CP v2

Tag: Paralimpinis sportas

  • Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje pradėtas Lietuvos paralimpinio komiteto edukacinis projektas „Aš galiu“, skirtas mokyklų bendruomenėms ir įtraukiajam fiziniam ugdymui. Projekto tikslas – supažindinti mokinius ir pedagogus su paralimpiniu sportu bei parodyti praktinius būdus, kaip į bendras veiklas įtraukti skirtingą negalią turinčius vaikus.

    Projekto atidarymo renginys surengtas Vilniuje, Žemynos gatvėje įsikūrusioje „NBA Basketball School“. Iniciatyva Vilniuje startuoja bendradarbiaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui, Vilniaus miesto savivaldybei ir partneriams, tarp jų – „Bitė Lietuva“ bei TV3.

    Apklausa: iššūkių daug, žinių trūksta

    Prieš projekto pradžią atlikta apklausa parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų įtraukus fizinis ugdymas vis dar išlieka iššūkiu. 34 proc. respondentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai su negalia nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose kartu su kitais mokiniais.

    Dar 26 proc. teigė, kad vaikų, kurie nedalyvauja bendrose pamokose, fizinis aktyvumas apskritai nėra užtikrinamas. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. respondentų tvirtino turintys pakankamai žinių apie skirtingą negalią turinčių mokinių įtraukimą į fizinio ugdymo veiklas.

    Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad jų žinių nepakanka: 56 proc. nurodė turintys tik pagrindinių žinių, o 28 proc. – kad žinių trūksta. Taip 84 proc. respondentų savo pasirengimą įtraukiajam fiziniam ugdymui įvertino kaip nepakankamą.

    „I’mPOSSIBLE“ turinys bus pritaikytas mokykloms

    Projektą „Aš galiu“ sudaro ir tarptautinė paralimpinio švietimo programa „I’mPOSSIBLE“, kurios metodinė medžiaga bus pritaikoma Lietuvos mokykloms. Pedagogams planuojama pasiūlyti pamokų planus, užduotis ir vaizdinę medžiagą apie paralimpinio sporto šakas, orientuotą į 6–18 metų vaikus.

    Numatoma, kad šalia metodinės medžiagos mokykloms bus rengiamos ir praktinės veiklos, padedančios spręsti kasdienius įtraukios pamokos iššūkius. Taip pat planuojamos trumpos paralimpinės sporto dienos, kurios, kaip skelbiama, vyks maždaug kas 5–6 savaites pasirinktose mokyklose.

    „Vilniuje turime ambiciją į sporto veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, nepaisant amžiaus, socioekonominės padėties, lyties ar negalios“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Mitalas.

    „Projektu siekiama keisti stereotipus apie žmones su negalia, didinti supratimą apie lygias galimybes ir skatinti įtrauktį, todėl orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į mokytojus bei kitus ugdymo specialistus“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Apklausa parodė ir aiškų poreikį pokyčiui: 80 proc. respondentų mano, kad bendros fizinio ugdymo pamokos gali prisidėti prie geresnės mokinių su negalia įtraukties į mokyklos bendruomenę. 85 proc. nurodė norintys daugiau sužinoti apie paralimpinį sportą ir jo integravimą į pamokas.

    Ekspertai pabrėžia, kad įtrauktis sporte mokyklose dažnai priklauso ne vien nuo noro, bet ir nuo praktinių priemonių: pritaikytų užduočių, aiškių rekomendacijų, saugumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su mokinio padėjėjais ir šeima. Dėl to tokie projektai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį pedagogų kompetencijų stiprinimą, o ne vien į vienkartinius renginius.

    Projekto organizatoriai tikisi, kad per paralimpinio sporto pavyzdžius ir praktines patirtis mokiniai geriau supras įvairovę ir pagarbą, o mokykloms bus paprasčiau sukurti aplinką, kurioje visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose. Ši kryptis atitinka bendrą švietimo sistemos siekį stiprinti įtrauktį ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas kiekvienam mokiniui.

  • Vilniaus centrą sekmadienį užplūs tūkstančiai: „Toyota“ ėjimas keis eismą ir planus

    Šį sekmadienį Vilniaus centre vyks masinis ėjimo renginys „Toyota Ėjimas“, kuris į sostinės gatves ir parkus tradiciškai sutraukia minias dalyvių. Organizatoriai skelbia, kad pavasarį renginys subūrė apie 20 000 žmonių, o šį kartą vėl tikimasi didelio aktyviai leidžiančių laiką vilniečių ir miesto svečių srauto.

    Vienai dienai dalis miesto centro taps ėjimo trasa, o dalyviai galės rinktis 5, 10 arba 25 kilometrų maršrutus. Renginio startas ir finišas numatyti Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, todėl didžiausias judėjimas prognozuojamas aplinkinėse centro gatvėse.

    Trumpiausia 5 kilometrų trasa orientuota į šeimas ir norinčius ramaus pasivaikščiojimo, ji pritaikyta ir dalyviams su vaikų bei neįgaliųjų vežimėliais. 10 kilometrų maršrutas skirtas ieškantiems aktyvesnio sekmadienio, o 25 kilometrų trasa – pasirengusiems didesniam fiziniam iššūkiui, kur gali pasitaikyti ir statesnių atkarpų.

    Renginys akcentuoja ne tik nueitus kilometrus: dalyvių lauks edukacinės ir pramoginės veiklos, o viena iš ryškesnių temų – įtrauktis sporte. Lietuvos paralimpinis komitetas kvies susipažinti su paralimpiniu sportu, pabendrauti su sportininkais ir patiems išmėginti skirtingas rungtis, kurios dažnai padeda geriau suprasti žmonių su negalia kasdienius iššūkius ir sporto specifiką.

    Vairuotojams svarbiausia žinia – laikini eismo ribojimai Vilniaus centre. Jie prasidės dar šeštadienį ir tęsis iki sekmadienio vakaro, todėl planuojantiems keliones per centrą rekomenduojama įsivertinti papildomą laiką ir rinktis alternatyvius maršrutus.

    Skelbiama, kad nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 9 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto iki Gynėjų gatvės. Taip pat nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 18 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas A. Mickevičiaus gatvės dalyje nuo A. Goštauto iki Vytauto gatvės.

    Dar vienas ribojimų etapas numatytas 2026 metų rugsėjo 27 dieną nuo 5 iki 20 valandos, kai eismas bus draudžiamas A. Goštauto gatvės dalimi nuo A. Tumėno iki J. Jasinskio gatvės. Organizatoriai ir miestas ragina savaitgalį judėjimą planuoti iš anksto, nes tokio masto renginiai paprastai sukelia spūstis ir keičia viešojo transporto judėjimo ritmą.

    Renginys yra nemokamas, tačiau dalyvavimui reikalinga išankstinė registracija. Taip pat nurodoma, kad sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Pastaraisiais metais miesto ėjimo renginiai Europoje populiarėja dėl paprasto įsitraukimo principo ir mažesnės traumos rizikos, palyginti su bėgimu, todėl tokie formatai dažnai tampa patrauklia alternatyva siekiantiems daugiau judėti. Specialistai pabrėžia, kad reguliarus ėjimas prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, o didžiausia nauda pasiekiama tuomet, kai judėjimas tampa rutina, o ne vienkartine iniciatyva.