CP v2

Tag: Parama Ukrainai

  • Cezarego Pazuros buvusi žmona Weronika Marczuk vėl viešumoje: štai kaip ji atrodo dabar

    Lenkijos pramogų pasaulyje gerai žinoma teisininkė ir prodiuserė Weronika Marczuk po ilgesnės pertraukos vėl pasirodė viešame renginyje. Kadaise ji dažnai buvo minima šalia aktoriaus Cezarego Pazuros pavardės, tačiau pastaraisiais metais daug dėmesio skiria visuomeninei veiklai ir šeimai.

    Marczuk ir Pazura susipažino 1994 metais Sopote, o netrukus susituokė. Jų santuoka truko 12 metų ir baigėsi skyrybomis 2007 metais, tačiau buvusių sutuoktinių tema Lenkijos žiniasklaidoje kartkartėmis vis dar sugrįžta.

    Santykiai ir karjera po skyrybų

    Po skyrybų Marczuk išlaikė matomumą viešojoje erdvėje, bet laikui bėgant jos veiklos kryptis keitėsi. Ji siejama su kultūros projektais ir visuomeninėmis iniciatyvomis, o pastaraisiais metais jos vardas dažniau minimas ne pramogų, o socialinio įsitraukimo kontekste.

    Viešumoje ji yra kalbėjusi ir apie vėlyvą motinystę: 2020 metais Marczuk susilaukė dukros. Ši tema Lenkijoje dažnai aptariama plačiau, nes Europoje ryškėja tendencija pirmojo vaiko susilaukti vėlesniame amžiuje, o visuomenėje daugėja diskusijų apie vaisingumo iššūkius ir pagalbą šeimoms.

    Pasirodė kultūros renginyje

    Spalio viduryje Weronika Marczuk buvo pastebėta Varšuvoje, kur dalyvavo operos premjeroje Didžiajame teatre. Renginyje ji pasirinko santūrų įvaizdį, o žiniasklaidos dėmesys vėl nukrypo į tai, kaip per laiką pasikeitė jos viešasis gyvenimas.

    Toks sugrįžimas į viešumą atspindi įprastą šiuolaikinio pramogų pasaulio dinamiką: net ir rečiau matomi žmonės periodiškai grįžta į dėmesio centrą per kultūrinius renginius ar labdaros iniciatyvas. Marczuk atvejis taip pat parodo, kad buvęs populiarumas gali tęstis ilgai, ypač jei asmuo išlaiko aktyvumą ir už pramogų ribų.

    Kas ją sieja su Ukraina?

    Pastaraisiais metais Marczuk viešojoje erdvėje minima ir dėl paramos Ukrainai bei su tuo susijusių iniciatyvų Lenkijoje. Prasidėjus plataus masto karui, Lenkija tapo viena pagrindinių šalių, priėmusių karo pabėgėlius, todėl įvairių organizacijų ir visuomenės veikėjų įsitraukimas į pagalbos veiklą išaugo.

    Šiame kontekste Marczuk vardas minimas kaip vienas iš pavyzdžių, kai žinomas žmogus savo matomumą naudoja socialinėms temoms akcentuoti. Tokie veiksmai dažnai sulaukia ir palaikymo, ir kritiškų vertinimų, tačiau neabejotinai didina visuomenės dėmesį labdarai bei savanorystei.

  • Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijos parlamento rinkimuose pergalę iškovojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo vadovaujama centro dešinės partija „United List“. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus daugiau nei 99,9 proc. balsų, ši politinė jėga surinko 35,4 proc. ir užsitikrino 42 vietas 100 vietų Saeimoje.

    Toks rezultatas reiškia, kad Latvija greičiausiai tęs aiškią proeuropietišką ir proukrainietišką kryptį. Vis dėlto rinkimų vakaras parodė ir kitą tendenciją: populistinės partijos sustiprino pozicijas, o būsimos koalicijos dėlionė taps sudėtingesnė nei iki šiol.

    Saugumas ir kainos nustelbė viską

    Rinkimų kampanijos centre dominavo saugumo klausimai, kuriuos sustiprino tęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir Baltijos regiono įtampa. Latvija, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė nuo 2004 metais, Rusiją įvardija kaip pagrindinę grėsmę ir pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą.

    Ne mažiau svarbios buvo ir kasdienės problemos: augančios pragyvenimo išlaidos, santykinai žemi atlyginimai, įtampos patirianti sveikatos sistema bei ilgalaikis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Būtent šis derinys dažnai tampa palankia terpe protesto balsams, o tai atsispindėjo populistinių jėgų rezultatuose.

    Kulbergs: rinkėjai nori permainų

    Premjeras, pareigas einantis nuo gegužės, teigė, kad pergalė pranoko lūkesčius ir atitiko išankstinių apklausų signalus. Jis akcentavo, kad rinkėjų sprendimą sieja su lūkesčiu spartinti ekonomikos augimą ir stiprinti valstybės atsparumą.

    „Tai reiškia, kad žmonės iš tiesų nori permainų: ekonomikos augimo ir ateities Latvijos vaikams“, – sakė Andris Kulbergs.

    Jis taip pat pabrėžė, kad šaliai, esančiai Europos išorinėje sienoje, būtina derinti ekonominį stiprėjimą su tvirta sienų apsauga. Tokia retorika rodo, kad naujos kadencijos prioritetuose saugumo politika ir ekonomika bus glaudžiai susietos.

    Koalicija keisis, o populistai spaudžia

    Nors „United List“ pasiekė įspūdingą rezultatą, iki rinkimų ją rėmusi koalicija, panašu, dabartiniu pavidalu neišliks. Bent viena partnerė rizikavo neperžengti patekimo į parlamentą ribos, o kitų rezultatai buvo silpnesni, nei tikėtasi.

    Stiprų pasirodymą fiksavo ir populistinės partijos, kurioms dalį palaikymo suteikė rusakalbiai rinkėjai, sudarantys reikšmingą Latvijos visuomenės dalį. Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl pasikeitusių balsavimo įpročių dalis šio elektorato persiorientavo nuo anksčiau dominavusios „Harmony“ partijos, kuri po ankstesnių rinkimų liko be atstovavimo Saeimoje.

    Tarp ryškesnių konkurentų minima konservatyvi „Latvia First“, o taip pat suverenumo retoriką akcentuojanti „Sovereign Power“, kuri nepritaria karinei paramai Ukrainai ir gynybos išlaidų didinimui. Dėl pastarosios dauguma pagrindinių politinių jėgų viešai signalizavo, kad bendradarbiavimas mažai tikėtinas, todėl koalicijų derybos gali užtrukti.

    Artimiausiu metu ryškės, ar pergalę šventusi partija rinksis platesnę proeuropietišką koaliciją, ar bandys formuoti siauresnį susitarimą, kuris lengviau spręstų ekonominius klausimus, tačiau būtų trapesnis parlamente. Bet kuriuo atveju, rinkimų rezultatai rodo dvigubą Latvijos kryptį: tvirtą geopolitiškai ir labiau fragmentuotą vidaus politikoje.

  • Le Pen startuoja 2027 rinkimuose, bet „Nacionalinis sambūris“ braška: įtampa, Ukraina ir skandalas

    Le Pen startuoja 2027 rinkimuose, bet „Nacionalinis sambūris“ braška: įtampa, Ukraina ir skandalas

    Marine Le Pen sekmadienį šiaurės Prancūzijoje, Hénin-Beaumont, pradeda naują 2027 metų prezidento rinkimų kampanijos etapą. Ši vieta laikoma jos politiniu bastionu, todėl pasirinkta kaip simbolinė erdvė mobilizuoti rėmėjus ir parodyti kontrolę partijoje.

    Le Pen kampanijos startas vyksta po „Nacionalinio sambūrio“ parlamentarų susitikimo Le Touquet mieste. Pastarosiomis savaitėmis partiją lydėjo virtinė reputacinių smūgių ir diskusijų, kurios atgaivino kalbas apie vidinę trintį aukščiausiu lygiu.

    Rugsėjo 8 ir 9 dienomis atlikta „OpinionWay“ apklausa, skelbta „Les Échos“, rodė, kad pirmajame ture Le Pen galėtų tikėtis apie 34 proc. balsų įvairiais scenarijais. Tačiau aukšti reitingai neužtikrina sklandžios kampanijos, kai viešojoje erdvėje dominuoja nesutarimai ir skandalai.

    Įtampa su Jordanu Bardella

    Žiniasklaidoje daugėja pranešimų apie galimą įtampą tarp Le Pen ir „Nacionalinio sambūrio“ prezidento Jordan Bardella, kuris dažnai minimas kaip realus kandidatas į ministro pirmininko postą, jei partija laimėtų. Pats Bardella viešai tai neigia ir pabrėžia lojalumą Le Pen.

    „Viskas klostosi labai, labai gerai. Aš ją palaikau 2 000 proc.“, – sakė Jordan Bardella.

    Vis dėlto politiniai skirtumai tarp dviejų ryškiausių partijos figūrų išryškėja kalbant apie ekonomikos kryptį ir socialinę politiką, ypač pensijų sistemą. Bardella viešai kėlė klausimą dėl dabartinio modelio tvarumo, o tai gali reikšti griežtesnį toną nei tradiciškai Le Pen naudota socialiai jautresnė retorika.

    Dar vienas jautrus kampanijos klausimas yra religinių simbolių tema, įskaitant skarelės dėvėjimą viešose erdvėse. Bardella signalizavo atsargesnį požiūrį, akcentuodamas, kad tai neturėtų virsti drabužių kodekso primetimu, o klausimas, jo teigimu, turėtų būti sprendžiamas referendumu.

    Ginčai dėl paramos Ukrainai

    „Nacionalinio sambūrio“ pozicijos užsienio politikoje vėl atsidūrė dėmesio centre po partijos viceprezidento ir Perpignan mero Louis Aliot pasisakymų apie paramą Ukrainai. Jo žodžiai paskatino naują diskusijų bangą, ar partija siektų mažinti paramą Kyjivui.

    „Užsukame čiaupą. Sveikatos apsauga, švietimas, visa ekonomika – viskas karpoma iki kaulo, o pinigų ginklams vis tiek randama. Kas už tai sumoka? Karą reikia mokėti ir sustabdyti“, – sakė Louis Aliot.

    Į tai sureagavo centristinės dešinės kandidatas Édouard Philippe, pareiškęs, kad paramos Ukrainai mažinimas reikštų paslaugą Rusijai ir keltų grėsmę Europos saugumui. Le Pen jam atkirto, primindama ankstesnius Prancūzijos vadovų kontaktus su Vladimiru Putinu ir tuometinės valdžios laikysenas, taip bandydama perkelti diskusiją į politinės atsakomybės istoriją.

    Skandalas dėl policijos pareigūnų

    Papildomą smūgį partijai sudavė paviešintas vaizdo įrašas iš Carcassonne, kuriame keli savivaldybės policijos pareigūnai per naktinį patruliavimą esą laidė rasistinius, seksistinius ir sąmokslo teorijomis paremtus komentarus. Prokuratūra pranešė apie keturių pareigūnų nušalinimą, o situacija tapo dar jautresnė dėl vieno asmens ryšių su partijos saugumo struktūromis.

    Pranešta, kad pareigūnas, kuriam priskirta didžioji dalis pasisakymų, buvo savanoris „Nacionalinio sambūrio“ vidinės apsaugos komandoje ir kai kuriuose renginiuose lydėjo Bardella. Partija informavo, kad šis asmuo pašalintas, o Bardella viešai pasmerkė įrašą, vadindamas pasisakymus pasibjaurėtinais.

    Le Pen kampanijos startas tokiame fone rodo, kad 2027 metų lenktynės jau prasidėjo ne vien programiniais pažadais, bet ir kova dėl partijos disciplinos bei aiškios linijos Ukrainos, vidaus saugumo ir socialinės politikos klausimais. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Nacionalinis sambūris“ sugebės suvaldyti vidinius signalus ir išlaikyti rinkėjų pasitikėjimą, kai viešojoje darbotvarkėje dominuoja krizės.

  • Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ direktorius Ingas Ulkštinas ir perdavė Ukrainos gynybos ministerijos Specialiųjų operacijų pajėgų 144 centro „D“ grupės padėką. Joje savivaldybei dėkojama už suteiktą paramą Ukrainos gynėjams.

    Su svečiu susitiko Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Robertas Fišeris. Susitikimo metu aptarta, kokia parama šiuo metu labiausiai reikalinga fronte.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužę pritarė humanitarinės pagalbos Ukrainai skyrimui ir nusprendė perduoti savivaldybei priklausančius, jos funkcijoms vykdyti nebereikalingus lengvuosius automobilius. Transporto priemonės Ukrainą pasiekė per VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“, kuri pasirūpino logistika ir perdavimu galutiniam gavėjui.

    Padėkoje Ukrainos gynėjai pabrėžė, kad ši parama yra reikšminga jų darbui ir prisideda prie bendro tikslo stabdant agresorių. „Kartu – iki pergalės!“, – rašoma perduotoje žinutėje.

    Susitikime taip pat kalbėta apie šiuolaikinio karo realijas, kuriose logistika ir mobilumas tampa kritiškai svarbūs. Lengvieji automobiliai dažnai naudojami greitam karių ir įrangos judėjimui, ryšių palaikymui, sužeistųjų evakuacijai bei paramos pristatymui, ypač kai infrastruktūra pažeista.

    I. Ulkštinas pristatė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ veiklą ir paaiškino, kodėl maskavimo priemonės išlieka viena paklausiausių paramos krypčių. Anot jo, tinklai ir kitos maskavimo priemonės padeda mažinti aptikimo riziką nuo priešo žvalgybos, taip pat nuo dronų, kurie tapo vienu svarbiausių šio karo elementų.

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tęsiantis karui parama Ukrainai nepraranda aktualumo, o konkreti, praktiška pagalba dažnai duoda greitą rezultatą. Sutarta ieškoti galimybių ir toliau prisidėti, atsižvelgiant į realius Ukrainos gynėjų poreikius.

  • Ukrainos Nepriklausomybės diena: Visagino mero Erlandо Galaguz žinutė – kodėl ji svarbi dabar?

    Ukrainos Nepriklausomybės diena: Visagino mero Erlandо Galaguz žinutė – kodėl ji svarbi dabar?

    Rugpjūčio 24 dieną minima Ukrainos Nepriklausomybės diena – valstybės atkūrimo ir laisvės simbolis, šiemet sutampantis su ketvirtaisiais plataus masto karo metais. Ši data daugeliui Europos miestų ir savivaldybių tapo proga dar kartą priminti paramą Ukrainai.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz savo sveikinime pabrėžė, kad ši šventė yra drąsos, laisvės ir nepalaužiamos valios priminimas. Pasak jo, tai ir solidarumo ženklas žmonėms, kurie už laisvę moka didžiausią kainą.

    „Šiandien sveikiname mūsų partnerius, draugus ir žmones, kurie už savo laisvę moka didžiausią kainą“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Meras taip pat akcentavo palaikymą Ukrainos šeimoms ir kariams, kurie tęsia kovą už šalies ateitį. Tokios žinutės, ypač karo metu, veikia kaip moralinis užnugaris ir priminimas, kad tarptautinė parama nėra vien politiniai sprendimai, bet ir visuomenių laikysena.

    „Visaginiečių vardu linkime stiprybės Ukrainos šeimoms, kariams ir visiems herojams, kurie iki šiol kovoja už savo šalį“, – teigė meras.

    Pastaraisiais metais savivaldybių vaidmuo stiprėja ne tik humanitarinės pagalbos, bet ir bendruomeninių ryšių prasme: organizuojamos paramos akcijos, priimami nuo karo bėgantys žmonės, padedama integruotis švietimo ir darbo rinkoje. Tai ypač svarbu mažesnėms bendruomenėms, kur realūs žmonių tarpusavio ryšiai dažnai tampa greičiausiu pagalbos kanalu.

    Baigdamas sveikinimą, meras pabrėžė tikėjimą Ukrainos pergale ir vienybės svarbą. Tokia laikysena atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur parama Ukrainai vis dažniau siejama ne vien su geopolitika, bet ir su vertybiniu pasirinkimu ginti tarptautinę teisę bei valstybių suverenumą.

    „Tikime Ukraina. Tikime jos pergale. Tikime, kad kartu esame stipresni“, – sakė Erlandas Galaguz.

  • Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastaraisiais mėnesiais susiduria su dviem sutampančiais iššūkiais: smunkančiu populiarumu šalies viduje ir stiprėjančiomis Kremliaus pastangomis paveikti viešąją nuomonę. Analitikai ir politikai Vokietijoje vis dažniau kalba apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama silpninti vieną ryškiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

    Vokietijos politinį lauką tuo pat metu keičia kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) augimas, ypač rytinėse žemėse. Artėjant svarbiems regioniniams rinkimams, ekspertai perspėja, kad informacinės atakos gali būti pritaikytos konkrečioms auditorijoms ir temoms, kurios labiausiai skaudina rinkėjus: ekonomikai, energijos kainoms ir paramai Ukrainai.

    Kaip veikia spaudimas Berlynui

    Vokietijos saugumo institucijos ir tyrėjai ne kartą yra įspėję, kad Rusija naudoja vadinamąsias hibridines priemones: nuo manipuliuojančių naratyvų socialiniuose tinkluose iki bandymų kurstyti nepasitikėjimą valdžia. Tokiose kampanijose dažnai kartojama žinutė, esą Berlyno laikysena Rusijos atžvilgiu kenkia pačiai Vokietijai, o paramos Ukrainai kaina neva yra per didelė.

    Šias nuotaikas ypač lengva stiprinti regionuose, kur istoriškai didesnė dalis visuomenės yra skeptiškesnė Vakarų užsienio politikai ir palankiau vertina dialogą su Maskva. Dėl to rytinė Vokietija neretai įvardijama kaip jautresnė erdvė informacinei įtakai, ypač rinkimų laikotarpiu.

    AfD naratyvai ir energetikos tema

    Vienas dažniausių dezinformacijos kampanijose naudojamų argumentų siejamas su energetika ir ankstesne priklausomybe nuo rusiškų išteklių. AfD politikai viešai ragina grįžti prie senesnio modelio, kuriame rusiškos dujos esą užtikrintų pigesnę energiją ir atgaivintų pramonę, o tai patraukliai skamba daliai rinkėjų, nusivylusių lėtesniu ekonomikos augimu.

    Tačiau Vokietijos energetikos politika po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo perorientuota į tiekimo diversifikavimą, kad šalis būtų mažiau pažeidžiama politinio spaudimo. Ekspertai pabrėžia, kad priklausomybės atkūrimas reikštų grįžimą į rizikingą situaciją, kai energija tampa ne vien ekonomikos, bet ir geopolitinio šantažo įrankiu.

    Dezinformacija, DI ir rinkimų rizikos

    Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau fiksuojami turinio srautai, kurie imituoja įprastą naujienų vartojimą, tačiau sistemingai stumia vieną politinę kryptį. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie tinklai gali būti ypač veiksmingi, kai jų medžiaga pradeda cirkuliuoti per automatizuotus perpasakojimus, o DI generuojamos santraukos ir rekomendacijos sustiprina pasiekiamumą.

    Vokietijos politinis tikslas, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka gana aiškus: sukurti įspūdį, kad dabartinė valdžia yra nekompetentinga, o alternatyva, palankesnė Maskvai, gali „sutvarkyti“ tiek ekonomiką, tiek saugumo politiką. Tokia schema leidžia vienu metu silpninti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenę ir didinti spaudimą Berlynui keisti kryptį.

    „Rusija ieško partnerių Europoje, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, o artimiausias siekis yra AfD įtaka valdžiai“, – sakė Saksonijos Anhalto CDU politikas Chrisas Schulenburgas.

    Vokietijos pareigūnai ir dalis politinio elito pabrėžia, kad atsakas į tokią įtaką turi būti dvejopas: stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kartu spręsti realias socialines bei ekonomines problemas, kurios daro visuomenę imlesnę paprastiems, bet klaidinantiems pažadams. Artėjant rinkimams rytinėse žemėse, informacinės erdvės stebėsena ir politinių naratyvų faktinė patikra, tikėtina, taps vienu svarbiausių Vokietijos vidaus darbotvarkės klausimų.