CP v2

Tag: Parduotuvės

  • Norėjote parduotuvėje atidaryti prekę? Vartotojų teisių tarnyba paaiškino, kada tai draudžiama

    Norėjote parduotuvėje atidaryti prekę? Vartotojų teisių tarnyba paaiškino, kada tai draudžiama

    Dalis pirkėjų, dar neatsiskaitę kasoje, bando atidaryti pakuotę, pakelti dangtelį ar nuplėšti apsauginę plėvelę, kad įsitikintų, jog prekė pilna komplektacija. Vartotojų teisių specialistai pabrėžia, kad toks elgesys dažnai neatitinka taisyklių, nes iki apmokėjimo prekė vis dar priklauso parduotuvei.

    Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos praktikoje nuolat kartojasi klausimas, ar pirkėjas gali pats „greitai patikrinti“ prekę dar prekybos salėje. Esminis principas paprastas: apžiūrėti galima, bet pakuotės ar plombos laužyti be leidimo negalima, ypač jei tai gali sumažinti prekės vertę ar ją sugadinti.

    „Kol už prekę nesumokėjote, ji yra pardavėjo nuosavybė, todėl pakuotę ar apsaugas galima atidaryti tik gavus darbuotojo sutikimą“, – teigiama vartotojų teisių specialistų aiškinimuose.

    Pirkėjas turi teisę susipažinti su prekės savybėmis, tačiau tai turi vykti nepažeidžiant higienos reikalavimų ir nepadarant žalos pačiai prekei ar jos pakuotei. Dėl to daugelyje parduotuvių siūlomi testerių sprendimai, demonstraciniai vienetai ar konsultanto pagalba, kai reikia patikrinti komplektaciją.

    Ypač atsargiai vertinamos sandariai supakuotos prekės: maistas, kosmetika, higienos priemonės, taip pat gaminiai su apsauginėmis plombomis ar vienkartinėmis pakuotėmis. Tokiais atvejais savavališkas atidarymas gali būti laikomas netinkamu naudojimu, o kraštutiniais atvejais pardavėjas gali prašyti atlyginti nuostolius, jei prekė tampa nebetinkama parduoti kaip nauja.

    Elektronikos parduotuvėse dažniausiai pateikiami ekspoziciniai modeliai, kuriuos galima apžiūrėti ir išbandyti, o dėl konkrečios dėžutėje esančios prekės patikros rekomenduojama kreiptis į darbuotoją. Drabužius ir avalynę paprastai leidžiama pasimatuoti, tačiau ir čia galioja pareiga elgtis atsargiai, kad prekė nebūtų suniokota ar sutepta.

    Vartotojų teisių ekspertai pataria, jei kyla abejonių dėl komplektacijos, serijos numerių ar prekės būklės, paprašyti konsultanto atidaryti pakuotę jūsų akivaizdoje. Taip išvengiama konfliktų prie kasos, o pirkėjas gauna aiškų patvirtinimą, kad patikra atlikta teisėtai ir pagal parduotuvės tvarką.

  • Kiaušinių dėžutėse slepiasi gudrybės: ką reiškia užrašai ir kaip parduotuvėje išsirinkti geriausius

    Kiaušinių dėžutėse – vis daugiau užrašų, kurie žada geresnę kokybę ar humaniškesnį auginimą. Tačiau dalis jų yra rinkodariniai, o svarbiausi faktai dažnai pasislepia smulkiame šrifte. Pirkėjams verta žinoti, ką realiai reiškia dydžiai, kokybės klasės ir auginimo sąlygos.

    Europos Sąjungoje prekyboje dažniausiai sutinkami A klasės kiaušiniai – tai vartojimui skirti kiaušiniai, kurių lukštas turi būti švarus, nepažeistas, o vidus – be pašalinių kvapų. B klasės kiaušiniai paprastai keliauja į pramonę, todėl įprastose parduotuvėse pasitaiko retai.

    Kitas dažnas painiavos šaltinis – dydžiai. Ant dėžutės nurodytos raidės S, M, L ar XL reiškia ne „gerumą“, o kiaušinio svorio kategoriją, todėl receptuose svarbu laikytis nurodymų: didesnis kiaušinis gali pakeisti tešlos ar kremo konsistenciją. Dėl to kepant dažniausiai patogiausia rinktis M arba L, jei receptas nenurodo kitaip.

    Kas išduoda auginimo būdą?

    Svarbiausia informacija Europos Sąjungoje dažniausiai užkoduota ant paties kiaušinio. Pirmasis skaičius nurodo vištų laikymo būdą: 0 reiškia ekologinę gamybą, 1 – laikymą laisvai su išėjimu į lauką, 2 – laikymą tvarte, 3 – laikymą narvuose. Likusi kodo dalis paprastai nurodo šalį ir ūkio identifikaciją.

    Užrašai ant pakuotės, tokie kaip „kaimiški“ ar „švieži“, nebūtinai reiškia konkrečias, patikrinamas sąlygas. Patikimiausia remtis kodu ant kiaušinio, sertifikavimo ženklais ir privaloma informacija apie kilmę bei tinkamumo terminą.

    Jei renkatės ekologiškus kiaušinius, verta žinoti, kad ekologinė gamyba paprastai reiškia griežtesnius reikalavimus pašarui ir laikymo sąlygoms, tačiau ji savaime negarantuoja „skanesnio“ kiaušinio. Skonis ir trynio spalva dažnai labiau susiję su pašaru, o ne vien su laikymo tipu.

    Trynio spalva ir lukšto mitai

    Vienas gajausių mitų – kad tamsiai oranžinis trynys reiškia geresnę maistinę vertę. Iš tiesų trynio spalvą dažniausiai lemia lesalo sudėtis ir jame esantys pigmentai, todėl ryškesnis trynys nebūtinai reiškia daugiau baltymų ar geresnę kokybę.

    Taip pat dažnai manoma, kad rudas lukštas yra „sveikesnis“ nei baltas. Lukšto spalvą pirmiausia lemia vištos veislė, o maistinė vertė paprastai nesikeičia vien dėl spalvos. Svarbiau atkreipti dėmesį į šviežumą, laikymą ir kilmę.

    Kaip suprasti, ar kiaušiniai švieži?

    Parduotuvėje svarbiausia tikrinti tinkamumo vartoti terminą ir laikymo sąlygas. Namuose šviežumą galima įvertinti paprastu vandens testu: šviežesnis kiaušinis dažniau guli ant dugno, o senesnis – labiau stojasi ar net ima plūduriuoti, nes didėja oro kamera.

    Kulinarijoje šviežumas ypač svarbus, kai norite gražios formos kepto ar virtų be lukšto kiaušinių – tirštesnis baltymas mažiau išsilieja. Tuo metu senesni kiaušiniai dažnai patogesni kietai virti, nes juos paprastai lengviau nulupti, o tekstūros skirtumai patiekaluose mažiau pastebimi.

    Maisto saugai svarbu ir tai, kad kiaušinius reikėtų laikyti šaldytuve stabilioje temperatūroje ir vengti didelių temperatūros svyravimų. Taip mažinama kondensato rizika ir tikimybė, kad bakterijos lengviau pateks per porėtą lukštą, ypač jei lukštas turi mikroįtrūkimų.

  • Akcijinė mėsa parduotuvėje vilioja: ekspertė įspėja, kada pirkinys gali baigtis blogai

    Brangstant maistui vis daugiau pirkėjų žvalgosi į parduotuvėse pažymėtą „vadovo pasiūlymą“ ar kitą nukainotos mėsos lentyną. Dažniausiai tokia mėsa nėra sugedusi, ji tiesiog artėja prie pardavimo termino pabaigos arba atrodo mažiau patraukliai.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad mažesnė kaina dažniau reiškia trumpesnį laiką iki pagaminimo, o ne automatiškai prastesnį saugumą. Didžiausia rizika pirkėjui kyla tuomet, kai prekė jau rodo aiškius gedimo požymius arba buvo laikyta netinkamai.

    Kodėl mėsa nukainojama?

    Pagrindinė priežastis paprasta: artėja ant pakuotės nurodyta pardavimo data. Kol mėsa laikoma artimoje nuliui temperatūroje, bakterijų dauginimasis lėtėja, tačiau išėmus į vitriną laikas pradeda „tiksėti“ greičiau.

    Kita dažna priežastis – atsargų valdymas, kai parduotuvė gauna per didelį kiekį konkretaus gabalo arba pirkėjai jo perka mažiau nei planuota. Nukainojama ir dėl išvaizdos: netolygaus gabalo, mažiau riebalų, prastesnės formos, kuri vėliau gali apsunkinti kepimą.

    Sugedusi ar nesaugi: skirtumas svarbus

    Maisto saugos požiūriu „sugedusi“ ir „nesaugi“ nėra tas pats. Produktas gali atrodyti prastai, patamsėti dėl natūralių procesų, tačiau dar nebūti pavojingas, jei laikytas tinkamai ir neturi aiškių gedimo požymių.

    Problema ta, kad pavojingi mikroorganizmai ne visada išduoda save kvapu ar spalva, o gedimą sukeliantys procesai kartais pasireiškia greičiau ir akivaizdžiau. Todėl nuolaida neturėtų būti vienintelis argumentas, ypač jei mėsa planuojama valgyti nepakankamai termiškai apdorota.

    Kaip išsirinkti nukainotą mėsą?

    Pirmiausia verta įvertinti kvapą: jei juntamas aitrokas, salstelėjęs, nemalonus ar pūvimo kvapas, tokio pakelio geriau nepirkti. Išvaizda taip pat svarbi: vištiena ir kiauliena neturi būti pilkšva, žalsva ar lipni, o riebalai neturėtų būti pageltę.

    Raudona mėsa gali paruduoti dėl oksidacijos, ir tai nebūtinai reiškia gedimą, tačiau tai signalas, kad produktas senesnis. Įspėjamasis ženklas – daug skysčio pakuotėje: tai gali rodyti prastėjančią kokybę, o kai kuriais atvejais ir netinkamą laikymą.

    Didesnio atsargumo paprastai reikia faršui, nes sumalant padidėja paviršiaus plotas ir atsiranda daugiau vietų bakterijoms išlikti. Jei renkatės akcijinį faršą, prioritetas turėtų būti nepriekaištinga pakuotė ir aiškus planas jį greitai paruošti.

    Laikymas ir paruošimas: ką būtina žinoti

    Pirkėjai dažnai tikisi, kad šaldymas išsprendžia viską, tačiau šaldiklis sustabdo bakterijų dauginimąsi tik tol, kol temperatūra išlieka pastovi. Be to, šaldymas ne sunaikina visus pavojingus mikroorganizmus, todėl atitirpinus jie gali vėl suaktyvėti.

    Jei mėsa artėja prie pardavimo termino pabaigos, saugiausia ją kuo greičiau termiškai apdoroti. Šiek tiek senesni gabalai dažnai geriau tinka troškiniams ar ilgesniam kepimui, o ne greitam apkepimui, kai vidus lieka ne iki galo iškepęs.

    Ypač atsargūs turėtų būti nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas silpnesnis. Jei kyla nors menkiausia abejonė dėl kvapo, tekstūros ar laikymo, saugiausia taisyklė lieka ta pati: geriau išmesti nei rizikuoti.

  • Lenkijoje artėja ilgas gegužės savaitgalis: kuriomis dienomis parduotuvės užsidarys?

    Lenkijoje artėja ilgas gegužės savaitgalis: kuriomis dienomis parduotuvės užsidarys?

    Lenkijoje prasidedant ilgesniam gegužės savaitgaliui pirkėjams verta iš anksto suplanuoti apsipirkimą. Dalis dienų yra valstybinės šventės, todėl dauguma parduotuvių nedirbs arba dirbs ribotai.

    Gegužės 1 diena: daug kas uždaryta

    Gegužės 1 dieną Lenkijoje minima Darbo šventė, kuri yra nedarbo diena. Dėl to didžioji dalis prekybos vietų nedirba, o kasdieniams pirkiniams dažniausiai lieka tik ribotos alternatyvos.

    Tokiu metu pirkėjai dažniau renkasi degalines, kuriose paprastai būna bazinis maisto ir būtiniausių prekių asortimentas. Tačiau pasirinkimas jose dažniausiai mažesnis, o kainos gali būti aukštesnės nei didžiuosiuose prekybos tinkluose.

    Gegužės 2 diena: įprasta darbo diena

    Gegužės 2 dieną Lenkijoje minima Valstybės vėliavos diena ir Lenkų užsienyje diena, tačiau tai nėra nedarbo diena. Dėl to parduotuvės paprastai dirba įprastu režimu, o didieji prekybos centrai priima pirkėjus kaip ir kitomis darbo dienomis.

    Vis dėlto praktikoje darbo laikas gali skirtis priklausomai nuo vietos ir prekybos tinklo, ypač jei savaitgalis išpuola šalia šventinių dienų. Prieš vykstant apsipirkti dažnai verta pasitikrinti konkrečios parduotuvės darbo laiką.

    Gegužės 3 diena: vėl šventė ir ribojimai

    Gegužės 3 dieną minima Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena, todėl dauguma parduotuvių vėl nedirba. Šventinėmis dienomis Lenkijoje galioja prekybos ribojimai, kurie apima tiek prekybą, tiek su prekyba susijusias veiklas.

    Dažniausiai atviros lieka tik tokios prekybos vietos, kuriose už prekystalio dirba patys savininkai. Tai reiškia, kad dalis mažų, privačių parduotuvių gali veikti, tačiau jų darbo laikas ir prekių pasirinkimas paprastai būna riboti.

    Prekybos ribojimai sekmadieniais ir švenčių dienomis Lenkijoje taikomi nuo 2018 metais įsigaliojusios tvarkos. Todėl ilgieji savaitgaliai ir valstybinės šventės dažnai tampa laikotarpiu, kai pirkėjams tenka apsipirkti iš anksto ir tiksliau planuoti kasdienes išlaidas.

  • „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    Augimas išliko dviženklis

    „Žabka“ grupė paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: galutinio pirkėjo pardavimai augo 12 proc. per metus ir pasiekė apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginamųjų pardavimų augimas (like for like) sudarė 3,2 proc.

    Bendrovė nurodė, kad pirmųjų metų mėnesių rezultatus slopino nepalankūs orai, mažinę pirkėjų srautus. Vėliau, gerėjant orams, pardavimų dinamika, pasak įmonės, spartėjo.

    Pelningumas gerėjo, nuostolis mažėjo

    Koreguota EBITDA per ketvirtį didėjo 13,1 proc. ir siekė apie 157 mln. eurų. Koreguotos EBITDA marža paaugo iki 9,1 proc. nuo 9,0 proc. prieš metus, o tai bendrovė sieja su masto efektu ir sąnaudų optimizavimu, įskaitant logistiką bei energijos vartojimą.

    „Žabka“ taip pat pranešė, kad koreguotas grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 12 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 18 mln. eurų. Bendrovė tai aiškina geresniu veiklos rezultatu ir mažesnėmis finansavimo sąnaudomis.

    Plėtra Lenkijoje ir Rumunijoje

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Žabka“ atidarė 435 naujas parduotuves Lenkijoje ir Rumunijoje. Kovo pabaigoje tinklas, bendrovės duomenimis, turėjo 12 750 parduotuvių, tai yra 11,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Įmonė pakartojo anksčiau skelbtus plėtros planus: 2026 metais siekia atidaryti daugiau nei 1 300 naujų parduotuvių, o iki 2028 metų pabaigos tinklą išplėsti iki maždaug 16 000 taškų. Investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo 8 proc. ir sudarė apie 70 mln. eurų, daugiausia nukreiptos į naujų parduotuvių atidarymą ir esamų modernizavimą.

    „Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų verslo modelio atsparumą, o augantis mastas, kaštų disciplina ir investicijos į technologijas sudaro tvirtą pagrindą augimui“, – sakė „Žabka“ vadovas Tomasz Suchański.

    Nuo autonominių parduotuvių iki skaitmeninių paslaugų

    „Žabka“ veikia kaip convenience formato parduotuvių tinklas, didžiąja dalimi vystomas franšizės principu. Grupė taip pat plėtoja autonominių, be personalo veikiančių parduotuvių konceptą „Żabka Nano“.

    Be fizinio tinklo, grupė akcentuoja skaitmeninių paslaugų kryptį: į ją įtraukiami su maistu ir užsakymų valdymu susiję prekių ženklai, taip pat maisto prekių pristatymo ir e. prekybos sprendimai. 2024 metais grupė pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“, taip išplėsdama veiklą už Lenkijos ribų.

    „Žabka“ akcijos Varšuvos biržoje kotiruojamos nuo 2024 metų spalio 17 dienos, kai įvyko pirminis viešas akcijų siūlymas. Rinkos dalyviai šios bendrovės rezultatus dažnai vertina kaip indikatorių, kaip kinta kasdienio vartojimo paklausa ir pirkėjų srautai mažmeninės prekybos segmente.