Tag: Panevėžys NOW

  • Panevėžys ruošia siurprizą: rugsėjį atveriami pramonės užkulisiai ir netikėti skoniai

    Rugsėjo 25–27 dienomis Panevėžio mieste ir rajone ketvirtą kartą vyks Atviros pramonės savaitgalis – industrijos festivalis, kviečiantis iš arti pamatyti, kaip veikia regiono įmonės ir pramoninis paveldas. Šiemet renginio geografija plečiasi už miesto ribų: veiklos planuojamos ir Raguvoje, Kaimiškyje, Ramygaloje bei Radviliškyje.

    Tris dienas lankytojams duris atvers gamybos įmonės, taip pat industrinę Panevėžio istoriją menančios erdvės. Organizatoriai žada ne tik ekskursijas, bet ir kūrybines veiklas, pramogas bei gastronominius atradimus, kuriuos renginio savaitę siūlys vietos maitinimo įstaigos.

    Kas slepiasi už gamyklų vartų

    Renginį organizuojančios Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ direktorė Monika Miniotaitė pabrėžia, kad festivalis padeda pamatyti pramonę ne kaip uždarą, o kaip žmonių ir idėjų ekosistemą. Anot jos, pirmą kartą atvykę lankytojai dažnai nustemba, kiek daug skirtingų kompetencijų telpa viename mieste ir rajone.

    „Atviros pramonės savaitgalis leidžia pamatyti, kad už įmonių durų slepiasi ne tik gamybos linijos, bet ir žmonės, sprendžiantys sudėtingus inžinerinius, technologinius bei kūrybinius iššūkius“, – sakė M. Miniotaitė.

    Renginyje planuojama pristatyti įvairias Panevėžio regiono pramonės kryptis – nuo elektronikos, metalo apdirbimo, plastiko ir stiklo sprendimų iki inžinerinių įrenginių projektavimo, maisto bei gėrimų, drabužių ir baldų gamybos. Akcentuojama ir tai, kokių įgūdžių šiandien reikia moderniai pramonei, kur vis daugiau vaidmens tenka automatizacijai, duomenų analitikai ir DI sprendimams.

    Industrinis paveldas ir patirtys mieste

    Festivalio programoje svarbi vieta tenka ir autentiškoms industrinėms erdvėms, kurios ankstesniais metais tapo scenomis kūrybinėms dirbtuvėms, instaliacijoms bei parodoms. Tokios vietos leidžia pramonės istoriją pažinti ne vien per faktus, bet ir per gyvą patirtį mieste.

    Organizatoriai primena, kad ankstesniais metais lankytojai buvo kviečiami į industrinę atmintį saugančius objektus, o jų panaudojimas kultūrai ir edukacijai tapo būdu naujai pažvelgti į miesto tapatybę. Tai atitinka ir platesnę Europos tendenciją, kai pramonės paveldas vis dažniau pritaikomas bendruomenės, turizmo ir kultūros reikmėms.

    Pramonės skoniai – ne tik metafora

    Netikėtą renginio sluoksnį kuria gastronominė programa: maitinimo įstaigos kviečia ragauti specialiai festivaliui sukurtų patiekalų ir gėrimų. Pernai, organizatorių teigimu, prie iniciatyvos prisijungė 8 vietos, o pramonės įkvėpti skoniai tapo dar vienu būdu pasakoti Panevėžio industrinę istoriją.

    Didelio susidomėjimo sulaukia ir ekskursijos: pernai įmonėse surengta daugiau kaip 100 ekskursijų, o dalis vietų užsipildė per pirmąsias registracijos valandas. Iš viso renginyje apsilankė daugiau kaip 2 600 žmonių, nemaža dalis jų atvyko iš didžiųjų miestų.

    Organizatoriai žada, kad šių metų dalyvių sąrašas ir detali programa bus skelbiami artėjant renginiui. Atviros pramonės savaitgalis vyks rugsėjo 25–27 dienomis, o lankytojai kviečiami iš anksto planuotis laiką Panevėžio krašte.

  • Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    2026 metų gegužės 6 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas forumas–diskusija „Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems“. Renginys subūrė vietos gyventojus, verslo ir žemės ūkio atstovus, jaunimą, senjorus, savivaldos, architektūros, žiniasklaidos ir bendruomenių lyderius.

    Forumo ašis buvo paprasta, bet ambicinga: įvardyti, kur rajonas yra šiandien, ir sutarti, kokių ilgalaikių sprendimų reikia, kad iki 2035 metų Kupiškis augtų tvariai. Diskusijose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne vien infrastruktūra, bet ir aiški kryptis, pasitikėjimas tarp skirtingų grupių bei nuoseklus bendradarbiavimas.

    Idėja brendo metus

    Renginio sumanymas, pasak organizatorių, buvo vystomas apie metus, iniciatyvinei grupei telkiantis aplink projektą „LĖTA. KARŠTA. TIKRA“. Šia iniciatyva siekiama stiprinti Kupiškio identitetą, skatinti vietos bendruomeniškumą ir kurti erdves atviram dialogui.

    Forume keltas klausimas, kaip mažesni miestai gali išlaikyti gyvybingumą demografinių pokyčių ir talentų migracijos sąlygomis. Dalyviai aptarė, kad šiuolaikinėje regionų politikoje vis svarbesnės tampa vietos stiprybės: kultūrinis savitumas, patraukli gyvenimo aplinka, verslumo ekosistema ir ryšys su didesniais ekonominiais centrais.

    Kas pasakyta pranešimuose ir diskusijoje

    Pranešimų dalį pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pristatęs temą apie dabartinę rajono situaciją, iššūkius ir galimybes. Akcentuota būtinybė realistiškai įvertinti esamus resursus, bet kartu neprarasti ambicijos dėl kryptingų pokyčių.

    Regioninį kontekstą papildė Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys NOW vadovė Monika Miniotaitė. Savo pranešime ji pabrėžė, kad sėkmės istorijos dažniau gimsta ten, kur miestai mokosi vieni iš kitų, derina investicijų pritraukimą su gyvenimo kokybe ir turi aiškiai komunikuojamą viziją.

    Architektas, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas Andrius Ropolas kalbėjo apie mažųjų miestų potencialą tapti architektūros ir urbanistikos inovacijų laboratorijomis. Diskusijoje išryškėjo mintis, kad mažesnėse bendruomenėse pokyčius neretai lengviau įgyvendinti greičiau, jei sutariama dėl bendrų principų ir miestovaizdžio kokybės.

    Vėliau vyko diskusija apie tai, kaip Kupiškio augimui pritaikyti kitų regionų pavyzdžius ir sėkmes. Diskusiją moderavo programos Kurk Lietuvai alumnas Daumantas Simėnas, joje dalyvavo pranešėjai ir kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovė Jūratė Dovydėnienė.

    Nuo idėjų prie bendrų darbų

    Renginio pabaigoje vyko sektorių bendradarbiavimo galimybių sesija, kurią vedė programos Kurk Lietuvai projektų vadovės Goda Damaševičiūtė ir Viktorija Semėnaitė. Dalyviai darbo grupėse ieškojo praktiškų krypčių, kaip stiprinti Kupiškio identitetą ir pritraukti lankytojų per išskirtines kultūrines iniciatyvas.

    Forumo metu ne kartą kartota, kad miesto ateitį kuria ne tik investicijos ar projektai, bet ir žmonių ryšys su savo kraštu bei gebėjimas veikti kartu. Tikimasi, jog diskusijose išsakytos idėjos virs tęstinėmis iniciatyvomis, naujais partnerystės formatais ir sprendimais, kurie padės kryptingai planuoti Kupiškio raidą iki 2035 metų.