Ispanijoje, artėjant lapkričio 29 dieną vyksiantiems visuotiniams rinkimams, į politinių debatų centrą grįžo vadinamoji „austriška kuprinė“ – darbdavių finansuojamas individualus fondas, kurį darbuotojas „nešiojasi“ keisdamas darbą.
Šis modelis Austrijoje buvo sukurtas kaip alternatyva tradicinei išeitinei kompensacijai, kartu leidžiant sukauptas lėšas panaudoti ir kaip papildymą senatvėje. Tačiau analitikai nesutaria, ar jis tiktų Ispanijos darbo rinkai ir socialinio draudimo sistemai, rašo „Euronews“.
Pensijų tema Ispanijoje ypač jautri: pagal naujausius oficialius 2026 metų rugsėjo duomenis, įmokomis paremtoms socialinio draudimo pensijoms kas mėnesį skiriama apie 14 498 mln. eurų – 6,3 proc. daugiau nei prieš metus.
Šalyje pensijas gauna daugiau nei 9,5 mln. žmonių, todėl bet kokios užuominos apie įšaldymą ar mažinimą tampa politinių ginčų ašimi. Vidutinė pensija, nurodoma straipsnyje, siekia apie 1 380 eurų.
Pensijos – rinkimų kampanijos ašis
Partijos puikiai supranta pensininkų balsų svarbą, o kartu auga ir dirbančiųjų bei jaunimo nerimas – ar sistema ilgainiui pajėgs išlaikyti įsipareigojimus. Tekste primenama, kad Ispanijos viešoji skola 2026 metų rugpjūtį sudarė 99,7 proc. BVP, tai yra apie 1,75 trln. eurų.
Debatuose susikirto skirtingos pozicijos: opozicinė Partido Popular (PP) kėlė klausimus dėl viešosios sistemos tvarumo, o PSOE ir Sumar ją kaltino siekiais privatizuoti pensijas. Premjeras Pedro Sánchez kampanijoje perspėjo apie galimas „aukas“, jei valdžią perimtų opozicija.
Tuo metu PP lyderis Alberto Núñez Feijóo žadėjo pensijas indeksuoti pagal infliaciją ir tvirtino „jokiu atveju“ nekvestionuosiantis viešosios sistemos. Partija taip pat kartoja, kad viešųjų pensijų įšaldymo istorijoje kaltina PSOE laikotarpį valdant José Luisui Rodríguezui Zapatero.
Kas yra „austriška kuprinė“
Austrijoje ši sistema oficialiai vadinama „abfertigung neu“. Esmė tokia: darbdavys kas mėnesį perveda 1,53 proc. darbuotojo bruto atlyginimo į individualią sąskaitą, kuri priklauso pačiam darbuotojui.
Sukauptas kapitalas gali būti panaudotas netekus darbo, pradedant savarankišką veiklą ar sukakus pensiniam amžiui – kaip papildymas prie viešosios pensijos. Svarbi detalė: keičiant darbdavį sukauptos lėšos „keliauja“ kartu su darbuotoju, o jam mirus fondas nedingsta.
Tekste pabrėžiama, kad tai nėra viešosios pensijos pakaitalas: Austrija, kaip ir Ispanija, turi „pay as you go“ tipo viešą sistemą, paremtą dirbančiųjų įmokomis. „Kuprinė“ pirmiausia buvo sukurta pakeisti tradicinę išeitinę kompensaciją ir suteikti darbuotojui asmeniškai valdomą „pagalvę“.
Minima ir tai, kad grąža šiame modelyje laikoma kuklia – vienas Austrijos parlamentaras iš NEOS yra nurodęs, jog vidutiniškai fondai uždirba apie 2 proc. Austrija taip pat patvirtino, kad nuo 2028 metų darbuotojai galės rinktis didesnės rizikos modelį (be kapitalo garantijos, su daugiau akcijų) arba perkelti lėšas į pensijų fondą papildomoms pajamoms gauti.
Argumentai „už“ ir „prieš“ Ispanijoje
„Kuprinės“ šalininkai Ispanijoje akcentuoja jos perkeliamumą – idėja tokia, kad žmogui būtų lengviau keisti darbą neprarandant sukauptų teisių, o kartu atsirastų individualios santaupos kaip saugiklis netekus darbo.
Straipsnyje nurodoma, kad Ispanijos bankas šią idėją ilgą laiką vertino palankiai. Buvęs banko vadovas Pablo Hernández de Cos ją pristatė kaip galimą atsaką į ilgalaikius pensijų sistemos finansavimo iššūkius, o 2023 metais bankas siūlė diegimą remti 8 000 mln. eurų Europos lėšomis.
Tačiau kritikos netrūksta. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT teigia, kad tai galėtų paversti atleidimą „numatomą ir finansiškai neutralų“ darbdaviams – iš anksto apmokamą, jų požiūriu, „nemokamą atleidimą“. UGT taip pat argumentuoja, kad tai didintų darbo kaštus įmonėms, kurios neatleidžia darbuotojų, o toms, kurios atleidžia dažniau, sumažintų atleidimų naštą.
Skeptiškai nusiteikę ir kai kurie ekonomistai, primindami, kad sistemą būtų sunku pritaikyti, jei socialinis draudimas susiduria su struktūriniu deficitu ir negali lengvai atsisakyti dalies įmokų. Pats verslas, kaip teigiama tekste, taip pat baiminasi darbo kaštų augimo.
Galiausiai, „austriška kuprinė“ Ispanijoje šiuo metu yra politinių programų ir ginčų objektas: PP svarsto ją vėl įtraukti į rinkimų programą (kaip buvo daroma 2023 metais), o kitos politinės jėgos tai vertina kaip galimą žingsnį viešosios sistemos „privatinimo“ link – nors PP tokius kaltinimus neigia.