CP v2

Tag: Paplūdimiai

  • Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi 2026 metų birželio 1 dieną atliko rajono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimus.

    Šie tyrimai yra maudyklų monitoringo programos dalis, kuria siekiama reguliariai įvertinti poilsiautojams aktualią vandens ir pakrančių aplinkos būklę, ypač prasidedant aktyviam maudynių sezonui.

    Kur atlikti tyrimai?

    Vandens kokybė buvo tiriama 17-oje maudymosi vietų, o paplūdimių smėlis ištirtas 7-iose vietose. Tokia apimtis leidžia savivaldybei palyginti skirtingų telkinių situaciją ir greičiau pastebėti galimus pokyčius.

    Maudyklų stebėsena ypač svarbi po intensyvių liūčių ar kaitros laikotarpių, kai vandens telkiniuose gali sparčiau daugėti mikroorganizmų, o į pakrantes atnešamos papildomos taršos medžiagos.

    Kokie rezultatai ir ką jie reiškia?

    Skelbiama, kad 2026 metų birželio 1 dieną atliktų vandens ir smėlio tyrimų rezultatai rodo, jog maudytis rajono maudyklose yra saugu. Tai reiškia, kad tirtuose mėginiuose nenustatyta rodiklių, dėl kurių įprastai būtų rekomenduojama riboti maudynes ar taikyti papildomas atsargumo priemones.

    Praktikoje toks vertinimas poilsiautojams svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl sveikatos: prastesnės kokybės vanduo dažniausiai siejamas su didesne virškinamojo trakto sutrikimų, odos sudirginimo ar akių uždegimų rizika, ypač jautresniems žmonėms ir vaikams.

    Kada planuojami kiti patikrinimai?

    Vykdant savivaldybės finansuojamą maudyklų monitoringo programą, kiti vandens tyrimai Ašarėnos tvenkinyje (Pelėdnagių seniūnijoje) numatyti 2026 metų birželio 15 dieną.

    Kitose Kėdainių rajono maudyklose pakartotiniai vandens tyrimai planuojami 2026 metų birželio 29 dieną. Reguliarus kartojimas leidžia įvertinti, ar situacija išlieka stabili, ir laiku reaguoti, jei vandens kokybė pradėtų blogėti.

  • Mažiau žinomi Europos pakrančių kampeliai: nuo Kuršių nerijos iki Ksamilio be turistų minių

    Europoje netrūksta populiarių kurortų, tačiau naujausi kelionių gidai vis dažniau siūlo žvilgsnį į mažiau žinomas pakrančių kryptis, kuriose dar išlikęs vietos autentiškumas. Tokios vietos vilioja ramesniu poilsiu, gamtos įvairove ir dažnai palankesnėmis kainomis nei žinomiausiuose Viduržemio jūros taškuose.

    Viename naujausių „Rough Guides“ leidinių apie labiausiai neįvertintas Europos vietas išskiriami regionai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik paplūdimiai, bet ir kultūra, gastronomija bei vietiniai vyno keliai. Keliautojų dėmesys kreipiamas į mažiau girdėtus kultūrinius centrus ir pakrantes, kurias masinis turizmas dar neperformavo.

    Pastaraisiais metais visoje Europoje ryškėja vadinamojo „lėtesnio keliavimo“ tendencija, kai prioritetu tampa ne kuo daugiau objektų per trumpą laiką, o kokybiškas buvimas vietoje. Prie to prisideda ir klimato realybė: karščio bangos vasarą dažnai skatina rinktis vėsesnes ar labiau vėdinamas pakrantes, salas ir miškų supamus regionus.

    Kartu auga ir „antrojo pasirinkimo“ krypčių populiarumas, kai keliautojai sąmoningai vengia garsiausių miestų ar kurortų, ieškodami mažesnio žmonių srauto. Tai ypač juntama pakrantėse, kur ankstyvas apgyvendinimo rezervavimas, parkavimo ribojimai ar paplūdimių prieigos mokesčiai tampa kasdienybe labiausiai apkrautose vietose.

    Tarp išskiriamų krypčių minimos Alandų salos Suomijoje, kur archipelagas apima apie 6 700 salų, o atmosfera labiau primena lėtą gamtos poilsį nei tipinį kurortą. Čia populiarios dviračių išvykos, vandens pramogos, žygiai, o žiemą – ir ilgesni čiuožimo maršrutai.

    Ispanijoje dėmesio sulaukia Cabo de Gata-Níjar gamtos parkas Almerijoje – saugoma teritorija su vulkaniniais peizažais, paslėptomis įlankomis ir laukine pakrante, kuri skiriasi nuo labiau užstatytų pietų Ispanijos kurortų. Portugalijoje išskiriama Komporta, kurią supa pušynai, kopos ir ryžių laukai, o griežtesnė statybų kontrolė padėjo išlaikyti ramesnį regiono charakterį.

    Į sąrašą patenka ir Kuršių nerija Lietuvoje – siaura sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, garsėjanti didžiulėmis kopomis, miškais ir išskirtiniu kraštovaizdžiu. Keliautojai čia dažnai renkasi Parnidžio kopą, pasivaikščiojimus pajūriu, gintaro paieškas bei Nidą, kur gamtos patirtys dera su vietos kultūra ir žvejiška tradicija.

    Vokietijoje minimas Fischland-Darß-Zingst pusiasalis Baltijos jūroje, žinomas plačiais paplūdimiais, pelkėtomis teritorijomis ir paukščių stebėjimu. Rudenį ir pavasarį čia fiksuojami įspūdingi migruojančių gervių būriai, o kai kurios gyvenvietės iki šiol saugo menininkų kolonijų palikimą.

    Ieškantiems Viduržemio jūros vaizdų siūlomas Ksamilis Albanijoje, kuris pastaruoju metu vis dažniau vadinamas viena įdomiausių ramesnio poilsio alternatyvų. Netoliese esantis Butrinto nacionalinis parkas ir UNESCO pasaulio paveldo vietovė Butrintas suteikia galimybę vienoje kelionėje derinti paplūdimius, žygius ir istorinius objektus.

    Prancūzijoje išskiriamas Lège-Cap-Ferret Atlanto pakrantėje, kuriame dera žvejų kaimeliai, pušynai ir ilgi smėlio paplūdimiai, populiarūs tiek tarp banglentininkų, tiek tarp ramesnio poilsio ieškančių keliautojų. Kroatijoje rekomenduojama Lošinio sala, o Graikijoje – Peliono pusiasalis, kur masinio turizmo mažiau dėl kalnuoto reljefo ir sudėtingesnio susisiekimo, tačiau atsiveria autentiškos gyvenvietės ir senieji pėsčiųjų takai.

    Renkantis mažiau žinomas vietas verta įvertinti sezoniškumą: kai kuriose salose ar atokesniuose regionuose paslaugų pasirinkimas stipriai priklauso nuo metų laiko. Taip pat svarbu pasitikrinti saugomų teritorijų taisykles, automobilių eismo ribojimus ir parkavimo sąlygas, nes dalyje pakrančių vis dažniau taikomos priemonės gamtai ir infrastruktūrai apsaugoti.

    Vis dėlto būtent tokios kryptys daugeliui tampa atradimu: mažiau triukšmo, daugiau vietos paplūdimiuose ir didesnė tikimybė pamatyti tikrą regiono ritmą. Kelionių leidėjai ir turizmo analitikai sutaria, kad „neįvertintos“ vietos sparčiai tampa nauju standartu tiems, kurie Europoje ieško ne atviruko, o patirties.

  • Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros pradžia Zarasų rajono seniūnijoms reiškia intensyvų darbų ritmą, kai vienu metu tenka rūpintis ir viešųjų erdvių švara, ir infrastruktūros būkle. Birželį įprastai daugėja užduočių nuo paplūdimių, kapinių, parkų ir pakelių priežiūros iki pasirengimo renginiams, o lygiagrečiai sprendžiami ir kasdieniai gedimai.

    Zarasų rajono savivaldybės seniūnų susitikime aptarti aktualiausi vasaros darbai bei problemos, su kuriomis seniūnijos susiduria kasmet. Tarp jų minėta kelių ir pakelių niokojimas sunkiasvoriu transportu, pasikartojantis vandalizmas viešose vietose bei invazinių Sosnovskio barščių plitimas.

    Atliekų surinkimas ir tvarka

    Vienas svarbiausių viso rajono klausimų išlieka stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Savivaldybėje rengiami preliminarūs grafikai, o seniūnijoms pavesta tiksliai suderinti surinkimo taškus, kad gyventojams būtų aišku, kur ir kada palikti atliekas.

    Numatyta, kad Salako seniūnijoje surinkimas vyks birželio 15–16 dienomis, Zarasų seniūnijoje birželio 17–18 dienomis, Turmanto seniūnijoje ir Smalvose birželio 19 dieną, o Imbrado seniūnijoje birželio 9 ir 10 dienomis. Dėl tikslių valandų ir vietų gyventojai bus informuojami papildomai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad akcija neapima visų rūšių atliekų, todėl gyventojams primenama laikytis nustatytos tvarkos. Padangos, statybinės atliekos, automobilių dalys ar panašūs likučiai turi būti tvarkomi atskirai, o jų palikimas prie konteinerių ar pakelėse virsta papildomomis išlaidomis ir darbo krūviu seniūnijoms.

    Šienavimas, infrastruktūra ir vandalizmo problema

    Zarasų seniūnijoje didžiausias dėmesys skiriamas šienavimui, nes dėl šilumos ir drėgmės žolė auga sparčiai, kai kurias vietas tenka tvarkyti kelis kartus per sezoną. Tvarkomos dviračių takų pakelės, Didžioji Zaraso ežero sala, stadiono prieigos, kapinės ir kitos miesto bei kaimiškos teritorijos.

    Lygiagrečiai atnaujinama mažoji architektūra: dažomi suolai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, tvarkomos maudymosi zonų detalės. Taip pat vyksta kelių horizontalus ženklinimas, lopomos asfalto išdaužos ir prižiūrimi žvyrkeliai, kad vasaros srautas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Įrengtos ir atnaujintos vaikų erdvės: Griežto ežero pakrantėje bei Valstiečių gatvėje pastatytos naujos sertifikuotos žaidimų aikštelės, o Dimitriškių kaime aikštelė papildyta nauju žaidimų kompleksu. Savivaldybėje taip pat aptartas priėjimo prie ežero sutvarkymas ties įvažiavimo į miestą zona, numatant laikiną taką ir vėlesnį saugesnį sprendimą.

    Vis dėlto seniūnijose akcentuota, kad dalį darbų nuolat nubraukia vandalizmas. Apžvalgos vietose ir poilsio infrastruktūroje fiksuojami laužomi aptvarai, gadinami suoliukai ir kiti viešieji objektai, todėl seniūnijos ragina gyventojus nelikti abejingais ir apie pažeidimus informuoti atsakingus specialistus.

    Renginių sezonas ir vietos iššūkiai seniūnijose

    Salako seniūnijoje šią vasarą didelis dėmesys skiriamas miestelio 530 metų jubiliejui, todėl tvarkomos reprezentacinės erdvės, prižiūrimi gėlynai, vykdomi kelių darbai. Kapinėse atliekami ne tik įprasti šienavimo ir priežiūros darbai, bet ir infrastruktūros atnaujinimas, o kai kur vyksta ir kapinių skaitmeninimo procesai.

    Dusetose vasaros pradžia susijusi su turizmu ir renginiais, todėl be kasdienės priežiūros intensyviai ruošiamasi Joninėms ir automobilių raliui. Tuo pat metu sprendžiami ir ūkiniai klausimai, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo gedimai, kuriuos siekiama pašalinti iki didesnių renginių.

    Antalieptėje ruošiamos viešosios erdvės tradicinei šventei, tačiau išlieka praktinių problemų, susijusių su kapinių prieiga ir vandens tiekimu kai kuriose vietose. Antazavėje po didesnių renginių tęsiami aplinkos tvarkymo darbai, o taip pat keliami klausimai dėl pastatų administravimo ir paruošimo šildymo sezonui pasibaigus mokslo metams.

    Turmanto ir Imbrado seniūnijose pagrindiniai vasaros darbai išlieka šienavimas, pakelių ir kapinių priežiūra bei žvyrkelių greideriavimas. Imbrade, be kasdienės ūkio rutinos, po renginių tenka operatyviai atstatyti kelių būklę, o taip pat ruošiamasi artėjantiems sezoniniams susibūrimams.

    Seniūnijos pabrėžia, kad vasaros darbai dažnai vyksta ribotų žmogiškųjų išteklių sąlygomis, todėl planavimas tampa kritiškai svarbus. Savivaldybė ir seniūnijos primena, kad tvarkinga aplinka priklauso ne vien nuo viešųjų tarnybų darbo, bet ir nuo gyventojų atsakomybės, ypač atliekų tvarkymo ir viešojo turto saugojimo srityse.

  • Kretingos rajono maudyklų tyrimai: pirmieji vandens ir smėlio rezultatai rodo, kad maudytis saugu

    Kretingos rajono savivaldybėje atlikti pirmieji šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai rodo, kad tirtose vietose maudytis saugu. Mėginiai buvo paimti gegužės 26 dieną, įvertinus tiek mikrobiologinius vandens rodiklius, tiek galimą parazitologinę taršą smėlyje.

    Tyrimai apėmė Kretingos Dvaro parko I tvenkinį, Juodupėnų tvenkinį, Kašučių ežerą, Padvarių tvenkinį ties Kurmaičiais, Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkinius. Taip pat tikrintas Nasrėnų žvyrduobės tvenkinys, kuris vasarą dažnai tampa traukos vieta ieškantiems ramesnio poilsio.

    Vandens kokybė vertinta pagal pagrindinius mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Šie rodikliai laikomi svarbiausiais vertinant, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų riziką.

    Smėlyje papildomai ieškota parazitų požymių, įvertinant kirminių kiaušinėlių ir lervų kiekį. Nustatyta, kad visi tirtų parametrų rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus.

    Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Klaipėdos skyrius. Kitas vandens mėginių ėmimas Kretingos rajono maudyklose numatytas birželio 9 dieną, o gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamą informaciją, ypač po gausesnių liūčių ar karščių bangų.

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Panevėžio paplūdimiai pasitinka sezoną: kur maudytis bus saugiausia ir kas naujo prie marių

    Panevėžys ruošiasi vasaros ir maudynių sezonui: nuo birželio 1 dienos gyventojams ir miesto svečiams bus atveriami oficialūs miesto paplūdimiai. Poilsiautojų lauks paplūdimys Piniavoje prie Lėvens upės ir paplūdimys prie Nevėžio upės užtvankos.

    Savivaldybė nurodo, kad pagrindinėse poilsio vietose jau atlikti aplinkos tvarkymo ir infrastruktūros atnaujinimo darbai. Tikslas – užtikrinti ne tik patogumą, bet ir aiškią informaciją apie saugų elgesį prie vandens.

    Paplūdimiuose atnaujinta infrastruktūra

    Paplūdimiuose įrengtos persirengimo kabinos, pastatytos informacinės lentos apie elgesio taisykles bei skelbiamus vandens kokybės tyrimų rezultatus. Taip pat sutvarkyta aplinka: nupjauta žolė, dezinfekuotos šiukšliadėžės, pastatyti tualetai ir atliekų konteineriai.

    Pasirengimo ir priežiūros darbus vykdo AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Prie „Ekrano“ marių esančiame paplūdimyje papildomai pastatyti du biotualetai, o saugesnėms maudynėms įrengti plūdurai, žymintys maudymosi zoną.

    Vandens ir smėlio tyrimai visą sezoną

    Savivaldybė praneša, kad visą vasaros sezoną bus nuolat stebima maudyklų būklė ir atliekami vandens bei smėlio kokybės tyrimai. Vandens mėginiai savivaldybės užsakymu bus tiriami kas dvi savaites, o prireikus – ir dažniau.

    Smėlio kokybė planuojama vertinti kartą per mėnesį. Nustačius vandens kokybės normų viršijimus ar mikrobiologinę taršą, gyventojai turėtų būti informuojami nedelsiant, kad būtų galima laiku pasirinkti saugesnę vietą poilsiui.

    Daugiau tikrinamų vietų ir naujas projektas prie marių

    Kaip ir kasmet, dėmesys bus skiriamas ir kitoms panevėžiečių pamėgtoms vietoms: vandens ir smėlio kokybė bus tikrinama Nevėžio upės užtvankoje, Kultūros ir poilsio parke esančioje braidykloje bei trijose naujose poilsio ir maudynių vietose prie užtvankos pakrantės.

    Oficialių miesto paplūdimių priežiūra vyks visą sezoną – nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė primena, kad paplūdimių tvarka ir informacija apie tyrimus paprastai skelbiama vietoje, informaciniuose stenduose.

    Taip pat tęsiamas projektas „Šiaurinėje „Ekrano“ marių pusėje esančios teritorijos atgaivinimas sukuriant rekreacinę erdvę“. Savivaldybės teigimu, jau numatyti pagrindiniai sprendiniai, o šiuo metu projektuotojai rengia dokumentaciją projektinių pasiūlymų stadijoje.

    Planuojama įrengti smėlio paplūdimį ir maudymosi zoną, pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio aikšteles, vaikų žaidimų erdves, lauko treniruoklius bei paplūdimio tinklinio aikšteles. Numatyta ir terasa prie marių, pontoniniai tiltai, automobilių stovėjimo aikštelės, gelbėtojų ir sandėliavimo patalpos.

    Projektas apima ir kasdieniam patogumui svarbią infrastruktūrą: dušus, tualetus, persirengimo kabinas, apšvietimą, suoliukus, šiukšliadėžes, informacinius stendus bei dviračių stovus. Skelbiama, kad visa erdvė būtų pritaikyta žmonėms su negalia.

  • Anykščių rajono paplūdimių vanduo atitinka normas: kur gegužės pabaigoje buvo atlikti tyrimai

    Anykščių rajono paplūdimių vanduo atitinka normas: kur gegužės pabaigoje buvo atlikti tyrimai

    Gegužės 25–27 dienomis Anykščių mieste ir rajone buvo ištirta kelių paplūdimių ir maudyklų vandens kokybė. Savivaldybės teigimu, visose tikrintose vietose rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 reikalavimus.

    Tyrimai apėmė Šventosios upės maudyklas Anykščiuose, taip pat kelis pamėgtus ežerus skirtingose seniūnijose. Vandens mėginiai vertinti pagal nustatytus mikrobiologinius ir kitus kokybės kriterijus, kurie taikomi paplūdimių maudykloms Lietuvoje.

    Kuriose vietose atlikti tyrimai

    Patikra atlikta Šventosios upėje Anykščiuose ties Šeimyniškėlių gatve ir Dainuvos slėnyje. Taip pat tirti Rubikių ežero vanduo ties Kriokšliu, Nevėžos ežero vanduo ties Palionio kaimu (Skiemonių seniūnijoje), Alaušo ežero vanduo (Svėdasų seniūnijoje) ir Viešinto ežero vanduo (Viešintų seniūnijoje).

    Tokios patikros maudymosi sezonu paprastai kartojamos periodiškai, nes vandens kokybę gali paveikti trumpalaikiai veiksniai: gausūs krituliai, paviršinių nuotekų priplūdimas, intensyvus poilsiautojų srautas ar vandens paukščių gausa.

    Kas atlieka vandens kokybės kontrolę

    Anykščių rajono savivaldybė nurodo, kad paplūdimių vandens kokybės tyrimus jos teritorijoje atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Akreditacija reiškia, kad mėginių ėmimas ir tyrimų metodai atitinka nustatytus kokybės ir patikimumo standartus.

    Gyventojams ir atvykstantiems poilsiautojams rekomenduojama stebėti savivaldybės skelbiamą informaciją viso sezono metu. Jei ateityje kuriame nors telkinyje rodikliai pasikeistų, apie tai paprastai informuojama papildomais pranešimais ir, esant poreikiui, taikomi laikini maudymosi ribojimai.

  • Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prieš artėjant maudymosi sezonui pradėjo maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėseną. Tyrimai vykdomi pagal Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio kokybės monitoringo programą, finansuojamą savivaldybės lėšomis.

    Nors oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos, pirmieji mėginiai paimti gegužės 22 dieną. Toks ankstyvas startas leidžia įvertinti situaciją dar iki didesnių poilsiautojų srautų ir laiku reaguoti, jei rodikliai prastėtų.

    Kur buvo tiriamas vanduo ir smėlis

    Vandens kokybė šįkart tirta 17-oje Kėdainių rajono maudymosi vietų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi poilsiui. Tarp jų – Ašarėnos, Keleriškių, Bartkūniškio, Angirių, Akademijos, Gudžiūnų, Barupės, Aristavos, Juodkiškių ir Krakių tvenkiniai, Sangailų viešoji maudykla, Linelių gatvės maudykla, Dotnuvėlės užtvankos maudykla, Šušvės upė ties Josvainiais, Nevėžis ties Justinavos sodais, Babėnų ir Dvariškių karjerai.

    Smėlio mėginiai paimti septyniuose paplūdimiuose: Ašarėnos, Akademijos ir Bartkūniškio tvenkinių, Babėnų ir Dvariškių karjerų bei Barupės ir Sangailų maudyklų teritorijose. Paplūdimių smėlio kontrolė svarbi ne mažiau nei vandens tyrimai, nes užterštas smėlis taip pat gali kelti riziką sveikatai.

    Kokie rodikliai vertinami

    Tiriant maudyklų vandenį vertinami mikrobiologiniai rodikliai – žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekis. Šie rodikliai padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri dažniausiai siejama su nuotekomis, paviršiniu nuotekiu po liūčių ar intensyviu žmonių ir gyvūnų lankymusi pakrantėse.

    Smėlio mėginiai tikrinami dėl helmintų kiaušinėlių ir kitų parazitų. Tokie tyrimai aktualūs šeimoms su vaikais, nes smėlis yra dažnai liečiamas, o infekcijos gali plisti per nešvarias rankas.

    Pirmieji rezultatai ir tolimesnė kontrolė

    Pirminiai rezultatai rodo, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus higienos reikalavimus. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose kirmėlių kiaušinėlių ir lervų nenustatyta, todėl smėlio kokybė vertinama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Stebėsena bus tęsiama viso sezono metu: vandens tyrimai planuojami kas dvi savaites, o smėlio – kartą per mėnesį. Vandens kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, o tyrimus atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

    Specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų, todėl svarbu sekti savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro skelbiamą informaciją. Jei maudykloje būtų fiksuojami nukrypimai nuo normų, gyventojai paprastai informuojami apie rekomendacijas riboti maudynes arba laikinus draudimus.

  • Europos geriausių paplūdimių reitingas 2026 metams: pirmą vietą pelnė Algarvės pakrantė

    Europos geriausių paplūdimių reitingas 2026 metams: pirmą vietą pelnė Algarvės pakrantė

    Geriausias Europos paplūdimys 2026 metais

    Europos kelionių platforma European Best Destinations paskelbė 2026 metų geriausių Europos paplūdimių reitingą. Pirmąją vietą jame užėmė Praia de Monte Clérigo Portugalijoje, pietvakarių pakrantėje, Costa Vicentina regione.

    Reitingas pasirodė tuo metu, kai dalį Europos užklupo karščių banga, todėl susidomėjimas pajūrio kryptimis tradiciškai išauga. Tokie sąrašai tampa ne tik įkvėpimu kelionėms, bet ir indikatoriumi, kokių vietų turistai šiemet ieško labiausiai.

    Kaip sudaromas reitingas?

    European Best Destinations skelbia, kad reitingą rengia kasmet, vertindami paplūdimius pagal kelis kriterijus: gamtos grožį, pasiekiamumą, infrastruktūrą, paslaugas paplūdimyje ir bendrą atmosferą. Iš pradžių sudaromi ilgesni sąrašai, vėliau jie sutrumpinami, o galutinę rikiuotę lemia keliautojų balsai.

    Toks metodas reiškia, kad laimi ne vien fotogeniškiausia vieta, bet ir ta, kuri realiai patogi poilsiautojams. Pastaraisiais metais tai ypač svarbu, nes keliautojai vis dažniau renkasi mažiau perpildytas vietas ir ieško geresnio kainos bei kokybės santykio.

    Kuo išsiskiria Praia de Monte Clérigo?

    Paplūdimys, patekęs į pirmą vietą, yra netoli Portugalijos pietvakarių kyšulio ir priklauso gamtos teritorijai, siejamai su Southwest Alentejo and Vicentine Coast Natural Park. Platforma pabrėžia, kad ši vieta patraukli ieškantiems autentiškumo, gamtos ir ramesnio poilsio atokiau nuo masinių kurortų.

    Dar vienas akcentas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra kainos. European Best Destinations nurodo, kad apgyvendinimas šioje teritorijoje gali kainuoti gerokai mažiau nei labiau turistų išgarsintose Portugalijos vietose, o tai tampa svarbiu argumentu planuojant atostogas sezono metu.

    Kitos paplūdimių reitingo viršūnės

    Antrą vietą sąraše užėmė Voutoumi paplūdimys Antipaksos saloje Graikijoje. Jis taip pat išskirtas kaip gražiausias Europos paplūdimys dėl šviesių akmenukų, skaidraus vandens ir žalių šlaitų aplink.

    Trečia ir ketvirta vietos taip pat atiteko Graikijai: Fteri paplūdimiui Kefalonijoje ir Elafonisi paplūdimiui Kretoje. Penketuką užbaigė Italijos Bogliasco paplūdimys netoli Genujos, o Ispanija sąraše įsitvirtino su Cala Mesquida Maljorkoje.

    Tarp dešimtuko paminėtas ir Norvegijos Kvalvika paplūdimys Lofotenuose, išsiskiriantis tuo, kad iki jo tenka žygiuoti pėsčiomis. Devintoje vietoje atsidūrė Turkijos Kaputaş paplūdimys, o dešimtuką uždarė Paleokastritsa paplūdimys Korfu saloje.

    Kelionių tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių vertina ne tik patį paplūdimį, bet ir tai, kiek pastangų reikia jam pasiekti, kokia aplinkos būklė ir ar vietovė neperkrauta turistų srautais. Dėl to reitingų viršūnėse vis dažniau atsiduria mažiau komercializuotos, gamtos apsuptos pakrantės.

  • Medūzos įgėlimas ir serialo mitas: kodėl šlapimas nepadeda ir ką daryti paplūdimyje

    Medūzos įgėlimas ir serialo mitas: kodėl šlapimas nepadeda ir ką daryti paplūdimyje

    Artėjant karštesniems orams ir ilgėjant maudynių sezonui, pakrantėse dažniau pastebimos medūzos. Kartu grįžta ir vienas populiariausių mitų, kurį daug kas prisimena iš serialo „Draugai“: esą medūzos įgėlimą reikia „gydyti“ šlapimu.

    Medikai ir pirmosios pagalbos rekomendacijos šį patarimą vertina skeptiškai: šlapimas nėra patikimas būdas sumažinti skausmą, o kai kuriais atvejais gali net pabloginti situaciją. Priežastis paprasta: įgėlimo vietoje odoje gali likti geliančių ląstelių, kurios nuo netinkamo skysčio gali suaktyvėti ir išskirti daugiau nuodų.

    Kodėl šlapimas nepadeda

    Medūzos gelia specialiomis ląstelėmis, kurios gali „įšauti“ nuodus ne tik įgėlimo momentu, bet ir vėliau, jei likę čiuptuvų fragmentai dirginami. Šlapimo sudėtis skiriasi, todėl jis nėra nei stabilus, nei patikimas tirpalas, galintis sustabdyti nuodų išsiskyrimą.

    Dar daugiau, šlapimas nėra sterilus, ypač paplūdimio sąlygomis, todėl didėja odos sudirginimo ir infekcijos rizika. Dėl to rekomendacijos vis dažniau akcentuoja aiškius, praktiškus veiksmus, kuriuos galima atlikti iškart po įgėlimo.

    Ką daryti iškart po įgėlimo

    Pirmiausia reikėtų kuo greičiau nuplauti pažeistą vietą jūros vandeniu arba actu, jei jo turite. Gėlas vanduo dažnai nerekomenduojamas, nes gali paskatinti likusių geliančių ląstelių aktyvaciją ir sustiprinti skausmą.

    Jei ant odos matosi čiuptuvų likučiai, jų nereikėtų liesti plikomis rankomis. Saugiau juos pašalinti naudojant pincetą, standų daiktą ar apsaugant rankas, kad nepersigeltumėte patys.

    Šiluma, stebėjimas ir kada kreiptis į medikus

    Vėliau daugeliu atvejų padeda šiluma: skausmui mažinti dažnai rekomenduojama pažeistą vietą pamirkyti karštame vandenyje, jei tai įmanoma, arba naudoti šiltą kompresą. Šiluma gali slopinti dalies nuodų poveikį ir sumažinti nemalonų pojūtį.

    Dažniausiai simptomai nuslūgsta per parą, tačiau būtina stebėti savijautą. Jei pasireiškia dusulys, pykinimas, stiprus silpnumas, sparčiai didėjantis patinimas ar įgėlimas įvyko veido, kaklo srityje, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

    Kylant jūrų temperatūrai, medūzų sankaupos kai kuriuose regionuose fiksuojamos dažniau, todėl keliaujant verta pasidomėti vietos perspėjimais ir paplūdimio rekomendacijomis. O popkultūros patarimus geriausia palikti ekranui, ypač kai kalba pasisuka apie sveikatą.