Tag: Papahānaumokuākea

  • Po Ramiojo vandenyno gelmėmis aptiko milžinišką kempinę: dydis šokiruoja, rūšis – mįslė

    Po Ramiojo vandenyno gelmėmis aptiko milžinišką kempinę: dydis šokiruoja, rūšis – mįslė

    Ramiojo vandenyno gelmėse mokslininkai aptiko didžiausią iki šiol žinomą kempinę, kurios matmenys prilygsta nedideliam šeimos automobiliui. Radinys užfiksuotas 2 130 metrų gylyje, Papahānaumokuākea jūrų nacionalinio paminklo teritorijoje, kai ekspediciją vykdė NOAA komanda.

    Kempinė buvo išmatuota nuotoliniu būdu valdomu aparatu, o tikslumą užtikrino ant įrašo projektuojami du lygiagretūs lazerio spinduliai. NOAA pateikiami duomenys rodo, kad kolonija siekė apie 3,7 metro ilgį, 2,1 metro plotį ir 1,5 metro aukštį.

    Kaip ją pavyko išmatuoti

    Didžiulis gyvūnas pastebėtas tyrimų laive „Okeanos Explorer“ vykdytos ekspedicijos metu, naudojant ROV „Deep Discoverer“. Papildomi vaizdai iš kito įrenginio padėjo įvertinti bendrą ilgį ir kempinės formą, kuri priminė sudėtingai susiraukšlėjusias klostes.

    Toks dydis pranoko ankstesnius aprašytus rekordus, tarp jų ir stiklinės kempinės kolonijas, rastas prie vakarinės Kanados pakrantės. Vis dėlto šis radinys išsiskiria ne tik apimtimi, bet ir tuo, kad jo kilmė iki galo neatskleista.

    Rūšis neidentifikuota iki šiol

    Mokslininkai iš pačios milžiniškos kempinės mėginio nepaėmė, tačiau netoliese surinko mažesnį egzempliorių, kuris, jų vertinimu, galėjo priklausyti tai pačiai rūšiai. Mikroskopu ištyrus skeletines struktūras, vadinamas spikulėmis, nustatyta, kad ji priskirtina Rossellidae šeimai.

    Vis dėlto tiksli rūšis liko neįvardyta, o per 18 nėrimų ekspedicijos metu pastebėti tik du panašūs individai. Tai rodo, kad organizmas gali būti retas, gyventi labai specifinėmis sąlygomis arba tiesiog būti sunkiai aptinkamas dėl didžiulių, menkai ištirtų vandenynų plotų.

    Kiek metų gali būti tokiam milžinui?

    Vienas didžiausių klausimų išlieka kempinės amžius, nes tiksliai pasakyti, kiek laiko reikia užaugti iki tokių matmenų, kol kas neįmanoma. NOAA pabrėžia, kad giliavandenės ekosistemos dažnai pasižymi lėtais augimo tempais, todėl kai kurie organizmai gali būti itin seni.

    Panašūs tyrimai su kitomis didelėmis kempinėmis rodo įspūdingas ilgaamžiškumo ribas: mokslinėje literatūroje aprašyta, kad kai kurie milžiniškų statininių kempinių individai teoriškai gali siekti daugiau nei 2 300 metų amžių. Ar giliavandenė stiklinė kempinė gyvena panašiai ilgai, kol kas lieka atviras klausimas.

    Specialistai pabrėžia, kad didžioji planetos dalis yra giliavandenės teritorijos, o nemaža jų dalis tebėra praktiškai neištirta. Dėl to tokie atradimai laikomi priminimu, kiek daug biologinės įvairovės ir dar neaprašytų rūšių gali slėptis vandenynų dugne.

    „Didžioji mūsų planetos dalis yra giliuose vandenyse, o didžioji jų dalis dar niekada nebuvo ištirta“, – sakė NOAA jūrų biologas Danielis Wagneris.

    „Tokios didžiulės ir, tikėtina, labai senos kempinės atradimas parodo, kiek daug dar galime sužinoti tyrinėdami gilią ir mažai paliestą aplinką“, – teigė jis.

    Mokslininkų aprašymas apie šį radinį buvo publikuotas 2016 metais žurnale „Marine Biodiversity“. Nors nuo atradimo praėjo daugiau nei dešimtmetis, kempinės rūšis ir amžius vis dar kelia klausimų, o tolesniems atsakymams reikėtų papildomų ekspedicijų ir mėginių.