Kosove sekmadienį vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie taps trečiaisiais per pastaruosius 18 mėnesių. Šalis į balsadėžes grįžta po to, kai susiskaldęs parlamentas laiku neišrinko prezidento ir nesugebėjo suformuoti stabilios valdžios.
Buvusi prezidentė Vjosa Osmani, šiuo metu kandidatė į parlamentą su Demokratine Kosovo lyga, sako tikinti, kad po rinkimų politinės jėgos bus priverstos ieškoti kompromiso. Jos teigimu, visuomenės balsas gali sukurti „demokratinę pusiausvyrą“, kuri paskatintų partijas sėsti prie derybų stalo ir kuo greičiau atkurti institucijų darbą.
„Tikiuosi, kad Kosovo žmonės padės pasiekti rezultatą, kuris privers politines partijas susėsti ir kuo greičiau susitarti dėl institucijų suformavimo“, – sakė Vjosa Osmani.
Kosovo politinėje sistemoje prezidento išrinkimui parlamente paprastai reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų, todėl be plačios koalicijos ar bent dalinio opozicijos palaikymo šis procesas lengvai įstringa. Būtent toks įstrigimas ir tapo vienu iš veiksnių, pastūmėjusių šalį į dar vieną rinkimų ciklą.
V. Osmani pabrėžia, kad greitas susitarimas leistų judėti į priekį su nacionaliniais prioritetais, įskaitant eurointegraciją ir siekį artėti prie NATO. Jos vertinimu, užsitęsęs politinis konfliktas didina visuomenės poliarizaciją ir silpnina valstybės atsparumą, ypač informacinių atakų fone.
„Turime rinktis kompromisą ir dialogą, o ne skaldymą, nes per daug propagandos ir poliarizacijos kenkia mūsų visuomenei“, – sakė Vjosa Osmani.
DI klastotės ir dezinformacija
Pasak V. Osmani, šių rinkimų kampanija tapo masiškiausios dezinformacijos taikiniu, kokį šalis yra patyrusi. Dėl to, anot jos, prokurorų prašyta įvertinti galimus pažeidimus ir išsiaiškinti organizuoto poveikio mastą.
Ji teigia, kad didelė dalis atakų nukreipta į politikoje aktyvias moteris, o vienas ryškiausių instrumentų – DI apdoroti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Pastaraisiais metais tokios klastotės vis dažniau naudojamos rinkimų kampanijose Europoje, nes leidžia greitai kurti įtikinamus, bet melagingus naratyvus ir juos platinti socialiniuose tinkluose.
Įtarimai dėl valdžios veiksmų
Rinkimų foną papildė opozicijos kaltinimai, kad laikinojo premjero Albino Kurti vadovaujama valdžia prieš balsavimą patvirtino socialines schemas ir subsidijas, galinčias paveikti rinkėjų pasirinkimą. Kritikai tvirtina, kad tokie sprendimai gali būti vertinami kaip bandymas pasinaudoti administraciniais resursais rinkimų metu.
V. Osmani teigia sieksianti teisinių pakeitimų, kurie ateityje aiškiau ribotų valdžios galimybes priimti rinkėjų valią iškreipiančius sprendimus prieš rinkimus. Jos vertinimu, aiškesnės taisyklės ir kontrolės mechanizmai padėtų sumažinti manipuliacijos riziką ir stiprintų pasitikėjimą rinkimų procesu.
Politinis ciklas be daugumos
Pirmalaikius rinkimus lėmė tai, kad A. Kurti politinė jėga laimėjo 2025 metų vasario rinkimus, tačiau nesurinko daugumos vyriausybei suformuoti. Vėliau buvo skelbti nauji rinkimai, tačiau politinis balansas parlamente ir toliau neleido sklandžiai išspręsti prezidento rinkimų ir valdžios formavimo klausimų.
V. Osmani kadencija baigėsi balandį, o pereinamuoju laikotarpiu prezidento funkcijos užtikrinamos per parlamento vadovybę, kaip numato procedūros. Vis dėlto, buvusios prezidentės teigimu, tai neužtikrina politinio stabilumo ir tik gilina „nereikalingą krizę“, kuri, jos žodžiais, tiesiogiai kenkia valstybei.
