CP v2

Tag: Panevėžio vyskupija

  • Aukštaitijoje – 30-asis vargonų festivalis: 11 koncertų ir Panevėžio vyskupijos šimtmetis

    Nuo 1997 metais Aukštaitijos bažnyčiose rengiamas Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis šiemet vyks jubiliejinį, 30-ąjį kartą. Rugsėjo 6–spalio 11 dienomis klausytojų laukia 11 koncertų įvairiose regiono erdvėse, o programa šiemet siejama ir su Panevėžio vyskupijos 100-mečio minėjimu.

    Festivalis tradiciškai remiasi sakraliosios muzikos ir kultūros paveldo sinteze: vargonai pristatomi ne tik kaip instrumentas, bet ir kaip bažnyčių akustikos bei istorinių erdvių dalis. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertai skirti pagerbti iškilius dvasininkus ir asmenybes, taip pat pažymėti šventovių jubiliejus.

    Atidarymas Utenoje ir pirmieji koncertai

    Rugsėjo 6 dieną Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje festivalį atidarys Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana“. Kartu pasirodys solistai: vargonininkas Gediminas Kviklys, smuikininkė Ramunė Grakauskaitė, klarnetininkai Anielius Lukošiūnas ir Rimvydas Savickas, o renginį papildys aktorės Virginijos Kochanskytės poetinis žodis.

    Rugsėjo 12 dieną koncertas vyks Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčioje, kur skambės kompozitoriaus Vitalijaus Neugasimovo kūryba. Ją atliks vyrų vokalinis kvartetas „Fratres“, vadovaujamas paties kompozitoriaus, o rugsėjo 13 dieną programa persikels į Antazavės Dievo Apvaizdos ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčias Zarasų rajone.

    Dedikacijos ir Čiurlionio minėjimas

    Rugsėjo 19 dieną Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje koncertuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Raminta Vaicekauskaitė ir vargonininkas Povilas Padleckis. Rugsėjo 20 dieną Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje numatytas specialus koncertas, skirtas vyskupo Juozo Preikšo 100-mečiui.

    Rugsėjo 27 dieną Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje skambės programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta M. K. Čiurlionio gimtadieniui paminėti. Joje dalyvaus Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos kolektyvai, vargonininkas Vidas Pinkevičius ir aktorius Vladas Baranauskas.

    Spalio koncertai ir uždarymas

    Spalio 3 dieną Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje gros vargonininkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai, o spalio 4 dieną Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pasirodys dainininkė ir aktorė Austėja Lukaitė, jai pritars Gražina Zalatorienė. Spalio 7 dieną Utenos dvaro rūmuose solinį koncertą surengs jaunasis smuikininkas Rokas Diržys, akompanuos pianistas Simas Minkevičius.

    Festivalio uždarymas vyks Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje: koncertuos vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė, vadovaujama Vilhelmo Čepinskio, taip pat aktoriai Virginija Kochanskytė ir Vladas Baranauskas.

    Jubiliejinį festivalį globoja Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Utenos rajono savivaldybė.

  • Maldos pusryčiai Panevėžyje: bendruomenė susibūrė paminėti Panevėžio vyskupijos 100-metį

    Panevėžyje įvyko tradiciniai Maldos pusryčiai, į kuriuos jau vienuoliktą kartą miesto bendruomenę pakvietė merė Loreta Masiliūnienė. Šiemet susitikimas buvo skirtas Panevėžio vyskupijos 100-mečiui, todėl akcentas krypo į bendrystę, istorijos atmintį ir socialinę atsakomybę.

    Renginyje dalyvavo dvasininkai ir skirtingų religinių bendruomenių atstovai, taip pat visuomenininkai, švietimo ir sveikatos įstaigų darbuotojai. Prisijungė nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, šeimų ir žmones su negalia vienijančių asociacijų atstovai.

    Pasak miesto vadovės, tokie susitikimai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą dalyką: žmogui reikia žmogaus. Merė pabrėžė, kad malda ir pokalbis prie vieno stalo gali tapti erdve, kurioje mažėja susiskaldymas ir stiprėja pasitikėjimas tarp skirtingų miesto grupių.

    „Maldos pusryčiai primena tai, ką kasdienybėje kartais pamirštame: žmogui reikia žmogaus. Šių metų susitikimas turi ypatingą prasmę, nes Panevėžio vyskupija mini šimtmetį“, – sakė Loreta Masiliūnienė.

    Visuomenininkė Albina Saladūnaitė priminė Maldos pusryčių tradicijos pradžią Panevėžyje ir akcentavo iniciatyvos tęstinumą. Sveikindama vyskupiją jubiliejaus proga, ji kvietė vertinti šimtmetį sukauptą patirtį ir bendruomenių telkimo svarbą.

    Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM kalbėjo apie bendrystę kaip praktinę vertybę, kuri gali įkvėpti realius darbus mieste ir regione. Jis priminė, kad vyskupija per šimtmetį patyrė skirtingus istorinius laikotarpius, tačiau išliko gyva, o naują šimtmetį kvietė pasitikti atsakomybe už kasdienį žmogaus gyvenimą.

    „Būdami kartu galime daug nuveikti dėl žmogaus, bendruomenės ir miesto. Žengiant į naują šimtmetį linkiu, kad tikėjimas būtų ne tik mūsų veiklos dalis, bet ir kasdienio gyvenimo pagrindas“, – sakė Linas Vodopjanovas OFM.

    Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas trumpai apžvelgė vyskupijos raidą ir jos reikšmę kraštui, o taip pat pasveikino vyskupą minint dešimt metų tarnystės vyskupo pareigose. Jo teigimu, tokios sukaktys tampa proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir įvardyti, kas šiandien telkia žmones.

    Atsargos pulkininkas leitenantas dr. Virginijus Veilentas priminė religijos laisvės reikšmę demokratinėje visuomenėje. Jis pabrėžė, kad istoriniuose lūžiuose Bažnyčios struktūros padėjo išsaugoti tikėjimą ir bendruomeniškumą, o sukaktis skatina atsigręžti į vertybes, kurios stiprina visuomenės atsparumą.

    „Religijos laisvė yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės vertybių, todėl turime pagrindo didžiuotis priklausydami Panevėžio vyskupijai ir puoselėdami jos tradicijas“, – sakė Virginijus Veilentas.

    Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis akcentavo, kad socialinis darbas prasideda nuo santykio ir pagarbaus dėmesio žmogui. Jo teigimu, malda ir pokalbis padeda pamatyti asmenį ne kaip statistiką, o kaip žmogų su savo istorija, o tai ypač svarbu dirbant su pažeidžiamomis grupėmis.

    „Malda ir pokalbis padeda geriau suprasti žmogų, matyti jį ne kaip skaičių, o kaip asmenį su savo gyvenimo istorija“, – sakė Patrikas Skrudupis.

    Renginio atmosferą kūrė Panevėžio muzikinio teatro styginių kvartetas ir solistė Laima Česlauskaitė-Zamkauskienė. Organizatorių teigimu, tradiciniai Maldos pusryčiai mieste tapo nuolatine platforma dialogui, kai bendros vertybės ir kasdieniai rūpesčiai aptariami neformaliai, bet atsakingai.

    Šiemet minimas Panevėžio vyskupijos 100-metis suteikė susitikimui papildomos simbolinės prasmės. Tai proga ne tik pažymėti sukaktį, bet ir sutelkti skirtingas miesto bendruomenes dėl bendrų tikslų: didesnio tarpusavio pasitikėjimo, pagalbos silpnesniems ir pagarbaus viešojo dialogo.

  • Panevėžio vyskupijos šimtmetis Kupiškyje: konferencijoje aptartos istorijos ir tikėjimo pamokos

    Panevėžio vyskupijos šimtmetis Kupiškyje: konferencijoje aptartos istorijos ir tikėjimo pamokos

    Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konferencijų salėje gegužės 15 dieną surengta konferencija „Šimtas metų Dievo keliu“, skirta Panevėžio vyskupijos šimtmečiui paminėti. Renginį organizavo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapija, o į diskusijas ir paskaitas susirinko dvasininkai, akademinės bendruomenės atstovai bei vietos gyventojai.

    Konferenciją atidarė Kupiškio dekanato dekanas Mindaugas Šakinis, pabrėžęs sukakties reikšmę ne tik tikintiesiems, bet ir visam regionui. Pasak jo, per šimtmetį vyskupija tapo nuoseklaus bendruomeniškumo, tarnystės ir tikėjimo tęstinumo ženklu, kurio patirtys aktualios ir šiandien.

    Akcentai apie bendruomenės vaidmenį

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Sveikinimo kalboje jis išskyrė, kad tokios iniciatyvos padeda išlaikyti ryšį su krašto istorija, stiprina kultūrinį ir dvasinį gyvenimą, o bažnyčia daugeliui bendruomenių tradiciškai buvo ir išlieka telkianti atrama.

    Konferenciją moderavo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Moderatorės vedamas renginio formatas leido derinti istorines įžvalgas su praktiniais klausimais, aktualiais šių dienų visuomenei ir parapijoms.

    Pranešimai: nuo istorijos iki kasdienės etikos

    Konferencijoje skaityti pranešimai apėmė platų temų spektrą: nuo Lietuvos bažnytinės provincijos kūrimosi iki šiandienos socialinių ir moralinių dilemų. Pranešėjai akcentavo, kad Bažnyčios istorija Lietuvoje glaudžiai persipina su švietimu, socialine pagalba, kultūros paveldu ir vietos tapatybe.

    Pal. Jurgio Matulaičio draugijos ses. Viktorija Plečkaitytė MVS pristatė temą apie palaimintojo Jurgio Matulaičio vaidmenį, kalbėdama apie atsinaujinimo idėjas ir institucinius pokyčius. Ši kryptis išryškino, kaip dvasiniai lyderiai prisidėjo prie Bažnyčios struktūros stiprinimo bei visuomenės telkimo sudėtingais istoriniais laikotarpiais.

    „Carito“ kapelionas, Vilniaus arkivyskupijos monsinjoras teol. lic. Žydrūnas Vabuolas pranešime kėlė kasdienį, bet visuomet jautrų klausimą apie išmaldą ir pagalbos prasmę. Dėmesys buvo nukreiptas į atsakomybę, orumą ir tai, kaip pagalba gali tapti ne vien momentiniu gestu, bet ilgalaikio solidarumo išraiška.

    VDU Teologijos fakulteto dėstytojas kun. dr. Mozė Mitkevičius kalbėjo apie biblinį pažadą ir palaiminimo sampratą, akcentuodamas, kad religiniai tekstai dažnai interpretuojami kaip bendruomenės kūrimo ir atsakomybės kvietimas. Pranešime aptarta, kaip tikėjimo tradicija formuoja vertybinius pasirinkimus ir viešąjį gyvenimą.

    Istorikė-muziejininkė Aušra Jonušytė pristatė Kupiškio bažnyčios istoriją, aptardama kunigus fundatorius ir architektūrinį paveldą. Ši tema konferencijoje tapo tiltu tarp dvasinės istorijos ir materialios kultūros, primenant, kad sakraliniai pastatai dažnai yra ir vietos istorijos dokumentai.

    Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto sinodiškumo misionierius kun. dr. Gediminas Jankūnas pranešime analizavo katalikiško veikimo tradiciją ir sinodiškumo sampratą Panevėžio vyskupijoje. Aptarta, kaip bendruomenių įsitraukimas ir dialogas tampa svarbiais veiksniais sprendžiant šiandienos pastoracinius bei socialinius iššūkius.

    Šimtmetis kaip gyvas procesas

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad konferencija tapo ne vien iškilmingu minėjimu, bet ir erdve apmąstyti, kaip Panevėžio vyskupijos patirtis gali būti aktuali dabarties bendruomenėms. Šimtmetis pristatytas kaip gyvas procesas, kuriame istorijos atmintis dera su šiandienos poreikiais.

    Konferencijos pabaigoje dėkota pranešėjams, organizatoriams ir dalyviams už bendrystę bei prasmingas įžvalgas. Pasak renginio rengėjų, tokie susitikimai stiprina ryšius tarp parapijų, ugdo dialogą ir primena, kad regiono dvasinis gyvenimas gali būti matomas ir kaip kultūrinės tapatybės dalis.

    Organizatoriai taip pat priminė, kad renginio akimirkos užfiksuotos nuotraukose, kurios skelbiamos savivaldybės socialinių tinklų kanaluose. Taip siekiama, kad konferencijos turinys ir sukakties minėjimo nuotaika pasiektų ir tuos, kurie dalyvauti negalėjo.

  • Nauja knyga apie vyskupą Joną Kaunecką: asmeninė istorija ir XX amžiaus Lietuvos lūžiai

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatyta dr. Algimanto Bučio knyga „Tikėjimo žmogus perversmų Lietuvoje“. Joje literatūriniu ir istoriniu žvilgsniu pasakojama vyskupo emerito Jono Kaunecko gyvenimo istorija, glaudžiai susijusi su sudėtingais XX amžiaus Lietuvos virsmais.

    Autorius knygą parengė remdamasis paties dvasininko liudijimais ir atsiminimais, skelbtais autobiografinėje knygoje „Prieš visus vėjus“. Pasakojime asmeninė biografija persipina su tautinės tapatybės, tikėjimo, kultūros ir moralinių pasirinkimų temomis, kurios ypač aštriai išryškėja okupacijų ir laisvės siekio laikotarpiais.

    Rezistencijos ir sąžinės tema

    Knygoje primenama, kad Jono Kaunecko biografijoje svarbi vieta tenka pasipriešinimui sovietų režimui ir tikinčiųjų teisių gynimui. Šie aspektai Lietuvos istorijoje siejami su pogrindinės spaudos tradicija ir pilietinėmis iniciatyvomis, kurios padėjo išlaikyti religinį bei tautinį sąmoningumą.

    Vyskupas buvo siejamas su pogrindinės spaudos leidyba ir platinimu, dalyvavo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ veikloje, taip pat buvo vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjų. Tokios veiklos kontekste knyga akcentuoja ne tik institucines kovas, bet ir asmeninę atsakomybę, kai pasirinkimai turi realias pasekmes žmogui ir bendruomenei.

    „Jo istorija primena, kad laisvė ir sąžinė nėra savaime suprantami dalykai, kiekvienai kartai tenka juos saugoti savo pasirinkimais ir laikysena“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Įvertinimai ir pripažinimas

    Už veiklą ginant žmogaus teises ir Lietuvos laisvę Jonas Kauneckas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu bei Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Šie įvertinimai knygoje pateikiami kaip platesnio laikotarpio ženklai, liudijantys, kad rezistencijos ir pilietinės drąsos istorijos Lietuvoje buvo pripažintos valstybės lygmeniu.

    2002 metais Jonas Kauneckas vadovavo Panevėžio vyskupijai, o 2013 metais pasitraukė iš pareigų ir tapo vyskupu emeritu. 2004 metais birželio 1 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jį pripažino neginkluoto pasipriešinimo dalyviu ir išdavė Laisvės kovų dalyvio pažymėjimą.

    Vėlesniais metais jo veikla įvertinta ir atminties kultūros kontekste: 2014 metais dvasininkas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnauju Lietuvai“. Knygos pristatymas bibliotekoje tampa proga dar kartą sugrįžti prie asmenybių, kurios sudėtingu metu rinkosi principingumą ir atsakomybę.

    Leidinys dviem kalbomis

    Leidinys išleistas lietuvių ir vokiečių kalbomis, o knygos leidybą finansavo dr. Pranas Kiznis. Dvikalbė forma pasirinkta ir dėl paties vyskupo ryšio su vokiečių kalba, kurią jis mokėsi jaunystėje, o vėliau studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

    Pasak rengėjų, dvikalbis leidimas plečia knygos auditoriją ir leidžia Lietuvos istorijos patirtis pristatyti platesniam skaitytojų ratui. Kartu tai pabrėžia, kad asmens liudijimai, ypač susiję su laisvės ir žmogaus teisių temomis, išlieka aktualūs ne vienos šalies kontekste.

  • Imbrado seniūnijoje pastatytas naujas koplytstulpis: senasis suiro, o simboliai įgijo naujų detalių

    Imbrado seniūnijoje pastatytas naujas koplytstulpis: senasis suiro, o simboliai įgijo naujų detalių

    Imbrado seniūnijoje, kelyje Imbradas–Kamšos kaimas, atnaujintas svarbus sakralinis kelio ženklas – vietoje sunykusio koplytstulpio pastatytas naujas. Jis žymi kryptį į Švč. Mergelės Marijos koplyčią ir vietos gyventojų Šventa vieta vadinamą vietovę, o kartu tęsia mažosios sakralinės architektūros tradiciją.

    Senasis koplytstulpis šioje vietoje stovėjo nuo 2000 metų. Jį buvo sukūręs meistras Jonas Tvardauskas, o pastatymu rūpinosi kunigas Remigijus Kavaliauskas, tačiau per daugiau nei du dešimtmečius medieną smarkiai paveikė aplinkos sąlygos.

    Apžiūrėjus statinį paaiškėjo, kad puvinys pažeidė ne tik apatinę dalį, bet ir visą konstrukciją, todėl koplytstulpis tapo pavojingai pasviręs. Dėl šios priežasties nuspręsta nebetaisyti atskirų fragmentų, o ruoštis naujo kūrinio atsiradimui.

    Naujas koplytstulpis su pagarba senajam

    Naujojo koplytstulpio kūrimui pakviestas meistras Saulius Savickas, parinkta ir įsigyta tinkama mediena. Zarasų rajono savivaldybės vadovų sprendimu lėšos darbams buvo numatytos Imbrado seniūnijos 2026 metų veiklos plane.

    Meistrui iškeltas aiškus tikslas – pagaminti pakankamai tikslią senojo koplytstulpio kopiją, išlaikant svarbiausius elementus, tačiau paliekant vietos ir autoriaus kūrybiniam matymui. Darbai pradėti prieš šv. Velykas, Didžiąją savaitę, o ąžuolinis rąstas netrukus įgavo būsimo koplytstulpio formas.

    Naujajame kūrinyje beveik nepakitusi atkurta Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Nukryžiuotojo, dar vadinamo Kančios, skulptūroje atlikti koregavimai: kryžiaus skersinis tapo ilgesnis ir proporcingesnis, o pati figūra – didesnė, kad darniau įsilietų į bendrą kompoziciją.

    Pasitelkiant buvusio ąžuolo šaką suformuotas naujas simbolis – balandis, siejamas su Šventąja Dvasia. Šis akcentas taip pat suvokiamas kaip krypties nuoroda keliaujantiesiems į Šventą vietą.

    Dedikacija ir baigiamieji darbai

    Koplytstulpio apačioje iškaltas senasis užrašas Mergelių Mergele, melski už mus ir nurodyti pastatymo metai. Kunigo Vytauto Dagelio siūlymu koplytstulpis dedikuotas Panevėžio vyskupijos 100 metų jubiliejui, todėl atsirado papildomas dedikacinis įrašas.

    Meistras naujajam darbui turėjo storesnį ąžuolo rąstą nei ankstesnio koplytstulpio atveju, todėl galėjo įkomponuoti daugiau detalių. Kartu pasikeitė ir bendras vaizdas: vietoje anksčiau dominavusios raudonai rudos spalvos pasirinkta natūrali šviesaus ąžuolo spalva, išryškinanti medžio faktūrą.

    Pagrindiniai montavimo ir betonavimo darbai atlikti 2026 metų balandžio 25 dieną. Kurį laiką statinys dar bus sutvirtintas laikinomis atramomis, kol galutinai sukietės betonas ir sumažės pavasario vėjų poveikio rizika.

    Artimiausiu metu planuojama sutvarkyti aplinką ir įrengti nedidelius gėlynus. Taip pat koplytstulpiui dar neuždėta metalinė saulutė, tačiau ji jau restauruota ir netrukus turėtų papuošti naująjį statinį.

    Numatoma, kad tinkamu metu Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapija ir jos administratorius kunigas Vytautas Dagelis organizuos koplytstulpio pašventinimo apeigas. Seniūnija pabrėžia, kad šis objektas yra ne tik religinis simbolis, bet ir bendruomenės atminties, rūpesčio bei vietos meistrystės ženklas.