CP v2

Tag: Panevėžio rajono švietimo centras

  • Būsimų pedagogų klubai suvienijo jėgas: ką bendri projektai duos mokykloms ir mokiniams?

    Velžio gimnazijoje surengtas Panevėžio rajono švietimo centro inicijuotas Būsimųjų pedagogų klubo susitikimas su Visagino Jaunųjų pedagogų klubu. Renginyje aptartos veiklos, kurios padeda mokiniams iš arčiau pažinti mokytojo profesiją ir atsakingai planuoti karjerą.

    Susitikimą atidarė Velžio gimnazijos vadovai, pabrėžę, kad ankstyvas profesinis orientavimas tampa vis svarbesnis. Švietimo bendruomenė vis dažniau ieško praktinių būdų, kaip pritraukti jaunus žmones į pedagogikos studijas ir sustiprinti jų motyvaciją.

    Kas slypi už klubų idėjos?

    Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovė pristatė, kaip ir kodėl susiformavo Būsimųjų pedagogų klubas. Akcentuota, kad klubo veiklos grindžiamos realiomis patirtimis: stebėjimu pamokose, mikropraktikomis, susitikimais su mokytojais ir ugdymo įstaigų vadovais.

    Panevėžio rajono švietimo centro atstovė apžvelgė jau įgyvendintus darbus ir kryptis, kurios labiausiai pasiteisino. Tokie klubai šiuo metu vertinami kaip viena iš priemonių mažinti būsimų mokytojų trūkumą, nes mokiniai anksti pamato ir profesijos prasmę, ir kasdienius iššūkius.

    Ką planuoja Panevėžio rajonas?

    Šiuo metu Būsimųjų pedagogų klubą Panevėžio rajono švietimo centre koordinuojanti švietimo paslaugų vadybininkė pristatė planuojamas veiklas ir idėjas. Tarp prioritetų įvardytas glaudesnis bendradarbiavimas su mokyklomis bei daugiau praktinių užduočių mokiniams, kad jie galėtų „pasimatuoti“ pedagogo rolę.

    Renginyje priminta ir karjeros specialistų reikšmė mokyklose, nes būtent jie dažnai tampa tiltu tarp mokinių, mokytojų ir išorinių partnerių. Velžio gimnazijos karjeros specialistė pasidalijo mokinių įspūdžiais, o Ramygalos ir Velžio gimnazijų mokiniai pristatė savo patirtis klubo veiklose.

    Visagino patirtys ir bendros kryptys

    Į Velžio gimnaziją atvykusi Visagino delegacija pristatė Jaunųjų pedagogų klubo veiklą ir komandos sudėtį. Kartu atvyko ir mokiniai, kurie jau yra išbandę mokymo veiklas bei pasidalijo, kas labiausiai padeda suprasti, ar pedagogo kelias jiems tinka.

    Susitikime daug dėmesio skirta tęstinumui: sutarta palaikyti ryšį ir dalintis gerąja praktika, kad panašios iniciatyvos būtų lengviau pritaikomos skirtingose savivaldybėse. Švietimo bendruomenė tikisi, kad toks bendradarbiavimas stiprins mokinių kompetencijas, pasitikėjimą savimi ir ilgainiui prisidės prie didesnio jaunų žmonių pasirinkimo studijuoti pedagogiką.

    „Džiaugiamės kuriamomis pažintimis ir bendradarbiavimu. Visagino Jaunųjų pedagogų klubui linkime sklandaus, prasmingo ir įdomaus kelio“, – sakė Būsimųjų pedagogų klubo koordinatorė Justina Šarkanė.

  • Panevėžio rajone vaikai suko galvas viktorinoje „Sukam sukam galveles 2026“: ką išbandė komandos

    Viktorina sukvietė kelias įstaigas

    Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ surengta Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Sukam sukam galveles 2026“. Renginys subūrė vaikus, lankančius logopedines pratybas, ir tapo proga mokytis per žaidimą bei patirti bendrystę.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios veiklos padeda vaikams drąsiau kalbėti, įsitraukti į komandinį darbą ir lavinti kūrybiškumą. Viktoriną rengė logopedė Rasa Belazarienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Jovita Niauronienė ir Panevėžio rajono švietimo centras.

    Užduotys lavino kalbą ir dėmesį

    Į viktoriną atvyko Smilgių gimnazijos ikimokyklinio skyriaus, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus, Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ komandos. Vaikai prisistatė išradingai, parodydami drąsą ir gebėjimą susitarti tarpusavyje.

    Dalyvių laukė įvairios užduotys, kurios buvo pritaikytos priešmokyklinio amžiaus vaikams ir logopedinių pratybų tikslams. Tokie žaidybiniai iššūkiai paprastai stiprina taisyklingą tarimą, žodyną, klausymo įgūdžius, dėmesio koncentraciją ir mąstymą.

    Pedagogai pastebi, kad vaikams ypač svarbus saugus emocinis fonas, kai vertinama ne vien konkurencija, o pastangos ir įsitraukimas. Dėl to viktorinos formatas leidžia patirti sėkmę skirtingų gebėjimų vaikams ir sustiprina jų motyvaciją toliau lavinti kalbą.

    Nauda vaikams ir pedagogams

    Renginys tapo ne tik švente vaikams, bet ir profesinio bendradarbiavimo erdve specialistams. Susitikimai tarp skirtingų ugdymo įstaigų padeda dalintis gerąja patirtimi, suderinti ugdymo kryptis ir geriau atliepti vaikų poreikius.

    Viktorinos pabaigoje komandos buvo apdovanotos, o vaikai išsiskirstė su naujais įspūdžiais. Organizatoriai tikisi, kad „Sukam sukam galveles 2026“ taps tęstine iniciatyva, stiprinančia kalbos ugdymą ir kūrybiškumą per bendras veiklas.

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.