CP v2

Tag: Parkai

  • Mokslininkai rado silpnąją erkių vietą: paprasta priemonė takams sumažino jų 99 proc.

    Mokslininkai rado silpnąją erkių vietą: paprasta priemonė takams sumažino jų 99 proc.

    Eksperimentas Kanadoje nustebino rezultatais

    Erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose, bet ir miestuose: parkuose, soduose, prie pėsčiųjų ir dviračių takų. Dėl to auga ir erkių platinamų ligų rizika, todėl ieškoma priemonių, kurias būtų galima pritaikyti be brangių infrastruktūros projektų.

    Kanadoje, Otavos žaliojoje juostoje, atliktas lauko eksperimentas parodė, kad takų pakraščiuose naudojama visai paprasta medžiaga gali reikšmingai sumažinti erkių kiekį ten, kur daugiausia vaikšto žmonės. Tyrėjai stebėjo, kaip keičiasi erkių gausa šalia skirtingai įrengtų takų atkarpų.

    Medienos skiedros tapo barjeru erkėms

    Mokslininkai vertino uosinių medienos skiedrų poveikį, kai jos paskleidžiamos palei takus. Buvo lyginamos įprastos skiedros ir skiedros, apdorotos deltametrinu, kuris kai kuriose šalyse naudojamas kenkėjų kontrolei.

    Per dvejus metus prie takų atkarpų su deltametrinu apdorotomis skiedromis užfiksuotas iki 99 proc. mažesnis aptinkamų erkių skaičius. Naudojant įprastas skiedras erkių sumažėjo maždaug 48 proc., o rezultatai paskelbti mokslo žurnale Ticks and Tick-borne Diseases.

    Kodėl tai veikia ir ką svarbu įvertinti

    Tyrėjai aiškina, kad vienas svarbiausių veiksnių yra fizinė aplinka: skiedros sukuria sausesnę juostą tarp augalijos ir tako. Erkėms palankesnė drėgna terpė, todėl joms sunkiau pereiti per sausą, birų sluoksnį ir pasiekti vietas, kur dažniausiai būna žmonės.

    Kartu pabrėžiama, kad skiedros gali būti gaunamos vietoje, iš želdynų priežiūros darbų, todėl sprendimas nėra brangus ir teoriškai pritaikomas daugelyje rekreacinių teritorijų. Vis dėlto, vertinant apdorotų skiedrų taikymą, būtina atskirai nagrinėti deltametrino poveikį kitiems organizmams ir laikytis vietinių aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos reikalavimų.

    Erkės platina ne vieną ligą, o dažniausiai minimą grėsmę kelia Laimo liga ir erkinis encefalitas. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į klimato kaitos tendencijas: švelnesnės žiemos ir ilgesnis šiltasis sezonas daugelyje regionų sudaro palankesnes sąlygas erkėms plisti ir ilgiau išlikti aktyvioms.

    Tyrėjų teigimu, tokios priemonės, kurios mažina erkių kiekį būtent intensyvaus lankomumo vietose, gali tapti papildoma grandimi šalia įprastų rekomendacijų. Jos apima tinkamą aprangą, repelentų naudojimą, kūno apžiūrą po buvimo gamtoje ir skiepijimą nuo erkinio encefalito, kai jis rekomenduojamas.

  • Mažeikiuose tvarkomas miestas ir poilsiavietė prie Ventos: atnaujinamas smėlis, suolai, aikštelės

    Mažeikiuose tęsiami kasdieniai miesto priežiūros darbai: šluojami pėsčiųjų takai, renkamos šiukšlės, remontuojamos ar keičiamos šiukšliadėžės, pjaunama žolė. Savivaldybė taip pat vykdo ir planinius darbus, kurie apima tiek poilsio erdves, tiek vaikų žaidimų aikšteles.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas miesto poilsiavietei prie Ventos, kur atnaujinama infrastruktūra ir paruošiama saugesniam bei patogesniam naudojimui. Prie „Laivo“ žaidimų aikštelės senas smėlis pakeistas nauju, į upę įleisti plūdurai, o suolai tvarkomi ir sutvirtinami.

    Pokyčiai parkuose ir aikštelėse

    Melioratorių parke atliekami fontano teritorijos dangos darbai, tvarkoma akmens trinkelių danga. Taip pat sutvarkyta lūžusi čiuožykla, kad įrenginys atitiktų saugumo reikalavimus ir nekeltų rizikos vaikams.

    Vaikų žaidimų aikštelėse vyksta priežiūra ir atnaujinimai: ravimi aikštelių pagrindai, papildomas smėlis, o nesaugūs įrenginiai išmontuojami. Sugadinti elementai remontuojami, kad aikštelės būtų tinkamos kasdieniam naudojimui viso sezono metu.

    Daugiau dėmesio želdynams

    Želdynų priežiūra Mažeikiuose apima ne tik pjovimą, bet ir pokyčius, kurie prisideda prie biologinės įvairovės. Pervažos gatvėje pirmą kartą mieste įrengiamos žydinčios pievos, kurios vasarą gali sumažinti intensyvaus šienavimo poreikį ir sudaryti palankesnes sąlygas vabzdžiams.

    Gamyklos gatvėje ir Ventos gatvėje genimi medžiai, pakeliamos jų lajos, siekiant pagerinti matomumą, sumažinti šakų lūžimo riziką ir užtikrinti patogesnį judėjimą pėstiesiems. Savivaldybė primena, kad dalis darbų priklauso nuo oro sąlygų, todėl grafikai gali kisti.

  • Dobrzycos rūmai Lenkijoje: ką pamatyti klasicistinėje rezidencijoje ir 10 ha parke?

    Dobrzycos rūmai Lenkijoje: ką pamatyti klasicistinėje rezidencijoje ir 10 ha parke?

    Rezidencijos istorija ir ištakos

    Dobrzycos rūmai Didžiosios Lenkijos regione siejami su Augustynu Gorzenskiu, Ketverių metų seimo pasiuntiniu ir karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio kanceliarijos vadovu. Būtent jis 1795–1799 metais inicijavo klasicistinės rezidencijos, sodo ir dvaro ūkinių pastatų statybas.

    Rūmai iškilo senesnės, viduramžiais čia buvusios Dobrzycki giminės rezidencijos vietoje. Projektas priskiriamas architektui Stanislawui Zawadzkiui, o interjerų dekoras, kaip nurodo muziejiniai aprašymai, buvo tobulinamas iki 1804 metų.

    Kuo išskirtiniai rūmai?

    Dobrzycos rūmai dažnai išskiriami kaip neįprastos formos XVIII amžiaus pabaigos klasicizmo pavyzdys, ypač dėl reprezentacinio fasado sprendimų. Pastatų planas sudarytas iš stačiakampių korpusų, kurie suformuoja L raidės kompoziciją.

    Virš pagrindinio įėjimo lankytojus pasitinka Horacijaus citata, kurios prasmė nusako prisirišimą prie gimtojo kampelio. Fasade taip pat matomi herbai Drogosław ir Nałęcz, o skirtingų pusių ašiškumas pabrėžia simetrišką, bet dinamišką rūmų architektūrą.

    Viduje dėmesį traukia reprezentacinės erdvės: valgomasis, biblioteka, didžioji salė ir kiti kambariai, kuriuose išliko polichromijos bei lipdybos dekoras. Vienas ryškesnių pavyzdžių minimas salonas su gausiais reljefiniais motyvais, būdingais klasicizmo puošybai.

    Muziejus, ekspozicijos ir parkas

    Po 1816 metų rūmų savininkai keitėsi, o po 1945 metų kompleksas ėmė nykti. Naujas etapas prasidėjo 1988 metais, kai rūmai tapo Poznanės nacionalinio muziejaus padaliniu, o šiandien čia veikia Dobrzycos žemvaldystės muziejus.

    Ekspozicijose pristatoma Lenkijos žemvaldžių istorija, senojo dvaro tradicijos, taip pat atskiros teminės parodos, tarp jų ir pasakojimai apie masoneriją. Lankytojai dažnai išskiria valgomąjį su įspūdingu stalu ir kompleksiškai sukomplektuotu XIX–XX amžiaus interjeru.

    Rūmus supa maždaug 10 hektarų kraštovaizdžio parkas, kuriame įvardijami dešimtys gamtos paminklų ir keli parkų statiniai. Teritorijoje yra trys tvenkiniai, paviljonai, Panteonas, taip pat dirbtinė sala su monopteriu.

    Parke auga ąžuolai, platanai, bukai, liepos, kaštonai ir skroblai, o išskirtiniais egzemplioriais įvardijami itin seni medžiai, siejami su XVII ir XVIII amžiais. Dėl šios priežasties apsilankymas Dobrzycoje dažnai planuojamas ne tik dėl rūmų, bet ir dėl ramaus pasivaikščiojimo istorinėje žaliojoje erdvėje.

  • Salantai sužaliavo per vieną dieną: miesto centre ir parke pasodinta 200 medžių bei krūmų

    Salantuose trečiadienį pirmą kartą surengta medžių ir žydinčių krūmų sodinimo akcija. Per talką miesto centre ir parke pasodinta 200 sodinukų, taip papildant viešąsias erdves naujais želdiniais.

    Akcijos metu Salantai pasipildė liepomis, guobomis, klevais, vaismedžiais ir šermukšniais. Taip pat pasodinta įvairių krūmų ir žydinčių augalų, tarp jų lanksvų, putinų, ligustrų, pūslenių, hortenzijų ir rododendrų.

    Prie sodinimo prisidėjo Salantų ir Imbarės seniūnijų, bibliotekos, Socialinių paslaugų centro, Salantų regioninio parko darbuotojai bei kiti vietos gyventojai. Į talką žmonės rinkosi šeimomis, su draugais ar kolegomis, dalis atvyko ir po vieną.

    Ypatingas simbolinis akcentas atsirado šalia pernai vėjo neatlaikiusio, anksčiau storiausiu Lietuvoje laikyto kaštono vietos. Specialios technikos pagalba čia pasodintas naujas medelis, kuris turėtų pratęsti šios vietos istoriją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Salantuose surengta akcija yra tęsinys iniciatyvos, kuri pavasarį tradiciškai vykdavo Kretingoje miesto gimtadienio proga. Šiemet ji pirmą kartą peržengė Kretingos ribas, o Salantai tapo nauju želdinimo talkos tašku.

    Tokios iniciatyvos Lietuvoje tampa vis labiau matomos dėl kelių priežasčių: savivaldybės ieško sprendimų karščio bangų poveikiui mažinti, želdynai padeda valdyti liūčių vandenį, o miestų planavime vis daugiau dėmesio skiriama šešėliui ir biologinei įvairovei. Praktikoje tai reiškia ne tik naujus medžius, bet ir įvairesnius krūmus bei žydinčius augalus, kurie svarbūs apdulkintojams ir miesto ekosistemoms.

    Vietos bendruomenei tai ir proga sutelkti žmones bendram darbui, o pasodinti želdiniai turėtų ilgainiui pakeisti miesto vaizdą. Kad sodinukai prigytų, artimiausiu metu svarbiausia jų priežiūra, ypač laistymas sausros periodais ir apsauga nuo pažeidimų.

  • Tyrimas: miesto paukščiai moterų vengia labiau nei vyrų – mokslininkai ieško paaiškinimo

    Miesto parkų paukščiai į žmones reaguoja ne vien pagal artėjimo greitį ar judesį, bet, panašu, ir pagal lytį. Italijos mokslininkų komanda, apibendrinusi stebėjimus skirtingose šalyse, nustatė, kad paukščiai moterims dažniau leidžia prieiti trumpesniu atstumu nei vyrams.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale People and Nature ir apėmė 5 Europos valstybes: Čekiją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją ir Ispaniją. 2023 metų pavasarį miesto parkuose ir žaliosiose zonose užfiksuotas 2 581 atvejis, apimantis 37 paukščių rūšis, vertinant jų reakciją į artėjantį žmogų.

    Eksperimente naudota standartizuota metodika, siekiant sumažinti pašalinius skirtumus. Prie paukščių įprastu žingsniu artėjo moteris ir vyras, panašaus ūgio, vilkintys vienodų spalvų drabužius, kad būtų kuo labiau suvienodintas vizualinis fonas.

    „Galime atmesti akivaizdžios kūno sandaros įtaką, nes moteris ir vyras šiame objekte buvo vienodo ūgio ir slėpė plaukus, jei jie buvo ilgesni nei partnerio“, – teigė tyrėjai.

    Nepaisant pastangų sulyginti sąlygas, rezultatas kartojosi: paukščiai vyrus vidutiniškai prisileisdavo maždaug 1 metru, arba 11 proc., arčiau nei moteris. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad efektas matytas visose penkiose šalyse ir daugumai tirtų rūšių.

    Be to, analizuojant duomenis pastebėta ir dar viena bendra tendencija: patinai paukščiai dažniau buvo drąsesni už pateles ir leisdavo žmogui priartėti labiau. Tokios įžvalgos svarbios miesto ekologijai, nes prisileidimo atstumas dažnai naudojamas kaip streso ir prisitaikymo prie urbanizuotos aplinkos rodiklis.

    Kodėl paukščiai taip skirtingai reaguoja į žmones, tyrėjai kol kas atsakyti negali. Aptariamos kelios hipotezės: labai subtilūs eisenos skirtumai, kvapai, balso tembras ar net ankstesnės žmonių ir paukščių sąveikos, galėjusios formuoti ilgalaikius elgsenos modelius.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad šiuo metu tai tik galimi paaiškinimai, kuriuos dar reikia patikrinti papildomais eksperimentais. Kadangi duomenys surinkti skirtingose šalyse ir įvairiose miesto erdvėse, tyrimas laikomas reikšmingu žingsniu, bet ne galutiniu atsakymu, kas tiksliai lemia paukščių atsargumą.

  • Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Žalia šviesa Šeškinės šlaitams

    Vilniuje išduotas statybos leidimas projektui „Mamutų slėnis“, kuris numato sutvarkyti apie 32 hektarų teritoriją Šeškinės šlaituose, greta prekybos centro „Akropolis“ ir planuojamo Nacionalinio stadiono. Čia planuojamos regyklos, pėsčiųjų takai ir edukacinės erdvės, o visas maršrutas, priklausomai nuo tempo, gali užtrukti nuo maždaug valandos iki dviejų.

    Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o pirmiesiems etapams jau suplanuoti rangos pirkimai. Numatyta įrengti pagrindinį įėjimą nuo Geležinio Vilko gatvės, laiptus, poilsio aikšteles, pėsčiųjų tiltą ir jungtis, kurios sujungs teritoriją su stadiono prieigomis.

    Takai iki medžių lajų

    Vienas ryškiausių sprendimų – reljefo vietose takus kelti aukščiau, kad jie būtų patogesni ir pritaikomi žmonėms su negalia. Dėl to dalis maršrutų kai kuriose atkarpose priartės prie medžių lajų, o lankytojams atsivers platesnės miesto panoramos.

    Teritorijoje taip pat numatomi augalų sodai, suformuoti pagal skirtingus Žemės raidos laikotarpius, bei žaidimų ir poilsio zonos. Greta istorinių amunicijos sandėlių planuojama įrengti teminį taką, kuris papildys visą pasivaikščiojimo patirtį.

    Ledynmečio pasakojimas miesto viduryje

    „Šeškinės šlaitai pasižymi itin išraiškinga geomorfologija, o papildžius teritoriją edukaciniais elementais, lankytojai galės ne tik grožėtis, bet ir pažinti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Ledynmečio istoriją siekiame perteikti ne tik informaciniais stendais, o patyrimu: vienas maršrutas per teritoriją truks maždaug valandą, o su vaikais ir sustojant poilsio stotelėse – net ir dvi“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

    Koncepcija remiasi idėja, kad Vilnius yra ties paskutiniojo apledėjimo riba, todėl miesto apylinkių reljefas ir nuogulos leidžia aiškiai pasakoti apie ledyno tirpsmo vandenų formuotą kraštovaizdį. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais siekiant išsaugoti tirpsmo vandenų suklotų sluoksniuotų nuosėdų fragmentą.

    Projekto idėją pasiūlė konkurso būdu atrinkta bendrovė „Bauland“, o techninius sprendinius rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais. Į parko struktūrą planuojama integruoti meninius akcentus, tarp jų ir bronzinį reljefo maketą, taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms, kurių įgyvendinimo forma dar bus sprendžiama atskirai.

    Istoriniai duomenys rodo, kad Vilniuje ir jo apylinkėse būta mamutų kaulų radinių, o XIX amžiuje Vilniaus universiteto kolekcijoje buvo fiksuojamas reikšmingas tokių eksponatų skaičius. Dalis anksčiau minimų radimviečių šiandien yra urbanizuotos, todėl Šeškinės šlaitai vertinami kaip tinkama vieta nuosekliai papasakoti apie ledynmetį ir šio laikotarpio gyvūniją miesto kontekste.

    Numatoma, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės 2026 metų pabaigoje, o lankytojams „Mamutų slėnis“ turėtų atsiverti 2028 metų antroje pusėje. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis, kurios, kaip nurodoma, sudarys apie 5,4 mln. eurų.