Rusijoje esantis „Coca-Cola“ turtas gali atsidurti Kremliaus rankose – įmonės aktyvai šalyje vertinami 12 mlrd. Lenkijos zlotų. Dėl jų perėmimo į Vladimirą Putiną kreipėsi Altajaus krašto deputatas ir verslininkas Vadimas Smaginas.
Kaip teigiama, tai būtų dar vienas žingsnis platesniame procese, kai Rusija perima užsienio bendrovių turtą, jei jos po invazijos į Ukrainą liko veikti šalies rinkoje. Minima, kad prašymas susijęs su „Coca-Cola“ verslu Rusijoje – bendrovėmis „Multon JSC“ ir „Multon Partners LLC“.
Pasak publikacijos, V. Smaginas nėra atsitiktinis veikėjas: jis siejamas su vietiniu alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoju „Boczkari“ ir anksčiau jau dalyvavo panašiuose perėmimuose. Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad jo iniciatyva gali turėti realių šansų sulaukti palankaus sprendimo.
Istorija išryškina ir kitą problemą: nors po 2022 metų invazijos „Coca-Cola“ skelbė pasitraukianti iš Rusijos, realybėje jos buvimas rinkoje, kaip aprašoma, galėjo tęstis per struktūrinius ir prekės ženklų pokyčius.
Kas ir kodėl siekia perimti „Coca-Cola“ turtą
Kalbama apie „Coca-Cola“ verslą Rusijoje, kuris iki 2022 metų buvo susijęs su gėrimų išpilstymu ir platinimu šalyje. Šių aktyvų vertė, kaip nurodoma, siekia apie 250 mlrd. rublių, tai yra maždaug 12 mlrd. zlotų.
Publikacijoje teigiama, kad V. Smaginas finansiškai remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o perimamuose versluose uždirbtos lėšos esą gali būti nukreipiamos šiai veiklai. Tai pateikiama kaip viena priežasčių, kodėl jo prašymas gali būti vertinamas palankiai.
Kaip atrodė „pasitraukimas“ iš Rusijos rinkos
Oficialiai teigiama, kad „Coca-Cola“ iš Rusijos pasitraukė netrukus po 2022 metų invazijos į Ukrainą. Tačiau aprašoma schema rodo, kad veikla galėjo būti tęsiama pasikeitus organizacinei struktūrai ir produktų portfeliui.
Pasak teksto, iš parduotuvių lentynų dingo tarptautiniai prekių ženklai „Coca-Cola“, „Fanta“ ir „Sprite“, o jų vietoje atsirado vietiniai analogai. Gamyba, kaip rašoma, vyko tose pačiose gamyklose, tik jau po kitos įmonės pavadinimu – Rusijos padalinys buvo pervadintas į „Multon Partners“.
Taip pat minima, kad Rusijos valdžia vėliau apribojo galimybes išvežti lėšas į užsienį. Dėl to, kaip nurodoma, Rusijos sąskaitose yra įšaldyta 1 mlrd. eurų.
Tekste teigiama, kad originalūs gėrimai į Rusiją gali patekti ir per vadinamąjį paralelinį importą – iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Kazachstano. Be to, minima, jog Rusijos patentų tarnyboje esą teikiamos paraiškos dėl prekių ženklų apsaugos.
Kremliaus perėmimų schema: minimas ir CanPack pavyzdys
Publikacijoje situacija su „Coca-Cola“ lyginama su kitu atveju – CanPack aktyvų perėmimu Rusijoje. Teigiama, kad ši istorija esą atskleidžia jau išbandytą mechanizmą, kaip užsienio bendrovių turtas gali būti perrašomas vietiniams subjektams.
Minima, kad CanPack atveju pagrindu tapo dekretas, kurį V. Putinas pasirašė 2025 metų gruodžio 31 dieną, o 2026 metų rugsėjį perėmimas jau buvo įvykęs. Oficialiai tai aiškinta vartotojų politikos ir spekuliacijos argumentais, tačiau tekste teigiama, kad tikroji priežastis siejama su įmonės kritika Rusijos agresijai Ukrainoje.
Pasak publikacijos, CanPack akcijos buvo perkeltos į įmonę „StalElement“, o vėliau paskelbta apie tariamą pardavimą už 122 mln. JAV dolerių. Taip pat nurodoma, kad dalis lėšų buvo pervesta fondui „Front Ludowy. Wszystko dla Zwycięstwa!“, kuris, kaip rašoma, tiesiogiai remia karo veiksmus.
Autoriai daro išvadą, kad galimas „Coca-Cola“ aktyvų perėmimas atitiktų tą pačią logiką: užsienio kapitalo turtas tampa įrankiu finansuoti valstybės prioritetus, įskaitant karo tęsimą.