausią pasaulyje aukštosios juvelyrikos gamybos ir apdirbimo kompleksą. Naujoji gamykla įsikūrė Hošimine ir turėtų tapti reikšmingu „Pandora“ gamybos pajėgumų ramščiu Azijoje.

    Bendrovė nurodo, kad gamykla, pasiekusi pilną pajėgumą, įdarbins apie 7 000 žmonių. Planuojama metinė produkcija sieks iki 60 mln. juvelyrikos vienetų, o tai, pasak „Pandora“, padidins bendrą gamybos apimtį maždaug 50 proc.

    Ši gamykla yra ketvirtoji „Pandora“ pasaulyje ir pirmoji, atidaryta už Tailando ribų. Iki šiol didžioji dalis „Pandora“ gamybos buvo sutelkta Tailande, kur bendrovė veiklą pradėjo dar 1989 metais.

    132 mln. eurų investicija ir žaliųjų tikslų testas

    Į gamyklą Vietname „Pandora“ investavo apie 132 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad objektas veiks naudodamas vien tik atsinaujinančių išteklių elektrą, taip siekiant mažinti gamybos pėdsaką aplinkai didinant apimtis.

    „Pandora“ taip pat primena, kad nuo 2024 metų juvelyrikos gamyboje naudoja 100 proc. perdirbtą auksą ir sidabrą. Perdirbimas paprastai laikomas būdu mažinti pirminės žaliavos poreikį, nors pats rafinavimas išlieka energiškai imlus procesas.

    „Tai suteikia mums lankstumo kurti visas kolekcijas, asortimentą, naudoti įvairias medžiagas ir gamybos technikas“, – sakė „Pandora“ vadovė Berta de Pablos-Barbier.

    Ekspertai pabrėžia, kad auksas dėl savo fizinių savybių ypač tinkamas pakartotiniam naudojimui, tačiau aplinkosauginis efektas priklauso ir nuo to, kokia energija naudojama rafinuojant. „Pandora“ skelbia sieksianti, kad atsinaujinanti elektra būtų plačiau taikoma ne tik jos pačios gamyboje, bet ir tiekimo grandinėje.

    Auganti rinka, bet nemažai rizikų

    Juvelyrikos rinka pasaulyje auga, tačiau tai nereiškia automatinės sėkmės kiekvienam gamintojui. Rinkos prognozėse numatoma, kad 2025–2028 metais juvelyrikos vienetų pardavimai vidutiniškai didės po 4,1 proc. per metus, o tai reikšmingai lenkia drabužių segmento tempą.

    „Pandora“ 2025 metais skelbė pardavusi 112 mln. vienetų, arba daugiau nei po tris gaminius per sekundę. Bendrovė save pristato kaip didžiausią pasaulyje juvelyrikos prekės ženklą, o jos tarptautinę plėtrą ypač išaugino 2000 metais pristatyta pakabukų apyrankė.

    Vis dėlto bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad prekybos sąlygos, įskaitant importo tarifus Jungtinėse Valstijose, gali spausti pelningumą. JAV „Pandora“ yra didžiausia rinka, o paklausą joje dažnai veikia infliacija ir vartotojų lūkesčiai dėl ekonomikos.

    Be to, istorijoje būta ir darbo santykių ginčų, kurie periodiškai grąžina klausimus dėl gamybos sąlygų ir darbuotojų teisių. Plečiantis Vietname, „Pandora“ teks vienu metu įrodyti, kad įmanoma sparčiai didinti apimtis, mažinti emisijas ir užtikrinti atsakingą praktiką tiekimo grandinėje.

  • Mados industrijos paradoksas: visi kalba apie tvarumą, bet pirkėjai už jį mokėti nebenori

    Mados industrijos paradoksas: visi kalba apie tvarumą, bet pirkėjai už jį mokėti nebenori

    Pasaulinę mados industriją 2026 metais sukaustė paradoksas: rinkodaroje vis garsiau žadamas tvarumas, tačiau dalis vartotojų, spaudžiami pragyvenimo kaštų, už tai primokėti nenusiteikę. Vis dėlto prekės ženklai tvarumo krypties neatsisako, nes tai tampa ne įvaizdžio, o rizikų valdymo klausimu.

    Didieji žaidėjai plečia žiediškumo sprendimus ir siūlo daugiau perdirbtų medžiagų, o dalis įmonių investuoja į laboratorijoje užaugintus deimantus ar antrinę prekybą. Tačiau pirkėjai vis dažniau renkasi kainą ir vertę, todėl vadinamasis tvarumo priedas pardavimuose ne visada atsiperka.

    „Tvarumas yra verslas, o ne gerumo akcija: kai brangsta nafta, brangsta poliesteris, o logistika tampa per daug nepastovi“, – sakė buvusi H&M vadovė Helena Helmersson.

    Tvarumas virsta finansų disciplina

    Pastarąjį dešimtmetį mažmenoje dominavo paprasta schema: auginti apimtis, mažinti tiekimo kainą ir išparduoti likučius akcijomis. Tačiau 2026 metais vis daugiau prekės ženklų pripažįsta, kad šie svertai silpnėja, o pelningumą tenka saugoti per tiekimo lankstumą ir stipresnį prekės ženklą.

    Papildomą spaudimą kuria energijos kainų šuoliai ir geopolitiniai sukrėtimai, tiesiogiai veikiantys sintetinių pluoštų savikainą. Kadangi poliesterio ir kitų naftos produktų kainos svyruoja, įmonėms tampa svarbu mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų ir didinti perdirbtų medžiagų dalį.

    Priežastis paprasta: tvarumas vis dažniau atsiranda finansų direktorių darbotvarkėse kaip priemonė stabilizuoti maržas. Tai apima tiek žaliavų riziką, tiek tiekimo grandinių patikimumą, tiek ir reputacijos apsaugą, kai socialiniuose tinkluose skandalai gali greitai numušti prekės ženklo vertę.

    Prabanga taip pat pažeidžiama

    Net ir prabangos segmentas, kuriam kainų jautrumas mažesnis, susiduria su klimato rizika. Tokios žaliavos kaip kašmyras ar aukštos kokybės oda priklauso nuo oro sąlygų, vandens prieinamumo ir gamybos geografijos, o ekstremalūs reiškiniai gali sutrikdyti tiekimą ir kelti kaštus.

    „Tai ne filantropija, o grynas verslas: klimato mažinimo priemonės gali labai greitai atsispindėti pelno (nuostolio) ataskaitoje“, – sakė „Kering“ tvarumo ir institucinių reikalų vadovė Marie-Claire Daveu.

    Investuotojai vis atidžiau vertina aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos rodiklius, todėl tvarumas tampa ir kapitalo pritraukimo, ir rizikų draudimo mechanizmu. Prabangai tai kartu yra būdas skatinti kūrybą, ieškant naujų medžiagų, technologijų ir gamybos sprendimų.

    Žiediškumas brangus, bet artėja taisyklės

    Žiedinės ekonomikos tikslas madoje yra nutolti nuo modelio paimk, pagamink, išmesk ir kurti gaminius taip, kad juos būtų galima perparduoti, taisyti ar perdirbti į naują pluoštą. Tačiau tekstilės perdirbimo infrastruktūra dar tik plečiasi, o tekstilė į tekstilę sprendimai iki šiol išlieka sudėtingi ir brangūs.

    Situaciją keičia ne vien vartotojų nuotaikos, bet ir reguliavimas. Europos Sąjungoje įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti žaliąjį smegenų plovimą, riboti perteklinį prekių naikinimą ir didinti gaminių tvarumo reikalavimus, todėl įmonėms kyla ne tik reputacinė, bet ir finansinių sankcijų rizika.

    Dalis prekės ženklų akcentuoja, kad jaunų vartotojų vertybės ilgainiui gali pastūmėti rinką, tačiau šiandien jų perkamoji galia ne visada atitinka keliamus lūkesčius. Dėl to tvarumas madoje vis labiau primena maratoną: investicijų reikia dabar, o didesnė grąža ir aiškesni signalai iš rinkos dažnai ateina vėliau.