CP v2

Tag: Paplūdimių smėlis

  • Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajono savivaldybėje pradėti šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai. Savivaldybė, vadovaudamasi higienos norma HN 92:2018, yra atsakinga už maudyklų vandens kokybės stebėseną, o kartu periodiškai tikrinamas ir smėlis.

    Oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, tačiau pirmieji mėginiai Akmenės rajone paimti gegužės 21 dieną. Tyrimų tikslas – laiku pastebėti galimą taršą ir prireikus operatyviai imtis papildomų patikrų ar ribojimų.

    Kur bus tikrinama dažniausiai

    Šį sezoną stebėsena apima Sablauskių, Pragalvio, Ramučių, Kivylių ir Kruopių tvenkinius, taip pat Ventos upės maudykles ties Ventos miestu ir Papile. Į sąrašą įtraukti ir Šaltiškių tvenkinys (karjeras) prie Papilės, Virvytės upė ties Kairiškių kaimu, Pakalniškių tvenkinys (karjeras) bei vandens telkinys Naujojoje Akmenėje tarp Respublikos ir Ramučių gatvių.

    Dažniau, po 8 kartus per sezoną, planuojama tirti Sablauskių ir Pragalvio tvenkinius bei Ventos upę ties Ventos miestu. Kitos maudymosi vietos bus tiriamos po 4 kartus, o paplūdimių smėlis per sezoną bus tikrinamas 4 kartus, kiekvieną kartą imant po 2 mėginius.

    Kaip vertinama vandens kokybė

    Vandens mėginiai imami tose vietose, kur paprastai maudosi daugiausia žmonių arba kur pagal telkinio ypatybes tikėtina didesnė taršos rizika. Mėginiai paprastai imami maždaug 1 metro gylyje, ne mažiau kaip 30 centimetrų nuo vandens paviršiaus, o juos atrenka akredituotų ar atestuotų laboratorijų darbuotojai.

    Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles (Escherichia coli). Pagal HN 92:2018 reikalavimus žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų.

    Smėlyje, savo ruožtu, neturi būti helmintų, tai yra parazitinių kirmėlių, ir jų kiaušinėlių. Jei nustatoma tarša, atliekami pakartotiniai tyrimai, o išplitus melsvadumbliams papildomai gali būti užsakomas mikrobiologinis ištyrimas.

    Pirmieji protokolai: normos neviršytos

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius jau pateikė pirmuosius šio sezono mikrobiologinių tyrimų protokolus. Juose nurodoma, kad kiekviena maudykla patikrinta po 1 kartą, o gauti duomenys rodo, jog taršos rodikliai normų neviršija.

    Taip pat pranešama, kad ištirtame smėlyje helmintų ir jų kiaušinėlių nenustatyta. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma ir tai, kad maudymosi vietose nepastebėta plūduriuojančių medžiagų, nuolaužų ar kitų atliekų.

    Specialistai primena, kad net ir esant geriems rodikliams, esant abejonių dėl vandens švaros po maudynių rekomenduojama nusiprausti po dušu, o jei tokios galimybės nėra, bent jau prieš valgant kruopščiai nusiplauti rankas.

    „Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad visose patikrintose maudymosi vietose tarša neviršija normų, o smėlyje parazitų nerasta“, – sakė sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Sketrė.

  • Kretingos rajono maudyklos bus tikrinamos visą vasarą: kaip dažnai tiriamas vanduo ir smėlis

    Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras viso maudymosi sezono metu vykdys rajono maudyklų stebėseną ir reguliariai vertins vandens kokybę. Gyventojams rekomenduojama maudynėms rinktis tik žinomus vandens telkinius, kuriuose atliekami tyrimai, nes taip mažėja rizika susidurti su nematomu mikrobiologiniu užterštumu.

    Šylant orams ir kylant vandens temperatūrai, didėja per vandenį plintančių ligų tikimybė, ypač jei telkinys užterštas organinėmis medžiagomis. Dažniausiai ligų sukėlėjai į organizmą patenka netyčia nuryjant vandens, rečiau per pažeistą odą ar gleivines.

    Dažniausios pasekmės siejamos su ūmiomis žarnyno infekcijomis, kurių simptomai gali būti karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, galvos ar pilvo skausmai, bendras silpnumas. Didžiausia rizika tenka vaikams, taip pat senjorams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

    Kaip bus atliekami tyrimai?

    Maudyklų vandens kokybė bus tiriama ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Vertinami du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarniniai enterokokai ir žarninės lazdelės (E. coli), kurie padeda nustatyti galimą fekalinės taršos riziką.

    Maudymosi sezono metu numatyta ir paplūdimių smėlio stebėsena. Smėlio mėginiai bus tiriami kas mėnesį, siekiant nustatyti žmogui patogeninius helmintus ir jų kiaušinėlius.

    Kuriose vietose vyks stebėsena?

    Vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėsena bus vykdoma Kretingos dvaro parko I tvenkinyje, Juodupėnų tvenkinyje, Kašučių ežere ir Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičiais. Taip pat Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Nasrėnų žvyrduobės, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkiniuose.

    Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į vietoje skelbiamą informaciją ir, jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, turi intensyvų kvapą ar matyti gausūs nešvarumai, rinktis kitą maudynių vietą. Tyrimų rezultatai ir aktuali informacija bus viešinami savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro kanalais.