CP v2

Tag: Parazitinės infekcijos

  • Spalio kirmėlės: mitai apie vaikus žlunga – taip atpažinsite ir suvaldysite užkratą namuose

    Spalio kirmėlės: mitai apie vaikus žlunga – taip atpažinsite ir suvaldysite užkratą namuose

    Kas yra spalio kirmėlės

    Spalio kirmėlės, dar vadinamos enterobioze, yra dažna žarnyno parazitinė infekcija, kurią sukelia smulkus nematodas Enterobius vermicularis. Patelės paprastai užauga iki maždaug 1 centimetro, patinėliai būna gerokai mažesni.

    Nors infekcija ypač paplitusi ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams, ji nėra vien vaikų problema. Užkratą į namus dažnai parneša vaikas, tačiau vėliau infekcija gali greitai išplisti tarp kitų šeimos narių.

    Kaip plinta ir kodėl kartojasi

    Dažniausias kelias yra fekalinis-oralinis: kirmėlių kiaušinėliai patenka į burną per nešvarias rankas, maistą ar kasdienius paviršius. Rizika išauga, kai po tualeto ar sauskelnių keitimo rankos nuplaunamos nepakankamai kruopščiai.

    Itin svarbus reiškinys yra saviinfekcija, kai dėl niežėjimo kasoma išangės sritis, o kiaušinėliai patenka po nagais ir vėliau vėl nuryjami. Dėl to net ir pradėjus gydymą infekcija neretai atsinaujina, jei kartu neįgyvendinamos higienos priemonės.

    „Spalio kirmėlėmis galime užsikrėsti ir paprastai: pakanka paliesti paviršių, ant kurio yra kiaušinėlių, o vėliau ranka paliesti burną“, – sakė pediatras ir imunologas Wojciechas Feleszko.

    Simptomai, kurie išduoda užkratą

    Būdingiausias požymis yra naktinis išangės srities niežėjimas. Jis dažniausiai sustiprėja naktį, nes tuomet patelės išlenda dėti kiaušinėlių ant odos aplink išangę.

    Dėl to gali prastėti miegas, atsirasti dirglumas, nuovargis ir dėmesio stoka dieną, ypač vaikams. Kartais infekcija būna menkai simptominga arba visai nepastebima, todėl šeimoje ji gali plisti nepastebėta.

    Dažnai žmonės sieja užkratą su odos blyškumu ar dantų griežimu, tačiau šie požymiai nėra patikimi ir nėra laikomi specifiniais. Jei įtariate infekciją, svarbiau vertinti naktinį niežėjimą ir pasikartojantį šeimos narių simptomų ratą.

    Gydymas ir klaidos, dėl kurių jis neveikia

    Enterobiozė paprastai gydoma antiparazitiniais vaistais, kuriuos parenka gydytojas arba vaistininkas pagal amžių ir sveikatos būklę. Dažnas principas yra vienkartinė dozė ir pakartojimas po 2–3 savaičių, nes vaistai veikia parazitus, bet ne visada sunaikina kiaušinėlius.

    Praktikoje viena dažniausių nesėkmių priežasčių yra tai, kad gydomas tik vienas žmogus. Kadangi užkratas lengvai perduodamas artimo kontakto aplinkoje, dažnai rekomenduojama vienu metu gydyti visus namų ūkio narius, net jei dalis jų simptomų nejaučia.

    Dar viena klaida yra pasikliauti vien namų priemonėmis ir nepertraukti perdavimo grandinės. Higiena čia tampa gydymo dalimi: kruopštus rankų plovimas, nagų trumpinimas, ryto higiena, reguliarus patalynės ir apatinių keitimas bei paviršių valymas sumažina pakartotinio užsikrėtimo riziką.

    Ar tai pavojinga ir kam svarbiausia nepraleisti

    Daugeliu atvejų infekcija nėra pavojinga ir sėkmingai išgydoma, tačiau jos nuvertinti nereikėtų. Nuolatinis kasymasis gali sukelti odos pažeidimus ir antrines bakterines infekcijas, o mergaitėms parazitai kartais sudirgina lytinių organų sritį ir gali provokuoti uždegiminius simptomus.

    Retais atvejais aprašomos komplikacijos, įskaitant stipresnius pilvo skausmus ar įtariamą apendicito kliniką, todėl užsitęsę ar stiprūs simptomai turėtų būti aptarti su gydytoju. Svarbu prisiminti ir tai, kad spalio kirmėlės paplitusios ne tik prastesnėmis sąlygomis gyvenančiose bendruomenėse, jos nustatomos ir aukštų pajamų šalyse.

  • Teksase aptiktas žmogaus ir gyvulių audinius pažeidžiantis parazitas: pirmas atvejis nuo 1966 metų

    Teksase aptiktas žmogaus ir gyvulių audinius pažeidžiantis parazitas: pirmas atvejis nuo 1966 metų

    Pirmas patvirtintas atvejis per dešimtmečius

    JAV Žemės ūkio departamentas patvirtino, kad pietų Teksase aptikta Naujojo pasaulio sraigmusės (angl. New World screwworm) sukelta infekcija. Tai pirmas patvirtintas atvejis regione nuo 1966 metų, o parazitas kelia grėsmę gyvulininkystei.

    Atvejis nustatytas trijų savaičių veršeliui La Pryor apylinkėse, maždaug 80 kilometrų nuo JAV ir Meksikos sienos. Pareigūnai pabrėžia, kad šis radinys nereiškia masinio protrūkio, tačiau stebėsena sugriežtinta.

    Kas tai per parazitas ir kaip plinta?

    Sraigmusė yra parazitinė musė, kurios lervos minta šiltakraujų gyvūnų, retais atvejais ir žmonių, audiniais. Patelė kiaušinėlius deda į atviras žaizdas ar gleivines, o išsiritusios lervos ima ardyti aplinkinius audinius.

    Specialistai akcentuoja, kad didžiausia rizika kyla ūkiams ir teritorijoms, kur laikomi galvijai, avys ar kiti šiltakraujai gyvūnai. Maisto produktai nėra užkrečiami šio parazito lervomis, o tinkamai gydant užkrėstas gyvūnas gali pasveikti.

    „Nėra pagrindo manyti, kad šis įsiveržimas lems kenkėjo įsitvirtinimą mūsų šalyje“, – sakė JAV žemės ūkio sekretorė Brooke Rollins.

    Kokie ribojimai ir ką daro veterinarijos tarnybos?

    Teksaso valstijos veterinarijos tarnyba nustatė 20 kilometrų karantino zoną. Joje ribojamas šiltakraujų gyvūnų, įskaitant augintinius, judėjimas už zonos ribų be patikros.

    Tokios priemonės taikomos siekiant kuo anksčiau nutraukti galimą plitimą, nes kenkėjas dažniausiai plinta per užkrėstų gyvūnų judėjimą ir neprižiūrėtas žaizdas. Kartu su karantinu stiprinama ūkių patikrų ir pranešimų sistema.

    Kodėl parazitas sugrįžta ir kuo svarbi sterilizacijos technologija?

    Sraigmusė dešimtmečiais buvo rimta JAV galvijininkystės problema, tačiau praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose ji buvo iš esmės išnaikinta. Tuomet vienu svarbiausių įrankių tapo sterilių vabzdžių technika, kai sterilizuoti patinai mažina populiacijos atsinaujinimą.

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija nurodo, kad šis metodas efektyviausias, kai derinamas su žaizdų priežiūra, nuolatine stebėsena ir greitu užkrėstų atvejų identifikavimu. Pastaraisiais metais parazito paplitimas vėl fiksuojamas kai kuriose Centrinės Amerikos ir Meksikos teritorijose, todėl pasienio regionuose rizika didėja.

    Kokia rizika žmonėms ir kokie simptomai?

    Žmonėms rizika vertinama kaip maža, nes lervos neplinta nuo žmogaus žmogui. Didesnė tikimybė užsikrėsti kyla keliaujant ar ilgiau būnant vietovėse, kur parazitas cirkuliuoja, ypač jei daug laiko praleidžiama lauke ir yra atvirų žaizdų.

    Sveikatos specialistai nurodo, kad signalai, į kuriuos verta reaguoti, yra skausmingos ir negyjančios žaizdos, nemalonus kvapas, kraujavimas, taip pat matomos lervos ar judėjimo pojūtis žaizdoje. Įtarus infekciją, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Europoje šis parazitas nėra įsitvirtinęs ir protrūkių neužfiksuota, tačiau šylantis klimatas ir intensyvios kelionės didina pavienių įvežtinių atvejų tikimybę. Dėl to svarbi ankstyva diagnostika, veterinarinė kontrolė ir tarptautinė stebėsena.