CP v2

Tag: Panevėžio rajono kultūros centras

  • Panevėžio rajono kultūros centras startuoja su nauja komanda: kas keičiasi 25 padaliniuose?

    Panevėžio rajone pradėjo veikti naujai įsteigtas Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaiga oficialiai įregistruota, suformuota administracijos komanda, o kultūrinės veiklos visose seniūnijose, kaip pabrėžiama, nebuvo sustabdytos.

    Reorganizacijos metu pasikeitė kultūros įstaigų struktūra, tačiau toliau aktyviai dirba visi 25 padaliniai. Jų kasdienę veiklą koordinuoja kultūrinės veiklos organizatoriai, užtikrinantys, kad suplanuoti renginiai, repeticijos ir edukacijos vyktų pagal planą.

    Laikinas vadovas ir konkursas

    Nuo gegužės 5 dienos Panevėžio rajono kultūros centrui laikinai vadovauja režisierius ir kultūros vadybininkas Julius Jakubėnas. Jis pareigas eis iki bus atrinktas nuolatinis direktorius viešo konkurso būdu.

    Panevėžio rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą į direktoriaus pareigas, o kandidatų dokumentai priimami iki birželio 8 dienos. Savivaldybės praktikoje tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrų vadovo atrankos procesą ir nenutraukti įstaigos darbo pereinamuoju laikotarpiu.

    „Pokyčiai vyko nuolat, tačiau kultūrinis gyvenimas nesustojo nė akimirkai. Nuo pat pradžių siekėme atviro dialogo ir bendradarbiavimo, kad permainos darbuotojams būtų kuo aiškesnės“, – sakė Julius Jakubėnas.

    Kaip suformuota administracija

    Pranešama, kad kultūros centro administracijoje dirba devyni žmonės. Komandoje numatytos kultūros ir meno, ūkio ir technologijų, finansų, personalo bei viešųjų pirkimų funkcijos, kurios įprastai yra būtinos centralizuotam didelės įstaigos valdymui.

    Administracijos branduolį sudaro direktoriaus pavaduotojai, finansų darbuotojai ir specialistai, atsakingi už personalą bei pirkimus. Tokia struktūra leidžia vienodinti veiklos procesus skirtinguose padaliniuose ir mažinti administracinę naštą vietos komandoms, kad jos galėtų daugiau dėmesio skirti renginiams ir bendruomenėms.

    Artimiausi darbai ir vasaros planai

    Artimiausiu metu naujai įsteigtam centrui tenka užbaigti organizacinius darbus ir galutinai įtvirtinti veiklos procesus: nuo dokumentų valdymo iki bendrų planavimo ir atsakomybės principų padaliniuose. Tokiuose pokyčiuose svarbiausias tikslas – kad gyventojai paslaugų kokybės skirtumų nepajustų, o darbuotojams būtų aiškios taisyklės ir atsakomybės.

    Kultūros centras taip pat ruošiasi Lietuvos moksleivių dainų šventei, planuoja vasaros renginių ciklą ir tęs veiklas visame rajone. Skelbiama, kad pagrindinis naujos komandos siekis – stiprinti kultūros paslaugų kokybę, didinti bendruomenių įsitraukimą ir užtikrinti, kad renginiai būtų prieinami skirtingoms amžiaus grupėms bei seniūnijoms.

  • Raguvos „Spindulėlis“ sugrįžo su rekordu: nuo keturmečių iki jaunimo, paaiškėjo laureatai

    Paskutinį pavasario šeštadienį Raguvos miestelyje nuaidėjo XXIV šalies vaikų ir jaunimo ansamblių bei solistų festivalis-konkursas „Spindulėlis“. Renginys, jau tapęs vasaros pradžios tradicija, šiemet sutraukė dalyvius iš kelių Aukštaitijos miestų ir rajonų, o saulėtas oras tik sustiprino šventės nuotaiką.

    Organizatoriai skelbia, kad į Raguvoje vykusį konkursą atvyko atlikėjai iš Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio bei Panevėžio miesto ir rajono. Scenoje pasirodė įvairaus amžiaus dainininkai – nuo ketverių metų vaikų iki vyresnio jaunimo, o gausiausia, kaip įprasta, buvo solistų grupė.

    Festivalio-koordinatorė Kotryna Juškaitė subūrė komisiją, kuri vertino pasirodymus nuo pirmųjų iki paskutiniųjų numerių. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad konkurso formatas dalyviams kelia papildomo jaudulio, tačiau kartu suteikia aiškų tikslą ir motyvaciją tobulėti, o vadovams leidžia palyginti ugdymo rezultatus skirtingose mokyklose ir studijose.

    Vertinimo komisijai susumavus balus, laureatai paskelbti atskirose vaikų ir jaunimo kategorijose, išskiriant solistus ir ansamblius. Prizinės vietos atiteko Panevėžio rajono kultūros centro padaliniams, Kupiškio kultūros centrui, Anykščių kultūros centro kolektyvui, Rokiškio rajono Obelių gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus ansambliui bei kitiems dalyviams.

    Vaikų kategorijos solistų grupėje pirmą vietą iškovojo Liepa Erlikaitė iš Panevėžio rajono kultūros centro Miežiškių padalinio, antra vieta skirta Radvilei Timofejevai, trečia – Elijai Račinskaitei iš Panevėžio rajono kultūros centro Ramygalos padalinio. Vaikų ansamblių grupėje nugalėjo Pažagienių mokyklos-darželio būrelis „Do Re Mi šalyje“, antroji vieta atiteko Paįstrio padalinio ansambliui „Muzikos ABC“, trečioji – Obelių gimnazijos ansambliui „Obuoliukais lyja“.

    Jaunimo kategorijos solistų grupėje pirmą vietą pelnė Vakarė Jokimaitė iš Kupiškio kultūros centro, antrą – Nora Nuobaraitė iš Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos, trečią – Domas Kuizinas iš Panevėžio rajono kultūros centro Miežiškių padalinio. Jaunimo ansamblių grupėje nugalėjo Anykščių kultūros centro merginų kvartetas, antrą vietą užėmė Panevėžio rajono kultūros centro Raguvos padalinio merginų populiariosios muzikos grupė „Spindulėlis“, trečią – Kupiškio kultūros centro vaikų dainavimo studijos dainininkės.

    Pagrindinis apdovanojimas, „Grand Prix“, atiteko Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos solistei Dovilei Ledzinskaitei. Organizatoriai pažymi, kad „Spindulėlis“ kasmet išlieka svarbia scena jauniesiems atlikėjams: čia jie ne tik varžosi, bet ir įgyja patirties dirbti su scena, garsu, komisijos pastabomis bei viešu pasirodymu.

    Renginio kūrybinė grupė dėkoja rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo, tarp jų – Panevėžio rajono savivaldybei, Panevėžio rajono kultūros centrui, Raguvos bendruomenei ir Panevėžio rajono Raguvos bendruomenei „Raguva kartu“. Taip pat padėkota vietos verslams ir ūkininkų šeimoms, prisidėjusioms prie dalyvių priėmimo bei prizų.

    Festivalio akimirkas įamžino fotografas Gintaras Lukoševičius, o renginį apžvelgė Panevėžio rajono kultūros centro Raguvos padalinio meno vadovė Ina Kuodienė. Organizatoriai linki bendruomenei saugios ir šiltos vasaros bei patvirtina, kad „Spindulėlis“ planuojamas ir kitais metais.

  • Panevėžio rajone subūrė ukrainiečius: „Manifestas: Mano balsas“ kvietė dialogui tarp kartų

    2026 metais gegužės 24 dieną Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padalinyje, dailės galerijoje, surengtas tarpkultūrinis renginys „Manifestas: Mano balsas“. Jis sujungė ukrainiečių bendruomenių atstovus iš Alytaus, Panevėžio ir Plungės, o pagrindine ašimi tapo dialogas tarp skirtingų kartų.

    Organizatoriai akcentavo, kad projektas skirtas ne tik susitikimui, bet ir praktinei socialinei integracijai Lietuvoje. Pasirinkta kryptis buvo mada, stilius ir kultūros paveldas, nes drabužiai migracijos patirtyse dažnai tampa tapatybės ir saviraiškos ženklu, padedančiu išlaikyti ryšį su kilme ir kartu prisitaikyti prie naujos aplinkos.

    Drabužis kaip tapatybės kalba

    Programoje vyko interaktyvi paskaita apie drabužį kaip saviraiškos formą, kai gyvenimas persikelia į kitą šalį. Dalyviai taip pat tyrinėjo tradicinius ukrainiečių ir lietuvių aprangos elementus, ieškodami panašumų, skirtumų ir prasmių, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

    Renginio dalyviai buvo paaugliai, jaunimas, tėvai ir vyresniosios kartos atstovai, todėl daug dėmesio skirta bendravimui ir patirties perdavimui. Darbas mišriose komandose leido neformaliai aptarti, kaip keičiasi savęs suvokimas, kai namų tradicijos susitinka su kasdienybe Lietuvoje.

    Pokalbiai ir kūrybinės dirbtuvės

    „Fashion Talk“ dalyje aptartos šiuolaikinės tendencijos ir tai, kaip jos susijusios su tapatybe bei asmeniniu pasakojimu. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai kūrė idėjų koliažus, kurie tapo būdu vizualiai įvardyti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais: priklausymą, atmintį, pokytį ir ateities planus.

    Renginyje dalyvavo projekto koordinatorė Olha Aheieva, Vilniaus universiteto studentė ir jaunimo atstovė Angelina Shynkarenko, psichologė Olga Bolela, dizainerė Eglė Puzaraitė, taip pat vertėjas Tymofii Ievtushenko. Į programą įtrauktos skirtingos kompetencijos, kad pokalbiai apimtų ir emocinę gerovę, ir kūrybinę raišką, ir praktinį kultūros pažinimą.

    Bendruomenės ryšiai regione

    Organizatoriai dėkojo Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padaliniui ir jame dirbantiems žmonėms už paramą, pagalbą ir priėmimą. Tokios iniciatyvos regionuose dažnai atliepia labai konkretų poreikį: sukurti saugią erdvę, kur bendruomenės gali susitikti, megzti ryšius ir geriau suprasti viena kitą be formalumo.

    Projekto rengėjų teigimu, renginys dar kartą priminė, kad kultūra gali veikti kaip universali kalba. Kai skirtingų kartų žmonės įsitraukia į bendrą kūrybą ir pokalbį, lengviau išlaikyti tapatybę, kartu kuriant naujus ryšius ir stiprinant bendruomenės atsparumą pokyčiams.

  • Jubiliejinė „Patrepsynė 2026“ Šiauliuose: finale susitiko stipriausi jaunieji tautinių šokių šokėjai

    Gegužės 9 dieną Šiaulių kultūros centre surengtas jubiliejinis, 20-asis Lietuvos folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė 2026“ finalinis turas. Į jį susirinko geriausiai atrankose pasirodę jaunieji šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, puoselėjantys liaudies šokio tradicijas.

    „Patrepsynė“ yra vienas ryškiausių jaunųjų folklorinio šokio atlikėjų renginių, kuriame vertinama ne tik technika, bet ir tradicinio šokio braižas, sceninė kultūra bei poros tarpusavio susiderinimas. Finalinis turas tampa proga palyginti skirtingų regionų šokimo manieras ir pamatyti, kaip tradicija gyvuoja jaunojoje kartoje.

    Panevėžio rajonui finale atstovavo keturios šokėjų poros iš Panevėžio rajono kultūros centro Velžio padalinio ir viena pora iš Paįstrio padalinio. Jaunuosius šokėjus konkursui parengė jų vadovai Jonas Marcinkevičius ir Nijolė Vidžiūtė.

    Dalyvavimas tokio lygio varžytuvėse jauniesiems atlikėjams suteikia ne tik sceninės patirties, bet ir aiškią motyvaciją kryptingai tobulėti. Pasiruošimas finalui paprastai apima ilgalaikį darbą su repertuaru, šokio stiliaus gryninimą, laikysenos ir ritmo tikslumą.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad folklorinis šokis šiandien nėra vien praeities reliktas: jis keičiasi kartu su bendruomenėmis, tačiau išlaiko svarbiausią esmę, gyvą bendravimą ir tradicijos perdavimą. Jaunieji šokėjai savo energija ir nuoširdumu priminė, kad tautinis šokis išlieka aktualus ir patrauklus, kai jį kuria ir tęsia patys vaikai bei jaunimas.

    „Kiekvienas finalas parodo, kad tradicija išlieka gyva tada, kai jauni žmonės ją perima ne iš pareigos, o iš noro šokti ir būti bendruomenėje“, – sakė renginyje dalyvavęs vienas šokėjų vadovų.

  • Panevėžio rajono kultūros centrui pradeda vadovauti Julius Jakubėnas: ką keis įstaigų sujungimas

    Panevėžio rajone darbą pradeda viena bendra kultūros įstaiga – Panevėžio rajono kultūros centras. Jam vadovauti paskirtas režisierius ir meno vadybininkas Julius Jakubėnas, daugiau nei dešimtmetį dirbęs Anykščių kultūros centre.

    Savivaldybė teigia, kad struktūrinis pokytis turėtų sustiprinti kultūros paslaugų organizavimą visame rajone. Tikimasi, kad vieninga administracija leis aiškiau planuoti renginių kalendorių, sutelkti žmogiškuosius ir finansinius resursus bei užtikrinti nuoseklesnę veiklos kokybę.

    Kas keičiasi po sujungimo

    Panevėžio rajono savivaldybės vadovai akcentuoja, kad sujungimas pirmiausia skirtas valdymo efektyvumui: mažiau dubliuojamų funkcijų, daugiau koordinavimo tarp padalinių ir paprastesnis sprendimų priėmimas. Savivaldybė taip pat pabrėžia, kad pokytis nereiškia kultūros darbuotojų palikimo nuošalyje.

    „Sujungę jėgas į vieną administraciją, galėsime racionaliau naudoti išteklius, geriau planuoti veiklas ir užtikrinti vienodus kokybės standartus“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius.

    Lietuvos savivaldybėse pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma modelių, kaip išlaikyti regionų kultūrinį gyvybingumą mažėjant gyventojų skaičiui ir augant veiklų kaštams. Tokiuose pokyčiuose dažniausiai svarbiausia tampa ne vien formalus sujungimas, o aiškus padalinių vaidmenų pasidalijimas ir komunikacija su bendruomenėmis.

    Naujas vadovas ir jo patirtis

    J. Jakubėnas yra kilęs iš Platelių. Jis baigė renginių režisūros studijas Klaipėdos universitete, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo meno vadybos magistro laipsnį.

    Anksčiau jis dirbo su didelio masto renginiais pajūryje, vėliau patirtį kaupė Šiaulių valstybiniame kameriniame chore „Polifonija“, kur rūpinosi projektų įgyvendinimu, komunikacija ir renginių organizavimu. Nuo 2016 iki 2023 metų jis buvo Anykščių kultūros centro scenos režisierius.

    Anykščiuose J. Jakubėnas režisavo rajono šventes, „Obuolines“, prisidėjo prie tradicinių projektų ir iniciatyvų, telkė vietos muzikantų bendruomenę. Jo iniciatyvos apėmė ir projektinę veiklą, kai idėjos įgyvendinamos nuo finansavimo paieškų iki galutinio rezultato.

    Pirmasis iššūkis – komanda ir pasitikėjimas

    Naujasis vadovas pripažįsta, kad didžiausias artimiausio laikotarpio uždavinys bus suvienyti žmones po struktūrinių pokyčių. Tokiais atvejais kultūros sektoriuje jautriausia tampa ne programos turinys, o kasdienės darbo praktikos, atsakomybių persiskirstymas ir darbuotojų saugumo jausmas.

    „Mano tikslas – suvienyti komandą, kad kiekvienas jaustųsi matomas ir reikalingas“, – sakė Panevėžio rajono kultūros centro direktorius Julius Jakubėnas.

    Panevėžio rajono kultūros centras veiks savivaldybei priklausančiame pastate Beržų gatvėje Panevėžyje. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie renginius ir veiklas bus skelbiama atnaujintoje įstaigos interneto svetainėje.

    Savivaldybė tikisi, kad naujas etapas padės sustiprinti kultūrinį gyvenimą rajone, išlaikyti tradicijas ir kartu sukurti daugiau bendrų veiklų skirtingose vietovėse. Artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai pavyks suderinti centralizuotą valdymą su vietos bendruomenių lūkesčiais.