CP v2

Tag: Papildai

  • Metabolizmo mitas, kuriuo vis dar tikime: endokrinologai paaiškino, kas iš tikrųjų lėtina

    Metabolizmo mitas, kuriuo vis dar tikime: endokrinologai paaiškino, kas iš tikrųjų lėtina

    Metabolizmas, dar vadinamas medžiagų apykaita, apima visus cheminius procesus, kurie leidžia organizmui iš maisto gauti energijos ir ją panaudoti gyvybinėms funkcijoms. Būtent dėl šių procesų organizmas virškina, pasisavina maistines medžiagas, atkuria audinius ir pašalina apykaitos atliekas.

    Dažniausiai painiojamos dvi sąvokos: bazinė medžiagų apykaita ir bendros paros energijos sąnaudos. Bazinė medžiagų apykaita yra energija, kurios reikia kvėpavimui, širdies darbui, kūno temperatūrai ir kitoms būtinoms funkcijoms ramybės būsenoje. Tuo metu bendros sąnaudos apima ir kasdienį judėjimą, treniruotes bei virškinimo procesus.

    Vienas gajausių mitų yra tas, kad metabolizmas visada lėtėja vien dėl amžiaus, todėl svoris neišvengiamai auga. Tyrimai rodo, kad didelė dalis pokyčių siejama ne su pačiu amžiumi, o su mažėjančiu fiziniu aktyvumu ir raumenų mase. Kuo daugiau raumenų, tuo daugiau energijos organizmas sunaudoja net ramybės metu.

    Endokrinologai pabrėžia, kad kūno masę vis dar lemia energijos balansas, tačiau į jį įsitraukia daugiau veiksnių nei vien kalorijų skaičiavimas. Miegas, lėtinis stresas ir hormonų pusiausvyra gali keisti alkio signalus, sotumo jausmą ir spontanišką judėjimą, todėl ilgainiui tampa svarbiais praktiniais svorio kontrolės komponentais.

    Metabolizmo tempas taip pat gali mažėti dėl ilgalaikių itin restriktyvių dietų ar nepakankamo maitinimosi. Tokiais atvejais organizmas prisitaiko prie mažesnio energijos kiekio ir sumažina jos eikvojimą, o žmogus gali jausti nuovargį ir pastebėti, kad svoris krenta sunkiau. Lėtesnė medžiagų apykaita kartais susijusi ir su sveikatos būkle, pavyzdžiui, kai kuriais hormonų sutrikimais ar tam tikrų vaistų vartojimu.

    Pastaraisiais metais daug diskusijų kelia mažiau angliavandenių turinčios mitybos strategijos. Kai kuriuose tyrimuose, pavyzdžiui, tiriant moteris, turinčias policistinių kiaušidžių sindromą, toks racionas, net išlaikant panašią energinę vertę, siejosi su nedideliu riebalų masės mažėjimu ir palankesniais insulino rodikliais. Vis dėlto tai nereiškia, kad angliavandenių ribojimas automatiškai paspartina metabolizmą: dažniau kalbama apie tai, kaip makroelementų proporcijos gali paveikti kai kuriuos metabolinės sveikatos parametrus.

    Rinkoje populiarūs pažadai pagreitinti metabolizmą kapsule dažnai pranoksta mokslinius įrodymus. Dalis vadinamųjų riebalų degintojų turi menką arba nepatikimai patvirtintą poveikį, o kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais ar būti netinkami žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių rizikų.

    Praktiškai patikimiausias kelias išlieka klasikinis: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir raumenų jėgos treniruotės, pakankamas miegas, vandens vartojimas ir streso mažinimas. Jei svarstoma papildų ar specifinių preparatų vartojimas, tai turėtų būti daroma įvertinus realius trūkumus ir pasitarus su gydytoju ar dietologu.

  • TikTok užvaldė cortisolmaxing: žada mažiau streso ir lieknesnį kūną, gydytojai perspėja

    TikTok užvaldė cortisolmaxing: žada mažiau streso ir lieknesnį kūną, gydytojai perspėja

    Kas yra cortisolmaxing?

    TikTok ir kituose socialiniuose tinkluose plinta cortisolmaxing trendas, kurio esmė paprasta: žmonės dalijasi patarimais, kaip sumažinti kortizolio, vadinamo streso hormonu, lygį. Dažnai žadama ne tik geresnė savijauta, bet ir akivaizdūs išvaizdos pokyčiai.

    Didelę trendo dalį išpopuliarino terminas „cortisol face“, kuriuo apibūdinamas tariamai nuo streso atsirandantis veido patinimas ir apvalėjimas. Įrašuose gausu „prieš ir po“ vaizdų, o pokyčiai neretai priskiriami vien tam, kad buvo „sutvarkyti hormonai“.

    Kodėl pažadai vilioja, bet klaidina?

    Trendo šalininkai kortizolį linkę kaltinti ir dėl spuogų, riebalų kaupimosi pilvo srityje, nuovargio ar prastesnės nuotaikos. Tokia žinutė patogi, nes sudėtingus sveikatos ir savijautos veiksnius pakeičia vienu aiškiu paaiškinimu.

    Tačiau gydytojai pabrėžia, kad kortizolis yra būtinas hormonas, reguliuojantis kraujospūdį, medžiagų apykaitą ir paros ritmą. Problema dažniau kyla ne dėl vienkartinio streso šuolio, o dėl užsitęsusio miego trūkumo, pervargimo, netinkamos mitybos, alkoholio vartojimo ar nuolatinės įtampos.

    „Tikslas neturėtų būti bet kokia kaina sumažinti kortizolį, o palaikyti jo pusiausvyrą, kuri priklauso nuo miego, fizinio krūvio, poilsio ir bendros sveikatos“, – sako medikai, vertinantys socialiniuose tinkluose plintančias rekomendacijas.

    „Kortizolinė“ veido forma ir reali medicina

    Internete dažnai maišomos dvi skirtingos temos: kasdienis patinimas ir reti hormoniniai sutrikimai. Medicinoje ryškus, su hormonų disbalansu siejamas veido apvalėjimas labiau siejamas su vadinamąja mėnulio veido išvaizda, kuri gali pasireikšti, pavyzdžiui, dėl Kušingo sindromo ar vartojant dideles steroidinių vaistų dozes.

    Kasdienis stresas gali laikinai padidinti kortizolio lygį, tačiau paprastai nesukelia tokių staigių hormoninių pokyčių, kurie drastiškai pakeistų veido formą. Daug dažniau rytinį patinimą lemia per sūrus maistas, skysčių trūkumas, alkoholis vakare, miego poza ar bendras kūno masės didėjimas.

    Ką iš trendo galima pasiimti, o ko geriau vengti?

    Cortisolmaxing turinyje dažnai kartojami patarimai mažinti intensyvų kardio krūvį, rinktis jogą ar pasivaikščiojimus, daryti veido limfodrenažinius masažus, gerti vadinamuosius kortizolio kokteilius su elektrolitais ar adaptogenais. Dalis jų gali padėti atsipalaiduoti, bet tai nėra universali „hormonų reguliavimo“ schema.

    Specialistai ragina atsargiai vertinti įrašus, kurie siūlo greitus sprendimus ir tuo pat metu reklamuoja papildus, gėrimus ar kosmetiką. Patikimiausi streso mažinimo pagrindai išlieka tie patys: reguliarus miegas, nuoseklus fizinis aktyvumas su poilsiu, subalansuota mityba, ribojamas alkoholis ir sąmoningas streso valdymas.

    Jei nuovargis, nerimas, nemiga ar kūno pokyčiai tęsiasi ilgai, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Tai ypač svarbu, jei atsiranda nepaaiškinamas svorio augimas, ryškus tinimas ar kiti simptomai, kurie gali signalizuoti ne vien apie įtampą, bet ir apie medicinines būkles.

  • Po 60-ies šie įpročiai laikomi sveikais, bet gali tyliai kenkti: ką keisti mityboje

    Po 60-ies šie įpročiai laikomi sveikais, bet gali tyliai kenkti: ką keisti mityboje

    Tai, kas ilgus metus atrodė kaip sveikos mitybos pagrindas, po 60 metų ne visada veikia taip pat. Senstant lėtėja organizmo atsistatymas, didėja lėtinių ligų ir vaistų vartojimo įtaka, o raumenų masė nyksta greičiau, jei mityba per skurdi. Dėl to kai kurie populiarūs įpročiai gali ne padėti, o didinti silpnumą, virškinimo bėdas ar maistinių medžiagų trūkumus.

    Viena dažniausių klaidų vyresniame amžiuje yra pernelyg smarkiai mažinamos porcijos. Nors energijos poreikis dažnai sumažėja, organizmui vis tiek reikia pakankamai baltymų, vitaminų, mineralų ir kalorijų kasdienėms funkcijoms. Kai valgoma per mažai, svoris kartais krenta ne riebalų, o raumenų sąskaita, o tai blogina jėgą, pusiausvyrą ir savarankiškumą.

    Daugiau kokybės, ne mažiau maisto

    Po 60 metų svarbiau ne aklai laikytis principo valgyti mažiau, o rinktis maistingesnį maistą ir valgyti reguliariai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad kiekviename pagrindiniame valgymui verta turėti baltymų šaltinį, o ne pasikliauti vien daržovėmis ar vaisiais. Toks požiūris siejamas su geresne raumenų masės išsaugojimo ir fizinio pajėgumo prognoze.

    Daržovės ir vaisiai išlieka būtini, tačiau jie neturėtų pakeisti pilnaverčių patiekalų. Lengva įkristi į schemą, kai pusryčiams valgomi tik vaisiai, pietums tik sriuba, o vakarienei tik salotos. Toks racionas gali būti per skurdus baltymų ir riebalų, kurie svarbūs sotumui bei dalies vitaminų pasisavinimui.

    Geriau, kai salotos papildomos kiaušiniu, žuvimi, varške, natūraliu jogurtu, ankštiniais, tofu ar liesa mėsa, o prie vaisių atsiranda kefyras, avižos, riešutai ar sėklos. Taip maistas išlieka lengvas, bet tampa gerokai maistingesnis. Ilgainiui tai padeda sumažinti ir atsitiktinį užkandžiavimą, kuris dažnai atsiranda dėl nepakankamo sotumo.

    Sveiki įpročiai, kurie gali perlenkti

    Dar vienas dažnas „sveikumo“ sprendimas yra staigus skaidulų kiekio didinimas. Jei ilgai buvo valgoma mažai pilno grūdo produktų, ankštinių ar žalių daržovių, staigus pokytis gali sukelti pūtimą, pilvo skausmus, dujų kaupimąsi ir sunkumo jausmą. Vyresniame amžiuje žarnynas į pokyčius neretai reaguoja jautriau.

    Skaidulas saugiau didinti palaipsniui ir kartu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Kai skaidulų daugėja, o vandens įpročiai nesikeičia, vietoje geresnės savijautos gali atsirasti ar sustiprėti vidurių užkietėjimas. Sveikas įprotis veikia tik tada, kai pritaikomas prie organizmo galimybių ir kasdienybės.

    Druskos ribojimas dažnai rekomenduojamas sergant hipertenzija ar širdies ligomis, tačiau visiškas jos atsisakymas ne visada yra saugus sprendimas. Karštu oru, daugiau prakaituojant, sumažėjus apetitui ar valgant labai lengvai, per mažas natrio kiekis gali būti siejamas su silpnumu ar galvos svaigimu. Sergant širdies, inkstų ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus, druskos klausimą būtina derinti su gydytoju.

    Light produktai, papildai ir vanduo

    Vyresni žmonės dažnai renkasi „light“ produktus, liesus pieno gaminius ar „zero“ tipo gėrimus, tikėdamiesi lengviau kontroliuoti svorį. Kartais tai padeda mažinti kalorijų kiekį, bet pernelyg nuriebalinti produktai gali prasčiau sotinti, o dalis „fit“ gaminių būna stipriai perdirbti ir su įvairiais priedais. Po 60 metų nereikėtų bijoti kiekvieno riebalų gramo, svarbiau jų kokybė ir saikas.

    Dažnas įprotis šiame amžiuje yra ir intensyvus papildų vartojimas: vitaminas D, kalcis, magnis, priemonės sąnariams ar širdžiai. Papildai gali būti naudingi, kai jie pagrįsti poreikiu, tačiau kelių preparatų derinimas be konsultacijos didina sąveikų su vaistais ir perdozavimo riziką. Ypač atsargūs turėtų būti sergantys inkstų, kepenų ligomis ar vartojantys kraują skystinančius, šlapimą varančius bei kraujospūdį veikiančius vaistus.

    Galiausiai, nors pakankamas skysčių vartojimas yra svarbus, taisyklė kuo daugiau, tuo geriau tinka ne visiems. Jei žmogus turi širdies nepakankamumą, inkstų sutrikimų, tinimus ar jam nurodyta riboti skysčius, staigus didelių vandens kiekių gėrimas gali būti žalingas. Dažnai geriausia strategija yra gerti reguliariai mažomis porcijomis ir orientuotis į individualias gydytojo rekomendacijas.

    Lengva vakarienė gali būti geras sprendimas, tačiau visiškas jos atsisakymas daliai vyresnių žmonių sukelia naktinį alkį, prastesnį miegą, rytinį silpnumą ar impulsyvų užkandžiavimą. Ypač atsargiai su ilga pertrauka tarp valgymų turėtų elgtis žmonės, kurių gliukozės kiekis kraujyje svyruoja. Tinkama vakarienė nebūtinai turi būti didelė, svarbu, kad būtų paprasta, lengvai virškinama ir turėtų baltymų.

    Po 60 metų mityboje svarbiausia vengti kraštutinumų ir rinktis tvarius, organizmui tinkamus sprendimus. Tai, kas laikoma sveika, neturėtų silpninti, aštrinti simptomų ar trukdyti vaistų poveikiui. Dažniausiai laimi ne tobula dieta, o protinga, prie amžiaus, sveikatos būklės ir savijautos pritaikyta kasdienė rutina.