CP v2

Tag: Paragvajus

  • Nuo Rygos iki Rytų Timoro: 7 kryptys, kurios šią vasarą aktyviai vilioja turistus

    Kai dalis populiarių kurortų Europoje ir kituose regionuose vis atviriau kalba apie perteklinį turizmą, kitos kryptys elgiasi priešingai – investuoja į rinkodarą ir ieško būdų pritraukti daugiau keliautojų šią vasarą. Kelionių portalų apžvalgose vis dažniau minimos vietos, kurios dar nėra perpildytos, bet turi aiškų tikslą auginti turizmo srautus.

    Tokios šalys ir miestai vilioja paprasta formule: mažiau eilių, daugiau autentiškumo ir dažnai – palankesnės kainos. Kartu jos stengiasi išspręsti kliūtis, kurios iki šiol trukdė turistams, pavyzdžiui, prastas susisiekimas, menkas žinomumas ar reputacija dėl saugumo.

    Latvijos sostinė Ryga keliautojams siūlo išskirtinę secesijos architektūrą, senamiestį ir patogų formatą trumpai 2–3 dienų išvykai. Miestas dažnai išlieka Baltijos maršrutų paraštėse, nors logistiškai yra patogus ir kaip startas kelionei po regioną.

    Turizmo sektoriui tai svarbu: augant kelionių kainoms ir trumpėjant atostogoms, vis daugiau europiečių renkasi artimesnes kryptis. Ryga tokioje tendencijoje atrodo natūralus pasirinkimas, ypač ieškantiems miesto atostogų be masinių srautų.

    Kipras, esantis Europos ir Artimųjų Rytų kryžkelėje, šiemet aktyviau komunikuoja saugumo aspektą. Dalis keliautojų, planuodami maršrutus Viduržemio regione, jautriau vertina geopolitines rizikas, todėl kryptys siekia aiškiai paaiškinti situaciją vietoje.

    Saloje papildomas pranašumas – ilgas šiltasis sezonas, todėl kelionės planuojamos ne tik piko mėnesiais. Tai leidžia paskirstyti srautus ir pasiūlyti ramesnę patirtį, kai karščiai ir kainos būna mažiau ekstremalūs.

    Gernsis Lamanšo sąsiauryje dažnai siejamas su Jungtine Karalyste, tačiau tai savivaldi Karūnos valda, turinti savas taisykles. Keliautojus vilioja viduramžiškos pilys, takai palei skardžius, ramūs paplūdimiai ir uostų miesteliai.

    Vis dėlto ši kryptis turi biurokratinių niuansų: kai kuriais atvejais atvykimui gali reikėti papildomų formalumų. Dėl to sala nėra masinė, bet būtent tai ir tampa jos privalumu ieškantiems lėtesnio tempo poilsio.

    JAV Teksaso miestas Dalasas daugeliui pažįstamas dėl vieno aktyviausių oro uostų, todėl neretai laikomas tik tarpine stotele. Vietos turizmo rinkodara siekia pakeisti šį įvaizdį ir paskatinti keliautojus mieste pasilikti ilgiau.

    Dalasas siūlo restoranų sceną, apsipirkimo galimybes, viešbučius ir priemiesčius, kurie tinka ramesniam pažinimui. Tokios kryptys taikosi į keliautojus, kurie nori miesto patirčių, bet vengia per daug turistinių centrų.

    Trinidadas ir Tobagas Karibuose vis dar ieško platesnės auditorijos ir aktyviai reklamuoja mažiau atrastą salų patirtį. Pagrindiniai argumentai – įspūdingi paplūdimiai, kriokliai, ryški kultūra ir mažesni turistų srautai nei garsiausiuose regiono kurortuose.

    Kartu keliautojams svarbu realistiškai įvertinti saugumo situaciją ir planuoti kelionę atsakingai. Tokiose kryptyse dažnai laimi tie, kurie renkasi patikimus apgyvendinimo sprendimus ir laikosi vietos rekomendacijų.

    Paragvajus Pietų Amerikoje ilgą laiką buvo mažiau matomas turistiniuose žemėlapiuose, tačiau pastaruoju metu vis dažniau minimas skaitmeninių klajoklių bendruomenėse. Šalis bando pritraukti ne tik regiono keliautojus, bet ir atvykstančius iš toliau.

    Vietos argumentas – autentiškos, mažai žinomos vietovės, upių pakrančių paplūdimiai ir palyginti ramesnis turizmo ritmas. Be to, Paragvajus stengiasi išnaudoti faktą, kad dalis keliautojų ieško alternatyvų labiau perkrautoms Pietų Amerikos kryptims.

    Rytų Timoras Pietryčių Azijoje siekia tapti pasirinkimu tiems, kurie kadaise į Balį važiavo dėl laukinės gamtos ir atradimo jausmo. Šalis akcentuoja mažiau urbanizuotus paplūdimius, kalnuotus kraštovaizdžius ir vietinę kultūrą.

    Tokios kryptys dažniausiai patinka keliautojams, kurie sąmoningai renkasi mažiau „nušlifuotas“ vietas. Tačiau planuojant kelionę svarbu iš anksto pasidomėti susisiekimu, paslaugų prieinamumu ir sezoniniais orais, nes infrastruktūra gali būti kuklesnė nei populiariuose kurortuose.

  • LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    Prancūzijos prabangos prekių koncernui LVMH priklausanti Italijos odos perdirbimo grupė siejama su tiekimo grandine, kuri, nevyriausybinės organizacijos tyrimo duomenimis, gali būti susijusi su miškų naikinimu Paragvajuje. Tuo pat metu įmonės vadovas Briuselyje aktyviai kalba apie išimtis ir palengvinimus pagal ES kovos su miškų naikinimu taisykles.

    Tyrime teigiama, kad odos žaliava buvo perkama iš tiekėjų, veikiančių teritorijose, kuriose fiksuojamas miškų virtimas ganyklomis ar dirbama žeme. Tokios kilmės žaliavos rizika ES ypač jautri, nes Bendrija pastaraisiais metais stiprina importo kontrolę, siekdama mažinti savo vartojimo poveikį miškų nykimui pasaulyje.

    ES Miškų naikinimo reglamentas numato, kad į Bendrijos rinką neturėtų patekti produktai, susiję su žemės plotais, iškirstais po 2020 metų gruodžio mėnesio. Šis reguliavimas apima kelias žaliavas ir iš jų pagamintus produktus, o odos sektorius dalyje valstybių narių spaudžia siekti, kad odai būtų taikomos platesnės išimtys.

    Odos pramonės atstovai argumentuoja, kad oda yra mėsos pramonės šalutinis produktas, todėl pati savaime neskatina miškų kirtimo. Kritikai pabrėžia, kad be aiškaus atsekamumo tokia logika tampa spraga, nes galvijų auginimas yra vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių kai kuriuose regionuose miškai verčiami ganyklomis.

    Paragvajuje ypatingą dėmesį kelia Gran Čako regionas, kuriame pastaraisiais metais fiksuojami vieni sparčiausių miškų nykimo tempų Pietų Amerikoje. Tyrime minimos tiekimo grandinės sąsajos su šiuo regionu didina reputacinę ir reguliacinę riziką visoms Europos įmonėms, kurios importuoja žaliavas ar pusgaminius iš teritorijų, kuriose atsekamumas nėra pilnas.

    „Jei negalime gauti reikalingos žaliavos, verslas gali sustoti per naktį, nes neturime visos informacijos, kurios reikalaujama atitikčiai“, – sakė Fabrizio Nuti.

    Įmonių atstovai viešai nurodo, kad koncerno mastu yra įsipareigojimų iki 2025 metų užkirsti kelią miškų naikinimui ir natūralių ekosistemų konversijai tiek veikloje, tiek tiekimo grandinėse. Vis dėlto tyrėjai tvirtina, kad prekybos duomenys rodo tiekimą ir po įsigijimo laikotarpio, o tai kelia klausimų, ar pereinamieji kontraktai ir likutiniai srautai buvo suvaldyti pakankamai greitai.

    Esminė šio ginčo ašis – atsekamumo reikalavimai. Pagal ES taisykles įmonės turi pateikti rizikos vertinimą ir įrodymus apie kilmę, o praktikoje tai reiškia duomenis iki konkrečių ūkių ar bent jau iki skerdyklų, taip pat geografines koordinates ir patikras, kurios leistų įrodyti, kad žaliava nėra susijusi su miškų naikinimu.

    Nevyriausybinės organizacijos ir dalis pilietinės visuomenės atstovų įspėja, kad odos išėmimas iš reglamento susilpnintų bendrą ES politikos nuoseklumą. Jų argumentas paprastas: jei mėsa iš galvijų, augintų iškirstose teritorijose, rinkoje būtų ribojama, o oda iš tų pačių galvijų galėtų laisvai patekti į ES, atsirastų akivaizdi reguliacinė spraga.

    Europos Komisija artimiausiu metu gali pateikti pasiūlymų dėl taisyklių taikymo apimties ir praktinių įgyvendinimo detalių, todėl diskusijos Briuselyje aštrėja. Verslui tai reiškia būtinybę investuoti į duomenų rinkimą, tiekėjų auditą ir skaitmenines atsekamumo sistemas, o vartotojams – didesnį skaidrumą apie tai, iš kur atkeliauja prabangos prekėse naudojamos medžiagos.

    Kontekstas platesnis nei vienas sektorius: Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra nurodžiusi, kad didžioji dalis pasaulinio miškų nykimo siejama su žemės ūkio plėtra. Dėl to ES reglamentas laikomas vienu ambicingiausių bandymų per prekybos taisykles mažinti miškų naikinimo ekonomiką, tačiau jo sėkmė priklausys nuo realaus įgyvendinimo ir išimčių masto.