CP v2

Tag: Papua Naujoji Gvinėja

  • Papua Naujojoje Gvinėjoje vėl aptikta Sepiko upės žuvis: mokslininkai jos nebuvo matę per 40 metų

    Papua Naujojoje Gvinėjoje, Sepiko upės baseine, vietos bendruomenės ir tyrėjai iš naujo aptiko retą žuvį, kuri, kaip manyta, ilgą laiką buvo dingusi iš mokslinių stebėjimų. Ši rūšis paskutinį kartą patikimai fiksuota dar XX amžiaus devintajame dešimtmetyje.

    Kalbama apie žuvį, kuri aptinkama tik Sepiko upių sistemoje – vienoje didžiausių ir sudėtingiausių Okeanijos gėlavandenių ekosistemų. Tokie radiniai biologams svarbūs ne tik dėl pačios rūšies, bet ir kaip signalas, kad atokios buveinės vis dar slepia menkai ištirtą įvairovę.

    Tyrime dalyvavę mokslininkai pasakoja, kad lemiamu momentu tapo vietos gyventojų žinios: bendruomenės atpažino žuvį iš nuotraukų ir nurodė, kur jos ieškoti. Tai atspindi vis dažniau taikomą praktiką, kai moksliniai tyrimai derinami su vietos ekologinėmis žiniomis.

    Viena iš pagrindinių istorijos herojų – vietos žvejė Helen Asu, tradiciniu rankiniu samteliu gaudanti gėlavandenes krevetes. Ji tyrėjams sakė, kad panašių žuvų jai pasitaikė ir anksčiau, o netrukus pavyko sugauti kelis egzempliorius moksliniam patvirtinimui.

    „Kiekviena bendruomenė mus priėmė šiltai ir dalijosi stebėtinomis žiniomis apie savo upę. Tai vieta, kur tyrimai labai priklauso nuo bendradarbiavimo su vietos žmonėmis“, – sakė tyrėja Džerika Agėbo.

    Gėlavandenėse sistemose „iš naujo atrandamos“ rūšys nėra vien sensacija – dažnai tai rodo, kad ankstesni duomenys buvo fragmentiški, o pati rūšis gyvena siaurose, sunkiai pasiekiamose buveinėse. Sepiko upės regionas pasižymi plačiais intakais, ežerais ir pelkėmis, todėl kai kurios rūšys gali išlikti nepastebėtos dešimtmečius.

    Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia, kad tokios rūšys paprastai būna jautrios pokyčiams: miškų kirtimui, vandens taršai, upių vagų pertvarkymui ir intensyvėjančiai žvejybai. Dėl to kiekvienas patvirtintas radinys tampa proga tikslinti apsaugos prioritetus ir geriau suprasti, kokios būklės yra visa ekosistema.

    Žinutės apie retas žuvis dažnai pasirodo greta kitų istorijų, primenančių, kokia ekonomiškai svarbi yra žvejyba. Pavyzdžiui, Tokijo Tojosu žuvų turgaus metų pradžios aukcionuose dideli raudonieji tunai neretai parduodami už įspūdingas sumas, kurios siekia milijonus eurų.

    Tuo pat metu tarptautinės gamtosaugos organizacijos ir mokslininkai ne kartą atkreipė dėmesį, kad daliai tunų populiacijų didžiausią grėsmę kelia pergaudymas. Todėl vis dažniau akcentuojama, kad žvejybos bendruomenėms būtina taikyti tvarius metodus, jei jos nori išsaugoti išteklius ateičiai.

  • Bougainville Panguna kasykla gali atsidaryti vėl: vario ir aukso klodai, bet skaudi karo patirtis

    Po beveik keturių dešimtmečių pertraukos Bougainville saloje, priklausančioje Papua Naująjai Gvinėjai, vėl svarstoma atnaujinti Panguna vario ir aukso kasyklos veiklą. Tai vienas didžiausių regione neeksploatuojamų telkinių, tačiau jo istorija siejama su socialine įtampa, aplinkos tarša ir kruvinu konfliktu.

    Kasykla pradėjo veikti XX amžiaus septintajame dešimtmetyje pabaigoje atradus didelio masto rūdos telkinį, o pramoninė gavyba įsibėgėjo 1972 metais. Vietos bendruomenės netrukus ėmė kelti klausimus dėl naudos pasidalijimo ir žemės naudojimo, nes reikšminga dalis ekonominės grąžos likdavo ne saloje.

    Ilgainiui pagrindiniu įtampos tašku tapo poveikis aplinkai. Vienas labiausiai kritikuotų aspektų buvo atliekų šalinimas į Jaba upės baseiną, nuo kurio priklausė vietos gyventojų vandens ištekliai ir žemdirbystė. Dėl taršos buvo fiksuojami ilgalaikiai ekosistemų pokyčiai, o aplinkosauginė žala tapo politinių reikalavimų katalizatoriumi.

    Kaip kasykla tapo konflikto simboliu

    Devintajame dešimtmetyje saloje sustiprėjo pasipriešinimo judėjimas, kurį kurį laiką siejo vietos lyderis Francis Ona. Įtampa peraugo į ginkluotą konfliktą, kuris tęsėsi daugiau nei dešimtmetį ir, įvairiais vertinimais, nusinešė nuo kelių tūkstančių iki maždaug 20 000 gyvybių.

    Kasyklos veikla galiausiai buvo sustabdyta, o Bougainville tapo autonominiu regionu. 2019 metais surengtame referendume didžioji dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę, o dabar vyksta politinis procesas, kuriame viena esminių temų yra būsimos valstybės finansinis savarankiškumas.

    Milijardinė vertė ir naujos taisyklės

    Diskusijos dėl Panguna grįžimo į rinką atsinaujino dėl išaugusios vario paklausos, kurią skatina energetikos transformacija, elektros tinklų plėtra ir elektrifikacija. Vario poreikis pasaulyje didėja dėl kabelių, transformatorių ir elektromobilių infrastruktūros, todėl investuotojai vėl domisi anksčiau sustabdytais projektais.

    Pagal viešai minimus vertinimus, kasyklos atnaujinimas galėtų pareikalauti apie 6 000 000 000 eurų investicijų. Tuo pat metu minimos metalo atsargų vertės projekcijos siekia maždaug 150 000 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai priklauso nuo kainų ciklų, gavybos technologijų, leidimų ir realių išgaunamų kiekių.

    Pastaraisiais metais pasikeitė ir nuosavybės bei atsakomybės kontekstas. „Rio Tinto“ 2016 metais pasitraukė iš projekto, perduodama savo dalį nacionalinėms ir vietos institucijoms. Tai atvėrė kelią naujoms deryboms, tačiau kartu paliko neišspręstą klausimą, kas ir kokiu mastu finansuos istorinių aplinkosauginių padarinių sutvarkymą.

    Į kasyklos atgaivinimą pretenduoja skirtingos bendrovės, o derybose svarbiausia tampa ne vien kaina ar technologiniai pajėgumai, bet ir socialinis licencijavimas. Bougainville valdžia aiškiai signalizuoja, kad be griežtų aplinkosauginių standartų, vietos bendruomenių įtraukimo ir skaidraus naudos pasidalijimo projektas gali susidurti su pasipriešinimu.

    „Mums svarbu, kad bet kokia kasybos veikla nepakartotų praeities klaidų ir būtų grindžiama aiškia atsakomybe už aplinką bei vietos žmones“, – sakė vienas iš Bougainville administracijos atstovų, komentuodamas derybų kryptį.

    Konkreti gavybos atnaujinimo data kol kas neįvardijama, nes tęsiami patikrinimai ir vertinimai, įskaitant ekonominį gyvybingumą bei teisinius įsipareigojimus. Vis dėlto sprendimai dėl projekto krypties gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais, o Panguna atvejis jau dabar laikomas vienu jautriausių pavyzdžių, kaip strateginių metalų bumas susiduria su istorine atsakomybe.