CP v2

Tag: Parlamentinė neliečiamybė

  • Europos Parlamentas panaikino italų europarlamentaro neliečiamybę: tyrimas dėl „Huawei“ kyšių

    Europos Parlamentas panaikino italų europarlamentaro neliečiamybę: tyrimas dėl „Huawei“ kyšių

    Europos Parlamentas Strasbūre balsavimu panaikino italų centro dešinės europarlamentaro Fulvio Martusciello parlamentinę neliečiamybę. Tai atveria kelią Belgijos teisėsaugai tęsti tyrimą dėl galimos korupcijos, siejamos su Kinijos technologijų bendrove „Huawei“.

    Belgijos tyrėjai aiškinasi įtarimus, kad Europos Parlamente galėjo būti vykdoma aktyvi korupcija, klastojami dokumentai ir galimai plaunami pinigai. Prokuratūra nurodo, kad galimas neteisėtas poveikis būtų buvęs naudingas „Huawei“, o pati bendrovė šiuos kaltinimus neigia.

    Kas sprendžiama panaikinus neliečiamybę

    Parlamentinė neliečiamybė pati savaime nereiškia kaltės pripažinimo, tačiau ji riboja nacionalinių institucijų galimybes atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Panaikinus apsaugą, Belgijos prokuratūra gali pilnai taikyti įprastas procedūras, įskaitant apklausas ir papildomų finansinių srautų patikrą.

    Prieš balsavimą F. Martusciello kreipėsi į kolegas, teigdamas, kad prokurorų įtarimai paremti aplaidumu ir paviršutiniškumu. Jis aiškino, kad banko pervedimai, kuriuos tyrėjai sieja su „Huawei“, esą buvo paskolos grąžinimas, o pats politikas neigė bet kokius pažeidimus.

    Kiti europarlamentarai neliečiamybę išsaugojo

    Tuo pačiu balsavimu Europos Parlamentas nusprendė nepanaikinti neliečiamybės dar trims europarlamentarams iš Maltos, Italijos ir Bulgarijos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į teisininkų išvadą, kad pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti analogiškam tyrimo išplėtimui jų atžvilgiu.

    Ši byla vyksta jautriame kontekste, kai ES institucijos vis griežčiau vertina interesų konfliktus ir lobistinę veiklą, ypač susijusią su geopolitinę riziką keliančiomis technologijomis. Pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas ryšiams su trečiųjų šalių įmonėmis, jų įtakos bandymams ir skaidrumo užtikrinimui priimant sprendimus.

    Tyrimą lydi kritika dėl klaidų

    Kartu europarlamentarai viešai reiškė nepasitenkinimą dėl, jų vertinimu, tyrime pasitaikiusių Belgijos institucijų klaidų. Tarp minėtų epizodų buvo atvejai, kai veiksmai priskirti ne tam asmeniui dėl sutampančių pavardžių, taip pat situacijos, kai procedūros pradėtos neįvertinus, ar asmuo tuo metu išvis turėjo europarlamentaro statusą.

    Vis dėlto šie nesklandumai nepanaikina pagrindinio klausimo, kurį dabar turės atsakyti tyrimas: ar Europos Parlamente buvo mėginta daryti neteisėtą įtaką sprendimams, o jei taip, kokie asmenys ir kokiais kanalais galėjo būti įtraukti.

  • ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    Europos prokurorė Laura Codruța Kövesi kreipėsi į Europos Komisiją, perspėdama dėl Graikijos žingsnių, kurie, jos teigimu, apsunkintų Europos prokuratūros darbą šalyje. Konfliktas kilo vykstant tyrimui dėl galimo plataus masto sukčiavimo, susijusio su žemės ūkio parama ir ES lėšų panaudojimu.

    Pasak Europos prokuratūros, Atėnai pateikė teisės aktų pataisą, kuri faktiškai galėtų užkirsti kelią Europos prokurorams tirti parlamento narių veiksmus. Tai ypač jautru, nes tyrime minimi politikai ir keli valdančiosios partijos atstovai jau siejami su byla.

    Kas kelia įtampą tarp Atėnų ir EPPO

    Europos prokuratūra pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai buvo stumiami skubos tvarka, o tai, jos vertinimu, mažina galimybes efektyviai tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, patenkančius į EPPO kompetenciją. EPPO tiria įtariamą neteisėtą ES biudžeto lėšų panaudojimą, įskaitant sukčiavimą subsidijomis.

    „Skubotas sprendimas daro neigiamą poveikį EPPO galimybėms veiksmingai tirti ir persekioti nusikaltimus Graikijoje“, – sakė Laura Codruța Kövesi.

    Ji taip pat oficialiai kreipėsi į Graikijos teisingumo ministrą Giorgos Floridis, prašydama įvertinti, kaip pataisa atsilieps tyrimų nepriklausomumui ir bendradarbiavimui su Europos institucijomis. EPPO akcentuoja, kad valstybės narės privalo užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo principą.

    Deleguotų prokurorų kadencijos ir nepriklausomumo klausimas

    EPPO laiške Europos Komisijai atkreipė dėmesį ir į deleguotų Europos prokurorų kadencijų pratęsimą. Teigiama, kad Graikijos Aukščiausioji teisėjų taryba atsisakė pratęsti trijų deleguotų prokurorų įgaliojimus penkeriems metams, kaip buvo prašoma, ir tai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo garantijų.

    Minėti prokurorai dirba su byla, kurioje tiriamas galimas piktnaudžiavimas žemės ūkio paramos mechanizmais ir įtariamas neteisėtas lėšų pasisavinimas. EPPO jau yra perdavusi bylų medžiagą Graikijos parlamentui, prašydama svarstyti kai kurių parlamentarų neliečiamybės panaikinimą.

    Ką tai gali reikšti Graikijai ir ES lėšų kontrolei

    Šis ginčas didina spaudimą Graikijos vyriausybei, nes tyrimas tiesiogiai susijęs su ES pinigų apsauga ir paramos sistemos patikimumu. Tokie tyrimai paprastai apima ne tik galimą sukčiavimo schemų organizavimą, bet ir kontrolės spragas, kurios leidžia neteisėtai gauti išmokas.

    Europos Komisija, gavusi skundą, gali prašyti paaiškinimų ir vertinti, ar nacionaliniai sprendimai neprieštarauja ES teisei bei EPPO veiklos principams. EPPO savo ruožtu signalizuoja, kad bet koks politinis ar teisinis barjeras tiriant ES lėšų panaudojimą gali turėti platesnių pasekmių pasitikėjimui bendra finansine sistema.