CP v2

Tag: Paplūdimiai

  • Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda Valakampių I-ojo paplūdimio atnaujinimo koncepcijos rengimą ir kviečia gyventojus į kūrybines dirbtuves. Jos vyks rugpjūčio 29 dieną 11 valandą pievoje prie gelbėtojų namelio, o diskusijas moderuos kuratorė ir menininkė Julia Janus.

    Dirbtuvėse ketinama tartis, kaip paplūdimys turėtų atrodyti ateityje: nuo aiškesnio funkcinių zonų išdėstymo iki patogesnio judėjimo ir infrastruktūros. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra radikali rekonstrukcija, o subalansuoti patogumą ir Valakampių gamtiškumą.

    „Norime, kad atnaujintas paplūdimys būtų patogesnis žmonėms, kartu išsaugant tai, kas šią vietą daro ypatingą“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Šis etapas seka po vasarą atliktos reprezentatyvios vilniečių apklausos, kurioje gyventojai išsakė nuosaikaus atnaujinimo lūkestį. Dažniausiai įvardyti prioritetai buvo kokybiškesnė bazinė infrastruktūra, aiškesnė erdvių logika ir tvarka, tačiau be perteklinio urbanizavimo prie Neries.

    Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė akcentuoja, kad apklausa parodė kryptį, bet neatsako į praktinius klausimus, kuriuos galima išspręsti tik kalbantis vietoje. Dirbtuvėse bus aptariami skirtingų lankytojų poreikiai, įskaitant šeimas su vaikais, sportuojančius, ramybės ieškančius poilsiautojus ir žmones, atvykstančius trumpam.

    „Norime, kad koncepcija būtų kuriama ne tik specialistų, bet ir žmonių, kurie Valakampiuose leidžia savo vasaras“, – sakė L. Joffė.

    Numatoma diskusija apie šeimų, sporto ir ramybės zonas, paplūdimio infrastruktūrą, patogų patekimą ir judėjimą teritorijoje bei gamtinės aplinkos išsaugojimą. Surinktos idėjos bus naudojamos rengiant atnaujinimo koncepciją, kuri vėliau taps pagrindu konkretesniems sprendiniams.

    Renginys taip pat siejamas su viešųjų erdvių pažinimo festivalio „Vilniaus žalumos“ programa, kurios tikslas skatinti gyventojų įsitraukimą į miesto erdvių ateities planavimą. Aktyviai dalyvauti dirbtuvėse kviečiami atvykusieji į pradžią, o prisijungę vėliau galės stebėti procesą ir diskusijas.

  • Medikė įspėja: tėvų klaida paplūdimyje gali baigtis tragedija per 20 sekundžių

    Skubiosios medicinos gydytoja socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į riziką, kuri paplūdimyje dažnai lieka nepastebėta. Ji pasidalijo trumpu vaizdo įrašu, kuriame du vaikai žaidžia smėlyje prie vandens, ir pakvietė tėvus įvardyti pavojingiausią dalyką.

    Pasak medikės, didžiausia grėsmė šiame scenarijuje dažniausiai nėra banga ar gilesnė vieta, o suaugusiųjų dėmesio praradimas. Kai tėvai įsitraukia į telefoną, net kelios akimirkos gali tapti kritinės, nes skendimas neretai vyksta tyliai.

    Skendimas dažnai būna tylus

    Gydytoja pabrėžė, kad skendimas gali prasidėti ir vystytis labai greitai, o aplinkiniai to net nepastebi. Jos teigimu, kritinė situacija gali susiklostyti maždaug per 20 sekundžių, todėl pasikliauti vien nuojauta ar tikėtis šauksmo pagalbos yra klaida.

    Daugelis įsivaizduoja, kad vaikas pradėjęs skęsti šauks, mosuos rankomis ir aiškiai signalizuos, jog jam bloga. Realybėje vaikas gali tiesiog staiga atsidurti po vandeniu, prarasti pusiausvyrą ar įkvėpti vandens ir nebesugebėti garsiai reaguoti.

    Kodėl telefonas tampa rizika

    Trumpas žvilgsnis į žinutę, socialinius tinklus ar skambutis gali kainuoti brangiai, nes tuo metu vaikas gali nueiti giliau, paslysti, patekti į duobę ar netikėtai praryti vandens. Net ir seklumoje pavojus išlieka, jei mažametis pargriūva veidu į vandenį ir nesugeba greitai atsikelti.

    Medikai ir gelbėtojai nuolat primena, kad vaikų saugumui svarbiausias yra aktyvus suaugusiųjų budrumas, o ne vien pripučiamos priemonės. Pripučiami ratai, rankovės ar kiti plaukiojimo aksesuarai gali suteikti klaidingą saugumo jausmą, tačiau jie nepakeičia tiesioginės priežiūros.

    Paprastas susitarimas, kuris padeda

    Gydytoja siūlo paprastą principą: aiškiai susitarti, kuris suaugęs žmogus konkrečiu metu stebi vaikus vandenyje ir prie vandens. Jei paplūdimyje yra daugiau suaugusiųjų, verta keistis stebėtojo vaidmeniu kas keliolika minučių, kad dėmesys neatslūgtų.

    „Vandenyje paskirkite stebėtoją: vienas suaugęs, be telefono, žiūri į vaikus, o vėliau keičiatės kas 15 minučių“, – sakė medikė.

    Specialistai taip pat rekomenduoja laikytis atstumo, leidžiančio akimirksniu pasiekti vaiką, ypač jei jis dar nemoka gerai plaukti. Jei reikia atsiliepti telefonu ar trumpam pasitraukti, pirmiausia būtina aiškiai perduoti priežiūrą kitam atsakingam suaugusiajam.

  • Kur Europoje švariausia ir kur prasčiausia maudynių vandens kokybė: oficialūs EAA duomenys

    Vasarą planuojant atostogas prie jūros ar ežero, vis dažniau svarbus ne tik paplūdimio vaizdas, bet ir maudynių vandens kokybė. Naujausi Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenys rodo, kad daugumoje Europos Sąjungos vietų maudytis saugu, tačiau kai kuriose šalyse skirtumai išlieka ryškūs.

    Metinėje EAA apžvalgoje vertinamos ne vien jūrinės pakrantės, bet ir vidaus vandenų poilsiavietės. Skaičiuojama, kad 96 proc. ES maudyklų atitiko bent minimalius vandens kokybės reikalavimus, o apie 85 proc. iš daugiau nei 22 000 vertintų vietų gavo aukščiausią įvertinimą.

    Šalių reitingo viršuje atsidūrė Kipras: 100 proc. įvertintų maudyklų priskirtos prie puikios kokybės. Tarp lyderių taip pat išsiskyrė Graikija, Bulgarija ir Austrija, kur itin didelė dalis vietų gavo aukščiausią įvertinimą.

    Į geriausiai vertinamų šalių grupę pateko ir Liuksemburgas, Danija, Vokietija, Italija, Malta, Lietuva, Ispanija bei Kroatija. Tokie rezultatai paprastai siejami su nuosekliomis nuotekų tvarkymo investicijomis, vandens telkinių stebėsena ir aiškiomis sezoninėmis maudyklų valdymo taisyklėmis.

    Kitoje lentelės pusėje minėta Albanija, kur tik 16,8 proc. maudyklų priskirta prie puikios kokybės, o 23 proc. įvertintos kaip prastos. Žemesni rodikliai fiksuoti ir Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje bei Belgijoje.

    „Tai kelia nerimą, nes pastaraisiais metais Albanijoje sparčiai auga paplūdimių turizmas, o dalis keliautojų renkasi ją dėl kainos ir įspūdingų pakrančių“, – rašoma apžvalgoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prastesnę vandens kokybę dažnai lemia ne vien ilgalaikės problemos, bet ir trumpalaikiai epizodai, ypač po gausių kritulių. Į vandens telkinius gali patekti fekalinės kilmės bakterijos, tokios kaip E. coli ir žarniniai enterokokai, kai perkraunama kanalizacija arba nuplaunami žemės ūkio teršalai.

    Tokie mikroorganizmai gali sukelti odos, akių ar ausų infekcijas, taip pat virškinamojo trakto sutrikimus, įskaitant viduriavimą ir vėmimą. Didžiausią riziką patiria maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas silpnesnis.

    Praktinis patarimas keliautojams paprastas: prieš vykstant prie konkretaus paplūdimio ar ežero verta pasitikrinti naujausią maudyklos būklę ir laikytis vietos perspėjimų. EAA skelbia interaktyvų žemėlapį, leidžiantį rasti informaciją apie konkrečią maudyklą ir jos įvertinimus.

  • Graikai nuo medūzų stato plūduriuojančius barjerus: ar užtvara iš tiesų veikia ir nuo žuvų?

    Graikai nuo medūzų stato plūduriuojančius barjerus: ar užtvara iš tiesų veikia ir nuo žuvų?

    Graikijoje, Eubojos įlankoje, jau ne vieną vasarą poilsiautojų planus gadina masinis medūzų antplūdis. Įgėlimai dažniausiai sukelia aštrų skausmą ir odos sudirginimą, o retesniais atvejais gali išprovokuoti stipresnes alergines reakcijas, todėl savivaldybės ieško praktiškų apsaugos sprendimų.

    Chalkidono savivaldybė pradėjo diegti plūduriuojančias užtvaras, panašias į tas, kurios naudojamos sulaikyti paviršinei taršai ir šiukšlėms. Tikimasi, kad tokios konstrukcijos padės atskirti saugesnę maudynių zoną, į kurią medūzoms ir daliai žuvų patekti būtų sunkiau.

    Kur diegiamos užtvaros

    Pirmosios užtvaros pradėtos montuoti birželio viduryje Rodies paplūdimyje Chalkidoje, o projekto vertė siekia 366 950 eurų. Konstrukcijas planuojama įrengti šešiuose savivaldybės paplūdimiuose šiaurinėje Eubojos įlankos dalyje.

    Lygiagrečiai panašius darbus planuoja ir Evijos uostų organizacija, atsakinga už dalį pakrančių. Vietos valdžia pabrėžia, kad tikslas yra ne tik mažinti medūzų patekimą, bet ir sulaikyti plūduriuojančias atliekas bei paviršinę taršą.

    Kas lemia, ar barjerai veiks

    Specialistai teigia, kad tokio tipo užtvaros gali būti veiksmingos, tačiau tik tada, kai jos sumontuotos techniškai teisingai ir sudaro visiškai uždarą zoną. Praktikoje tai reiškia, kad tinklas turi prasidėti krante, nusidriekti į gilesnį vandenį ir grįžti atgal į krantą, suformuojant puslankį ar stačiakampį.

    Apatinė tinklo dalis turi būti pasverta grandinėmis ar svoriais ir priglusti prie dugno, paliekant tik minimalų tarpą. Priešingu atveju medūzas po užtvara gali „pakišti“ povandeninės srovės, ypač kai keičiasi vėjo kryptis ir bangavimas.

    Viršutinė dalis remiasi plūdurais, kurie turi aiškiai iškilti virš vandens paviršiaus maždaug 30–50 centimetrų. Tokia atsarga reikalinga, kad banguojant medūzos nebūtų pernešamos per viršų į maudynių zoną.

    Ar tai apsaugos ir nuo pūsliažuvių

    Užtvaros gali riboti ne tik medūzų, bet ir kai kurių žuvų, įskaitant pūsliažuves, patekimą į aptvertą plotą, tačiau jos nėra universali priemonė visam paplūdimiui. Toks sprendimas apsaugo tik konkrečią atitvertą zoną, todėl likusioje pakrantėje situacija gali nesikeisti.

    Svarbus ir eksploatacijos klausimas: tinklus būtina reguliariai valyti, kad neprikibtų dumbliai ir jūrų organizmai. Jei tinklas apsineša, jis sunkėja, gali nusileisti žemiau, deformuotis arba įplyšti, o atsiradusios angos sumažina visos sistemos efektyvumą.

    Kita praktinė problema yra parinktas gylis. Jei užtvara įrengiama per sekliai, maudynių plotas tampa per mažas ir dalis poilsiautojų tuo būna nepatenkinti, tačiau per giliai įrengti barjerai brangiau kainuoja ir yra sudėtingiau prižiūrimi.

    Pastaraisiais metais Viduržemio jūroje dažnesni medūzų suaktyvėjimai siejami su šiltėjančiu vandeniu, maistinių medžiagų pertekliumi pakrantėse ir ekosistemų pokyčiais, įskaitant žuvų išteklių svyravimus. Todėl plūduriuojančios užtvaros daug kur vertinamos kaip laikina, lokali priemonė, kuri veikia geriausiai tada, kai derinama su stebėsena, paplūdimių informavimu ir greita priežiūra.

  • Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi 2026 metų birželio 1 dieną atliko rajono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimus.

    Šie tyrimai yra maudyklų monitoringo programos dalis, kuria siekiama reguliariai įvertinti poilsiautojams aktualią vandens ir pakrančių aplinkos būklę, ypač prasidedant aktyviam maudynių sezonui.

    Kur atlikti tyrimai?

    Vandens kokybė buvo tiriama 17-oje maudymosi vietų, o paplūdimių smėlis ištirtas 7-iose vietose. Tokia apimtis leidžia savivaldybei palyginti skirtingų telkinių situaciją ir greičiau pastebėti galimus pokyčius.

    Maudyklų stebėsena ypač svarbi po intensyvių liūčių ar kaitros laikotarpių, kai vandens telkiniuose gali sparčiau daugėti mikroorganizmų, o į pakrantes atnešamos papildomos taršos medžiagos.

    Kokie rezultatai ir ką jie reiškia?

    Skelbiama, kad 2026 metų birželio 1 dieną atliktų vandens ir smėlio tyrimų rezultatai rodo, jog maudytis rajono maudyklose yra saugu. Tai reiškia, kad tirtuose mėginiuose nenustatyta rodiklių, dėl kurių įprastai būtų rekomenduojama riboti maudynes ar taikyti papildomas atsargumo priemones.

    Praktikoje toks vertinimas poilsiautojams svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl sveikatos: prastesnės kokybės vanduo dažniausiai siejamas su didesne virškinamojo trakto sutrikimų, odos sudirginimo ar akių uždegimų rizika, ypač jautresniems žmonėms ir vaikams.

    Kada planuojami kiti patikrinimai?

    Vykdant savivaldybės finansuojamą maudyklų monitoringo programą, kiti vandens tyrimai Ašarėnos tvenkinyje (Pelėdnagių seniūnijoje) numatyti 2026 metų birželio 15 dieną.

    Kitose Kėdainių rajono maudyklose pakartotiniai vandens tyrimai planuojami 2026 metų birželio 29 dieną. Reguliarus kartojimas leidžia įvertinti, ar situacija išlieka stabili, ir laiku reaguoti, jei vandens kokybė pradėtų blogėti.

  • Mažiau žinomi Europos pakrančių kampeliai: nuo Kuršių nerijos iki Ksamilio be turistų minių

    Europoje netrūksta populiarių kurortų, tačiau naujausi kelionių gidai vis dažniau siūlo žvilgsnį į mažiau žinomas pakrančių kryptis, kuriose dar išlikęs vietos autentiškumas. Tokios vietos vilioja ramesniu poilsiu, gamtos įvairove ir dažnai palankesnėmis kainomis nei žinomiausiuose Viduržemio jūros taškuose.

    Viename naujausių „Rough Guides“ leidinių apie labiausiai neįvertintas Europos vietas išskiriami regionai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik paplūdimiai, bet ir kultūra, gastronomija bei vietiniai vyno keliai. Keliautojų dėmesys kreipiamas į mažiau girdėtus kultūrinius centrus ir pakrantes, kurias masinis turizmas dar neperformavo.

    Pastaraisiais metais visoje Europoje ryškėja vadinamojo „lėtesnio keliavimo“ tendencija, kai prioritetu tampa ne kuo daugiau objektų per trumpą laiką, o kokybiškas buvimas vietoje. Prie to prisideda ir klimato realybė: karščio bangos vasarą dažnai skatina rinktis vėsesnes ar labiau vėdinamas pakrantes, salas ir miškų supamus regionus.

    Kartu auga ir „antrojo pasirinkimo“ krypčių populiarumas, kai keliautojai sąmoningai vengia garsiausių miestų ar kurortų, ieškodami mažesnio žmonių srauto. Tai ypač juntama pakrantėse, kur ankstyvas apgyvendinimo rezervavimas, parkavimo ribojimai ar paplūdimių prieigos mokesčiai tampa kasdienybe labiausiai apkrautose vietose.

    Tarp išskiriamų krypčių minimos Alandų salos Suomijoje, kur archipelagas apima apie 6 700 salų, o atmosfera labiau primena lėtą gamtos poilsį nei tipinį kurortą. Čia populiarios dviračių išvykos, vandens pramogos, žygiai, o žiemą – ir ilgesni čiuožimo maršrutai.

    Ispanijoje dėmesio sulaukia Cabo de Gata-Níjar gamtos parkas Almerijoje – saugoma teritorija su vulkaniniais peizažais, paslėptomis įlankomis ir laukine pakrante, kuri skiriasi nuo labiau užstatytų pietų Ispanijos kurortų. Portugalijoje išskiriama Komporta, kurią supa pušynai, kopos ir ryžių laukai, o griežtesnė statybų kontrolė padėjo išlaikyti ramesnį regiono charakterį.

    Į sąrašą patenka ir Kuršių nerija Lietuvoje – siaura sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, garsėjanti didžiulėmis kopomis, miškais ir išskirtiniu kraštovaizdžiu. Keliautojai čia dažnai renkasi Parnidžio kopą, pasivaikščiojimus pajūriu, gintaro paieškas bei Nidą, kur gamtos patirtys dera su vietos kultūra ir žvejiška tradicija.

    Vokietijoje minimas Fischland-Darß-Zingst pusiasalis Baltijos jūroje, žinomas plačiais paplūdimiais, pelkėtomis teritorijomis ir paukščių stebėjimu. Rudenį ir pavasarį čia fiksuojami įspūdingi migruojančių gervių būriai, o kai kurios gyvenvietės iki šiol saugo menininkų kolonijų palikimą.

    Ieškantiems Viduržemio jūros vaizdų siūlomas Ksamilis Albanijoje, kuris pastaruoju metu vis dažniau vadinamas viena įdomiausių ramesnio poilsio alternatyvų. Netoliese esantis Butrinto nacionalinis parkas ir UNESCO pasaulio paveldo vietovė Butrintas suteikia galimybę vienoje kelionėje derinti paplūdimius, žygius ir istorinius objektus.

    Prancūzijoje išskiriamas Lège-Cap-Ferret Atlanto pakrantėje, kuriame dera žvejų kaimeliai, pušynai ir ilgi smėlio paplūdimiai, populiarūs tiek tarp banglentininkų, tiek tarp ramesnio poilsio ieškančių keliautojų. Kroatijoje rekomenduojama Lošinio sala, o Graikijoje – Peliono pusiasalis, kur masinio turizmo mažiau dėl kalnuoto reljefo ir sudėtingesnio susisiekimo, tačiau atsiveria autentiškos gyvenvietės ir senieji pėsčiųjų takai.

    Renkantis mažiau žinomas vietas verta įvertinti sezoniškumą: kai kuriose salose ar atokesniuose regionuose paslaugų pasirinkimas stipriai priklauso nuo metų laiko. Taip pat svarbu pasitikrinti saugomų teritorijų taisykles, automobilių eismo ribojimus ir parkavimo sąlygas, nes dalyje pakrančių vis dažniau taikomos priemonės gamtai ir infrastruktūrai apsaugoti.

    Vis dėlto būtent tokios kryptys daugeliui tampa atradimu: mažiau triukšmo, daugiau vietos paplūdimiuose ir didesnė tikimybė pamatyti tikrą regiono ritmą. Kelionių leidėjai ir turizmo analitikai sutaria, kad „neįvertintos“ vietos sparčiai tampa nauju standartu tiems, kurie Europoje ieško ne atviruko, o patirties.

  • Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros pradžia Zarasų rajono seniūnijoms reiškia intensyvų darbų ritmą, kai vienu metu tenka rūpintis ir viešųjų erdvių švara, ir infrastruktūros būkle. Birželį įprastai daugėja užduočių nuo paplūdimių, kapinių, parkų ir pakelių priežiūros iki pasirengimo renginiams, o lygiagrečiai sprendžiami ir kasdieniai gedimai.

    Zarasų rajono savivaldybės seniūnų susitikime aptarti aktualiausi vasaros darbai bei problemos, su kuriomis seniūnijos susiduria kasmet. Tarp jų minėta kelių ir pakelių niokojimas sunkiasvoriu transportu, pasikartojantis vandalizmas viešose vietose bei invazinių Sosnovskio barščių plitimas.

    Atliekų surinkimas ir tvarka

    Vienas svarbiausių viso rajono klausimų išlieka stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Savivaldybėje rengiami preliminarūs grafikai, o seniūnijoms pavesta tiksliai suderinti surinkimo taškus, kad gyventojams būtų aišku, kur ir kada palikti atliekas.

    Numatyta, kad Salako seniūnijoje surinkimas vyks birželio 15–16 dienomis, Zarasų seniūnijoje birželio 17–18 dienomis, Turmanto seniūnijoje ir Smalvose birželio 19 dieną, o Imbrado seniūnijoje birželio 9 ir 10 dienomis. Dėl tikslių valandų ir vietų gyventojai bus informuojami papildomai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad akcija neapima visų rūšių atliekų, todėl gyventojams primenama laikytis nustatytos tvarkos. Padangos, statybinės atliekos, automobilių dalys ar panašūs likučiai turi būti tvarkomi atskirai, o jų palikimas prie konteinerių ar pakelėse virsta papildomomis išlaidomis ir darbo krūviu seniūnijoms.

    Šienavimas, infrastruktūra ir vandalizmo problema

    Zarasų seniūnijoje didžiausias dėmesys skiriamas šienavimui, nes dėl šilumos ir drėgmės žolė auga sparčiai, kai kurias vietas tenka tvarkyti kelis kartus per sezoną. Tvarkomos dviračių takų pakelės, Didžioji Zaraso ežero sala, stadiono prieigos, kapinės ir kitos miesto bei kaimiškos teritorijos.

    Lygiagrečiai atnaujinama mažoji architektūra: dažomi suolai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, tvarkomos maudymosi zonų detalės. Taip pat vyksta kelių horizontalus ženklinimas, lopomos asfalto išdaužos ir prižiūrimi žvyrkeliai, kad vasaros srautas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Įrengtos ir atnaujintos vaikų erdvės: Griežto ežero pakrantėje bei Valstiečių gatvėje pastatytos naujos sertifikuotos žaidimų aikštelės, o Dimitriškių kaime aikštelė papildyta nauju žaidimų kompleksu. Savivaldybėje taip pat aptartas priėjimo prie ežero sutvarkymas ties įvažiavimo į miestą zona, numatant laikiną taką ir vėlesnį saugesnį sprendimą.

    Vis dėlto seniūnijose akcentuota, kad dalį darbų nuolat nubraukia vandalizmas. Apžvalgos vietose ir poilsio infrastruktūroje fiksuojami laužomi aptvarai, gadinami suoliukai ir kiti viešieji objektai, todėl seniūnijos ragina gyventojus nelikti abejingais ir apie pažeidimus informuoti atsakingus specialistus.

    Renginių sezonas ir vietos iššūkiai seniūnijose

    Salako seniūnijoje šią vasarą didelis dėmesys skiriamas miestelio 530 metų jubiliejui, todėl tvarkomos reprezentacinės erdvės, prižiūrimi gėlynai, vykdomi kelių darbai. Kapinėse atliekami ne tik įprasti šienavimo ir priežiūros darbai, bet ir infrastruktūros atnaujinimas, o kai kur vyksta ir kapinių skaitmeninimo procesai.

    Dusetose vasaros pradžia susijusi su turizmu ir renginiais, todėl be kasdienės priežiūros intensyviai ruošiamasi Joninėms ir automobilių raliui. Tuo pat metu sprendžiami ir ūkiniai klausimai, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo gedimai, kuriuos siekiama pašalinti iki didesnių renginių.

    Antalieptėje ruošiamos viešosios erdvės tradicinei šventei, tačiau išlieka praktinių problemų, susijusių su kapinių prieiga ir vandens tiekimu kai kuriose vietose. Antazavėje po didesnių renginių tęsiami aplinkos tvarkymo darbai, o taip pat keliami klausimai dėl pastatų administravimo ir paruošimo šildymo sezonui pasibaigus mokslo metams.

    Turmanto ir Imbrado seniūnijose pagrindiniai vasaros darbai išlieka šienavimas, pakelių ir kapinių priežiūra bei žvyrkelių greideriavimas. Imbrade, be kasdienės ūkio rutinos, po renginių tenka operatyviai atstatyti kelių būklę, o taip pat ruošiamasi artėjantiems sezoniniams susibūrimams.

    Seniūnijos pabrėžia, kad vasaros darbai dažnai vyksta ribotų žmogiškųjų išteklių sąlygomis, todėl planavimas tampa kritiškai svarbus. Savivaldybė ir seniūnijos primena, kad tvarkinga aplinka priklauso ne vien nuo viešųjų tarnybų darbo, bet ir nuo gyventojų atsakomybės, ypač atliekų tvarkymo ir viešojo turto saugojimo srityse.

  • Kretingos rajono maudyklų tyrimai: pirmieji vandens ir smėlio rezultatai rodo, kad maudytis saugu

    Kretingos rajono savivaldybėje atlikti pirmieji šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai rodo, kad tirtose vietose maudytis saugu. Mėginiai buvo paimti gegužės 26 dieną, įvertinus tiek mikrobiologinius vandens rodiklius, tiek galimą parazitologinę taršą smėlyje.

    Tyrimai apėmė Kretingos Dvaro parko I tvenkinį, Juodupėnų tvenkinį, Kašučių ežerą, Padvarių tvenkinį ties Kurmaičiais, Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkinius. Taip pat tikrintas Nasrėnų žvyrduobės tvenkinys, kuris vasarą dažnai tampa traukos vieta ieškantiems ramesnio poilsio.

    Vandens kokybė vertinta pagal pagrindinius mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Šie rodikliai laikomi svarbiausiais vertinant, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų riziką.

    Smėlyje papildomai ieškota parazitų požymių, įvertinant kirminių kiaušinėlių ir lervų kiekį. Nustatyta, kad visi tirtų parametrų rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus.

    Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Klaipėdos skyrius. Kitas vandens mėginių ėmimas Kretingos rajono maudyklose numatytas birželio 9 dieną, o gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamą informaciją, ypač po gausesnių liūčių ar karščių bangų.

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Panevėžio paplūdimiai pasitinka sezoną: kur maudytis bus saugiausia ir kas naujo prie marių

    Panevėžys ruošiasi vasaros ir maudynių sezonui: nuo birželio 1 dienos gyventojams ir miesto svečiams bus atveriami oficialūs miesto paplūdimiai. Poilsiautojų lauks paplūdimys Piniavoje prie Lėvens upės ir paplūdimys prie Nevėžio upės užtvankos.

    Savivaldybė nurodo, kad pagrindinėse poilsio vietose jau atlikti aplinkos tvarkymo ir infrastruktūros atnaujinimo darbai. Tikslas – užtikrinti ne tik patogumą, bet ir aiškią informaciją apie saugų elgesį prie vandens.

    Paplūdimiuose atnaujinta infrastruktūra

    Paplūdimiuose įrengtos persirengimo kabinos, pastatytos informacinės lentos apie elgesio taisykles bei skelbiamus vandens kokybės tyrimų rezultatus. Taip pat sutvarkyta aplinka: nupjauta žolė, dezinfekuotos šiukšliadėžės, pastatyti tualetai ir atliekų konteineriai.

    Pasirengimo ir priežiūros darbus vykdo AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Prie „Ekrano“ marių esančiame paplūdimyje papildomai pastatyti du biotualetai, o saugesnėms maudynėms įrengti plūdurai, žymintys maudymosi zoną.

    Vandens ir smėlio tyrimai visą sezoną

    Savivaldybė praneša, kad visą vasaros sezoną bus nuolat stebima maudyklų būklė ir atliekami vandens bei smėlio kokybės tyrimai. Vandens mėginiai savivaldybės užsakymu bus tiriami kas dvi savaites, o prireikus – ir dažniau.

    Smėlio kokybė planuojama vertinti kartą per mėnesį. Nustačius vandens kokybės normų viršijimus ar mikrobiologinę taršą, gyventojai turėtų būti informuojami nedelsiant, kad būtų galima laiku pasirinkti saugesnę vietą poilsiui.

    Daugiau tikrinamų vietų ir naujas projektas prie marių

    Kaip ir kasmet, dėmesys bus skiriamas ir kitoms panevėžiečių pamėgtoms vietoms: vandens ir smėlio kokybė bus tikrinama Nevėžio upės užtvankoje, Kultūros ir poilsio parke esančioje braidykloje bei trijose naujose poilsio ir maudynių vietose prie užtvankos pakrantės.

    Oficialių miesto paplūdimių priežiūra vyks visą sezoną – nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė primena, kad paplūdimių tvarka ir informacija apie tyrimus paprastai skelbiama vietoje, informaciniuose stenduose.

    Taip pat tęsiamas projektas „Šiaurinėje „Ekrano“ marių pusėje esančios teritorijos atgaivinimas sukuriant rekreacinę erdvę“. Savivaldybės teigimu, jau numatyti pagrindiniai sprendiniai, o šiuo metu projektuotojai rengia dokumentaciją projektinių pasiūlymų stadijoje.

    Planuojama įrengti smėlio paplūdimį ir maudymosi zoną, pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio aikšteles, vaikų žaidimų erdves, lauko treniruoklius bei paplūdimio tinklinio aikšteles. Numatyta ir terasa prie marių, pontoniniai tiltai, automobilių stovėjimo aikštelės, gelbėtojų ir sandėliavimo patalpos.

    Projektas apima ir kasdieniam patogumui svarbią infrastruktūrą: dušus, tualetus, persirengimo kabinas, apšvietimą, suoliukus, šiukšliadėžes, informacinius stendus bei dviračių stovus. Skelbiama, kad visa erdvė būtų pritaikyta žmonėms su negalia.