Tag: Paragvajus

  • Paragvajaus prezidentas žada susigrąžinti „Ueno Bank“ krizės grėsmėje atsidūrusius pensijų fondus

    Paragvajaus prezidentas žada susigrąžinti „Ueno Bank“ krizės grėsmėje atsidūrusius pensijų fondus

    Paragvajaus prezidentas Pedro Alliana pareiškė, kad jo vyriausybės prioritetas bus atgauti pensijų fondų lėšas, kurios atsidūrė rizikoje po intervencijos į „Ueno Bank“.

    Kaip skelbia „Euronews“, krizė dėl šio banko sukėlė politinį sukrėtimą: iš pareigų buvo pašalintas tuometinis prezidentas Santiago Peña, o valdžią perėmė jo viceprezidentas P. Alliana.

    Teigiama, kad dėl intervencijos grėsmė iškilo maždaug 800 mln. JAV dolerių lėšoms, priklausančioms viešosioms įstaigoms, įskaitant penkių pensijų fondų resursus. Tarp paveiktų institucijų minimas Socialinės apsaugos institutas (IPS), administruojantis pensijas ir dalį sveikatos paslaugų.

    Neapibrėžtumas, ar šios lėšos bus susigrąžintos, didina nerimą tiek dirbantiesiems, tiek pensininkams. P. Alliana žada apsaugoti gyventojų santaupas ir paspartinti kompensacijų procesą.

    Didžioji dalis indėlininkų jau sulaukė išmokų

    Prezidento teigimu, apie 1,74 mln. indėlininkų jau išmokėta 330 mln. JAV dolerių per Indėlių garantijų fondą. Skelbiama, kad pagal Kongreso priimtą nepaprastosios padėties teisės aktą likusias numatytas kompensacijas planuota užbaigti trečiadienį, lapkričio 11 dieną.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad išmokos dar nereiškia garantijos susigrąžinti visas santaupas. Garantijų schema vienam indėlininkui apima iki maždaug 38 600 JAV dolerių, o pradiniai avansai ribojami iki maždaug 20 000 JAV dolerių.

    Kai kuriems žmonėms lėšų grąžinimas tapo pirmu atokvėpiu po kelių dienų nežinios. Viena klientė AFP pasakojo, kad pagaliau gavo trūkusią sumą.

    Krizė virto politine ir socialine audra

    Intervencija į „Ueno Bank“ išprovokavo masines demonstracijas, per kurias reikalauta grąžinti indėlius ir pasitraukti tuometiniam prezidentui S. Peña, siejamam su finansų institucija.

    Politinė ir socialinė įtampa galiausiai baigėsi apkaltos procesu Senate, po kurio S. Peña buvo pašalintas iš pareigų. P. Alliana perėmė vadovavimą ir, kaip skelbiama, paspartino kompensacijų mokėjimą per garantijų fondą.

    Krizė palietė ir darbo rinką. Paragvajaus darbo ministrė Mónica Recalde nurodė, kad su banku susijusiose įmonėse Paragvajuje, Meksikoje, Nikaragvoje, Argentinoje ir Panamoje darbo neteko iki 7 000 žmonių.

  • Paragvajuje žlugus „Ueno Bank“ prezidentas Santiago Peña atsistatydino

    Paragvajuje žlugus „Ueno Bank“ prezidentas Santiago Peña atsistatydino

    Paragvajų sukrėtė staigus „Ueno Bank“ žlugimas, po kurio prezidentas Santiago Peña nusprendė atsistatydinti. Banko klientai vieną naktį programėlėje vietoje sąskaitų likučių pamatė pranešimą, kad jų balansas nerodomas.

    Kaip skelbia „Euronews“, beveik 3 mln. banko klientų su trikdžiais susidūrė lapkričio 3-iosios paryčiais, o netrukus Paragvajaus centrinis bankas pranešė perimantis įstaigą ir pradedantis jos likvidavimo procedūrą.

    Pasak reguliuotojo, sprendimas priimtas nustačius kritinį banko mokumo rodiklio kritimą – jis esą smuko žemiau 50 proc. Nuo tos dienos neveikia nei programėlė, nei kortelės, nei kitos banko paslaugos.

    Reakcija buvo momentinė: prie banko būstinės Asunsjone ir 75 jo skyrių ėmė rinktis minios žmonių, bandančių atgauti pinigus. Užblokuotos lėšos greitai virto kasdienėmis krizėmis – nuo galimybės įsigyti vaistų iki elementaraus apsipirkimo.

    Užblokuoti indėliai ir viešieji pinigai

    Skelbiama, kad bankas valdė apie 850 mln. JAV dolerių (apie 758 mln. eurų) viešųjų lėšų, tarp jų – ir Socialinio draudimo instituto pinigus, susijusius su pensijomis bei darbuotojų sveikatos apsauga.

    Šalyje iškart pasigirdo baimių dėl vadinamojo „corralito“ – situacijos, kai gyventojams apribojama galimybė disponuoti savo indėliais, kaip kadaise nutiko Argentinoje. Prie banko pastatų pasirodė plakatai su klausimais, kas atsakys už viso gyvenimo santaupas.

    Centrinis bankas bandė raminti visuomenę pabrėždamas, kad įstatymai numato garantinį fondą: vienam klientui būtų kompensuojama suma iki 75 minimalių algų. Straipsnyje nurodoma, kad tai sudaro maždaug 33 620 eurų, tačiau nepasitikėjimas gatvėse jau buvo įsišaknijęs.

    Politinė krizė ir sulaikymai

    Opozicija dėl kilusios krizės kaltino ir Centrinio banko vadovybę, tačiau didžiausias politinis smūgis teko valstybės vadovui. 35 įstatymų leidėjams pareikalavus inicijuoti apkaltos procesą, Deputatų rūmai turėjo rinktis į neeilinį posėdį dėl procedūros pradžios.

    Vis dėlto Santiago Peña nusprendė atsistatydinti anksčiau, nei buvo balsuojama dėl apkaltos. Kaltinimuose minimas „netinkamas pareigų vykdymas“, interesų konfliktas ir įtarimai dėl pensijų lėšų pasisavinimo, taip pat – institucinis Centrinio banko „dengimas“.

    Krizės įkarštyje prezidentas atšaukė oficialią darbotvarkę ir viešai kurį laiką nekalbėjo. Vėliau jis internete pranešė apie Centrinio banko vadovo pasitraukimą ir paragino teismus nustatyti atsakomybę.

    Tuo pat metu teisinė grandinė užsiveržė ir bankui: pranešta apie aštuonių aukšto rango vadovų, tarp jų generalinio direktoriaus Miguelio Vázquezo, sulaikymą. Finansiniai sukrėtimai pasiekė ir realią ekonomiką – Importuotojų ir prekybininkų asociacija perspėjo apie staigų 35 proc. pardavimų kritimą didžiuosiuose mažmenininkų tinkluose.

    Reklaminis blizgesys ir skaičių realybė

    „Ueno Bank“ per trejus metus tapo ryškiu žaidėju rinkoje: šalyje su kiek daugiau nei 6 mln. gyventojų jo programėlė buvo plačiai naudojama, o pats bankas aktyviai reklamavosi ir rėmė garsiausius futbolo klubus.

    Dar prieš kelias dienas bankas viešai kalbėjo apie ambicingą 100 mln. JAV dolerių kapitalizacijos planą. Tačiau, kaip nurodoma, bankų priežiūros institucija aptiko tamsią buhalterinę realybę – įstaiga negalėjo įvykdyti Centrinio banko reikalaujamos 70 mln. JAV dolerių teisinės rezervo prievolės.

    Santiago Peña, ekonomistas ir buvęs Tarptautinio valiutos fondo pareigūnas, į valdžią atėjo 2023 metais žadėdamas pritraukti užsienio kapitalą. Nors jo kadencijos metu Paragvajus fiksavo vieną stipresnių ekonomikos augimo tempų Pietų Amerikoje, staigus banko griūtis tapo rimčiausiu išbandymu ir galiausiai privedė prie prezidento atsistatydinimo.

  • Nuo Rygos iki Rytų Timoro: 7 kryptys, kurios šią vasarą aktyviai vilioja turistus

    Kai dalis populiarių kurortų Europoje ir kituose regionuose vis atviriau kalba apie perteklinį turizmą, kitos kryptys elgiasi priešingai – investuoja į rinkodarą ir ieško būdų pritraukti daugiau keliautojų šią vasarą. Kelionių portalų apžvalgose vis dažniau minimos vietos, kurios dar nėra perpildytos, bet turi aiškų tikslą auginti turizmo srautus.

    Tokios šalys ir miestai vilioja paprasta formule: mažiau eilių, daugiau autentiškumo ir dažnai – palankesnės kainos. Kartu jos stengiasi išspręsti kliūtis, kurios iki šiol trukdė turistams, pavyzdžiui, prastas susisiekimas, menkas žinomumas ar reputacija dėl saugumo.

    Latvijos sostinė Ryga keliautojams siūlo išskirtinę secesijos architektūrą, senamiestį ir patogų formatą trumpai 2–3 dienų išvykai. Miestas dažnai išlieka Baltijos maršrutų paraštėse, nors logistiškai yra patogus ir kaip startas kelionei po regioną.

    Turizmo sektoriui tai svarbu: augant kelionių kainoms ir trumpėjant atostogoms, vis daugiau europiečių renkasi artimesnes kryptis. Ryga tokioje tendencijoje atrodo natūralus pasirinkimas, ypač ieškantiems miesto atostogų be masinių srautų.

    Kipras, esantis Europos ir Artimųjų Rytų kryžkelėje, šiemet aktyviau komunikuoja saugumo aspektą. Dalis keliautojų, planuodami maršrutus Viduržemio regione, jautriau vertina geopolitines rizikas, todėl kryptys siekia aiškiai paaiškinti situaciją vietoje.

    Saloje papildomas pranašumas – ilgas šiltasis sezonas, todėl kelionės planuojamos ne tik piko mėnesiais. Tai leidžia paskirstyti srautus ir pasiūlyti ramesnę patirtį, kai karščiai ir kainos būna mažiau ekstremalūs.

    Gernsis Lamanšo sąsiauryje dažnai siejamas su Jungtine Karalyste, tačiau tai savivaldi Karūnos valda, turinti savas taisykles. Keliautojus vilioja viduramžiškos pilys, takai palei skardžius, ramūs paplūdimiai ir uostų miesteliai.

    Vis dėlto ši kryptis turi biurokratinių niuansų: kai kuriais atvejais atvykimui gali reikėti papildomų formalumų. Dėl to sala nėra masinė, bet būtent tai ir tampa jos privalumu ieškantiems lėtesnio tempo poilsio.

    JAV Teksaso miestas Dalasas daugeliui pažįstamas dėl vieno aktyviausių oro uostų, todėl neretai laikomas tik tarpine stotele. Vietos turizmo rinkodara siekia pakeisti šį įvaizdį ir paskatinti keliautojus mieste pasilikti ilgiau.

    Dalasas siūlo restoranų sceną, apsipirkimo galimybes, viešbučius ir priemiesčius, kurie tinka ramesniam pažinimui. Tokios kryptys taikosi į keliautojus, kurie nori miesto patirčių, bet vengia per daug turistinių centrų.

    Trinidadas ir Tobagas Karibuose vis dar ieško platesnės auditorijos ir aktyviai reklamuoja mažiau atrastą salų patirtį. Pagrindiniai argumentai – įspūdingi paplūdimiai, kriokliai, ryški kultūra ir mažesni turistų srautai nei garsiausiuose regiono kurortuose.

    Kartu keliautojams svarbu realistiškai įvertinti saugumo situaciją ir planuoti kelionę atsakingai. Tokiose kryptyse dažnai laimi tie, kurie renkasi patikimus apgyvendinimo sprendimus ir laikosi vietos rekomendacijų.

    Paragvajus Pietų Amerikoje ilgą laiką buvo mažiau matomas turistiniuose žemėlapiuose, tačiau pastaruoju metu vis dažniau minimas skaitmeninių klajoklių bendruomenėse. Šalis bando pritraukti ne tik regiono keliautojus, bet ir atvykstančius iš toliau.

    Vietos argumentas – autentiškos, mažai žinomos vietovės, upių pakrančių paplūdimiai ir palyginti ramesnis turizmo ritmas. Be to, Paragvajus stengiasi išnaudoti faktą, kad dalis keliautojų ieško alternatyvų labiau perkrautoms Pietų Amerikos kryptims.

    Rytų Timoras Pietryčių Azijoje siekia tapti pasirinkimu tiems, kurie kadaise į Balį važiavo dėl laukinės gamtos ir atradimo jausmo. Šalis akcentuoja mažiau urbanizuotus paplūdimius, kalnuotus kraštovaizdžius ir vietinę kultūrą.

    Tokios kryptys dažniausiai patinka keliautojams, kurie sąmoningai renkasi mažiau „nušlifuotas“ vietas. Tačiau planuojant kelionę svarbu iš anksto pasidomėti susisiekimu, paslaugų prieinamumu ir sezoniniais orais, nes infrastruktūra gali būti kuklesnė nei populiariuose kurortuose.

  • LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    Prancūzijos prabangos prekių koncernui LVMH priklausanti Italijos odos perdirbimo grupė siejama su tiekimo grandine, kuri, nevyriausybinės organizacijos tyrimo duomenimis, gali būti susijusi su miškų naikinimu Paragvajuje. Tuo pat metu įmonės vadovas Briuselyje aktyviai kalba apie išimtis ir palengvinimus pagal ES kovos su miškų naikinimu taisykles.

    Tyrime teigiama, kad odos žaliava buvo perkama iš tiekėjų, veikiančių teritorijose, kuriose fiksuojamas miškų virtimas ganyklomis ar dirbama žeme. Tokios kilmės žaliavos rizika ES ypač jautri, nes Bendrija pastaraisiais metais stiprina importo kontrolę, siekdama mažinti savo vartojimo poveikį miškų nykimui pasaulyje.

    ES Miškų naikinimo reglamentas numato, kad į Bendrijos rinką neturėtų patekti produktai, susiję su žemės plotais, iškirstais po 2020 metų gruodžio mėnesio. Šis reguliavimas apima kelias žaliavas ir iš jų pagamintus produktus, o odos sektorius dalyje valstybių narių spaudžia siekti, kad odai būtų taikomos platesnės išimtys.

    Odos pramonės atstovai argumentuoja, kad oda yra mėsos pramonės šalutinis produktas, todėl pati savaime neskatina miškų kirtimo. Kritikai pabrėžia, kad be aiškaus atsekamumo tokia logika tampa spraga, nes galvijų auginimas yra vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių kai kuriuose regionuose miškai verčiami ganyklomis.

    Paragvajuje ypatingą dėmesį kelia Gran Čako regionas, kuriame pastaraisiais metais fiksuojami vieni sparčiausių miškų nykimo tempų Pietų Amerikoje. Tyrime minimos tiekimo grandinės sąsajos su šiuo regionu didina reputacinę ir reguliacinę riziką visoms Europos įmonėms, kurios importuoja žaliavas ar pusgaminius iš teritorijų, kuriose atsekamumas nėra pilnas.

    „Jei negalime gauti reikalingos žaliavos, verslas gali sustoti per naktį, nes neturime visos informacijos, kurios reikalaujama atitikčiai“, – sakė Fabrizio Nuti.

    Įmonių atstovai viešai nurodo, kad koncerno mastu yra įsipareigojimų iki 2025 metų užkirsti kelią miškų naikinimui ir natūralių ekosistemų konversijai tiek veikloje, tiek tiekimo grandinėse. Vis dėlto tyrėjai tvirtina, kad prekybos duomenys rodo tiekimą ir po įsigijimo laikotarpio, o tai kelia klausimų, ar pereinamieji kontraktai ir likutiniai srautai buvo suvaldyti pakankamai greitai.

    Esminė šio ginčo ašis – atsekamumo reikalavimai. Pagal ES taisykles įmonės turi pateikti rizikos vertinimą ir įrodymus apie kilmę, o praktikoje tai reiškia duomenis iki konkrečių ūkių ar bent jau iki skerdyklų, taip pat geografines koordinates ir patikras, kurios leistų įrodyti, kad žaliava nėra susijusi su miškų naikinimu.

    Nevyriausybinės organizacijos ir dalis pilietinės visuomenės atstovų įspėja, kad odos išėmimas iš reglamento susilpnintų bendrą ES politikos nuoseklumą. Jų argumentas paprastas: jei mėsa iš galvijų, augintų iškirstose teritorijose, rinkoje būtų ribojama, o oda iš tų pačių galvijų galėtų laisvai patekti į ES, atsirastų akivaizdi reguliacinė spraga.

    Europos Komisija artimiausiu metu gali pateikti pasiūlymų dėl taisyklių taikymo apimties ir praktinių įgyvendinimo detalių, todėl diskusijos Briuselyje aštrėja. Verslui tai reiškia būtinybę investuoti į duomenų rinkimą, tiekėjų auditą ir skaitmenines atsekamumo sistemas, o vartotojams – didesnį skaidrumą apie tai, iš kur atkeliauja prabangos prekėse naudojamos medžiagos.

    Kontekstas platesnis nei vienas sektorius: Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra nurodžiusi, kad didžioji dalis pasaulinio miškų nykimo siejama su žemės ūkio plėtra. Dėl to ES reglamentas laikomas vienu ambicingiausių bandymų per prekybos taisykles mažinti miškų naikinimo ekonomiką, tačiau jo sėkmė priklausys nuo realaus įgyvendinimo ir išimčių masto.