CP v2

Tag: Papildomas ugdymas

  • Mokslo metų startas smogė tėvams: išleido apie 360 eurų, o didžiausios išlaidos dar priešaky

    Naujų mokslo metų pradžia daugeliui šeimų vėl virto rimtu išbandymu piniginei. Lenkijoje tėvai vaikų mokyklinėms reikmėms, aprangai ir privalomiems mokesčiams vidutiniškai skyrė apie 360 eurų. Tačiau didelė dalis išlaidų persikelia į visus mokslo metus, ypač dėl mokamų būrelių ir papildomo ugdymo.

    Tokius skaičius pateikė visuomenės nuomonės tyrimų centras CBOS, įvertinęs 2026–2027 mokslo metų pradžios išlaidas. Į šią sumą paprastai patenka vadovėliai, sąsiuviniai, rašymo priemonės, sportinė apranga, draudimas, o kai kuriais atvejais ir mokesčiai už internatą ar būsto nuomą.

    Lyginant su ankstesniais metais, vidutinė deklaruojamų išlaidų suma sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad spaudimas šeimų biudžetams dingo. Tyrime matyti, kad daliai tėvų pavyko tilpti į mažesnį biudžetą, bet nemažai namų ūkių vis tiek patiria panašų finansinį krūvį.

    Didžiausia našta daugiavaikėms šeimoms

    CBOS duomenys rodo, kad galutinė suma stipriai priklauso nuo vaikų skaičiaus. Vieną mokinį auginančios šeimos vidutiniškai išleido apie 286 eurus, dviem vaikams suma augo iki maždaug 399 eurų.

    Šeimoms, kuriose yra trys ir daugiau mokinių, mokslo metų pradžia kainavo apie 590 eurų. Tai atspindi ne tik didesnį perkamų priemonių kiekį, bet ir tai, kad kai kurios išlaidos beveik nesidalija, pavyzdžiui, atskira apranga ar papildomos mokyklinės veiklos mokesčiai.

    Papildomos veiklos gali kainuoti daugiau nei startas

    Vien tik mokslo metų pradžios pirkinių krepšelis dažnai nėra didžiausias metų iššūkis. CBOS nurodo, kad 70 proc. tėvų planuoja vaikams apmokėti mokamus papildomus užsiėmimus, o vidutiniškai tam ketinama skirti apie 169 eurus per mėnesį.

    Tokios išlaidos gali tapti nuolatiniu įsipareigojimu visus mokslo metus, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar papildomai mokosi užsienio kalbų. Prie šios sumos dar prisideda transportas, priemonės užsiėmimams ir sezoninės išlaidos, pavyzdžiui, stovyklos.

    „Papildomas ugdymas daugeliui šeimų tampa būtinybe, tačiau jis vis dažniau konkuruoja su kitomis kasdienėmis išlaidomis“, – sakė tyrimo išvadas apibendrinę CBOS atstovai.

    Galimybės priklauso nuo tėvų išsilavinimo

    Tyrimas parodė ryškų socialinį pjūvį: mokamas papildomas veiklas dažniau renkasi aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų šeimos. Tuo metu mažesnio išsilavinimo grupėse gerokai daugiau tėvų teigia neplanuojantys finansuoti papildomų užsiėmimų.

    CBOS vertinimu, tai reiškia, kad vaikų galimybės gilinti žinias ar lavinti įgūdžius vis dar glaudžiai susijusios su šeimos finansinėmis galimybėmis. Tyrimas atliktas 2026 metais spalio 1–11 dienomis, apklausiant reprezentatyvią 1 028 suaugusių Lenkijos gyventojų imtį.

  • Kas ketvirtas tėvas svarsto studijas užsienyje: kas pasikeitė ir kiek tai kainuoja šeimai?

    Kas ketvirtas tėvas svarsto studijas užsienyje: kas pasikeitė ir kiek tai kainuoja šeimai?

    Vis daugiau tėvų rimtai svarsto, kad vaikas studijuotų užsienyje, ir tai nebėra vien prestižo ar įspūdingo gyvenimo aprašymo klausimas. Šį sprendimą vis dažniau lemia noras suteikti vaikui daugiau pasirinkimo ir patirčių pasaulyje, kuriame karjeros keliai keičiasi greičiau nei mokyklų programos.

    Naujausios apklausos rodo aiškią tendenciją: apie 20 proc. tėvų galvoja apie studijas užsienyje, dar 6 proc. jau konkrečiai planuoja tokį kelią. Už šių skaičių slypi platesnis požiūrio pokytis: tėvai vis dažniau orientuojasi ne į vieną „teisingą“ profesiją, o į gebėjimus, kurie išlieka vertingi nepaisant ekonomikos ar technologijų ciklų.

    Kas šiandien svarbiausia tėvams?

    Tėvai vis dažniau pabrėžia ne pažymių vidurkį, o vaiko psichologinį atsparumą ir savarankiškumą. Apklausoje 64 proc. tėvų svarbia įvardijo pasitikėjimą savimi ir savivertę, 63 proc. akcentavo atsparumą bei gebėjimą tvarkytis su nesėkmėmis, o 53 proc. išskyrė greitą mokymąsi ir atvirumą patirtims.

    Šiame kontekste studijos užsienyje suvokiamos kaip praktinė mokykla: gyvenimas kitoje kultūroje, darbas daugiakalbėje aplinkoje, kasdieniai sprendimai ir atsakomybė už savo laiką bei finansus. Tėvai taip pat dažnai mini, kad tarptautinė aplinka padeda greičiau „užsiauginti“ savarankiškumą ir kritinį mąstymą.

    „Klausimas vis rečiau skamba kaip „kokią profesiją pasirinkti“, o dažniau kaip „kas padės prisitaikyti, kad ir kaip pasikeistų ateitis“, – pabrėžia švietimo ekspertai, vertinantys ilgalaikes darbo rinkos permainas.

    Darbo rinka keičiasi greičiau už planus

    Technologijų pažanga ir DI plėtra didina pokyčių tempą: dalis profesijų nyksta, kitos keičia turinį, o naujų specializacijų atsiranda vis daugiau. Dėl to tėvams vis sunkiau atsakyti vaikui, kuri studijų kryptis garantuos stabilų gyvenimą po dešimtmečio.

    Ši realybė keičia ir požiūrį į ugdymą: daugiau dėmesio skiriama gebėjimui mokytis, bendradarbiauti, kurti, spręsti problemas ir prisitaikyti. Užsienio universitetai dažnai vilioja praktiniu mokymu, tarptautinėmis praktikomis ir platesnėmis tarpdisciplininėmis programomis.

    Kiek kainuoja pasiruošimas ir ką tėvai daro jau dabar?

    Kalbant apie studijas užsienyje neišvengiamai iškyla išlaidos, tačiau tėvai investuoja į vaiko pasirengimą gerokai anksčiau nei priimamas sprendimas dėl universiteto. Apklausos duomenimis, mėnesio išlaidų vaiko ugdymui mediana siekia apie 90 eurų, o bent pusė tėvų skiria keturias valandas per savaitę ar daugiau papildomoms veikloms ir ugdymui.

    Šios investicijos dažniausiai nukreipiamos į būrelius, kursus, savanorystę, projektinę veiklą ir platesnes patirtis už mokyklos ribų. 64 proc. šeimų renkasi mokamas papildomas veiklas, dar 14 proc. naudojasi nemokamomis popamokinėmis galimybėmis, kurios padeda vaikui išbandyti skirtingas sritis.

    Įdomu ir tai, kad tėvai vis dažniau išskiria technologinį raštingumą: žinias apie dirbtinis intelektas svarbiomis laiko 29 proc. apklaustųjų, o konkrečią mokyklinę faktinę medžiagą kaip prioritetą nurodo 25 proc. Tai rodo lūkestį, kad vaikas suprastų šiuolaikines technologijas, o ne tik „išmoktų atsakymus“.

    Galiausiai studijos užsienyje dažnai tampa ne emociniu sprendimu, o kelių metų proceso rezultatu. Tėvai siekia sukurti aplinką, kur vaikas gali atrasti savo interesus, auginti atsakomybę ir drąsiai rinktis, net jei pasaulis pasisuks netikėta kryptimi.